VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Tautos mokykla

2012-08-17
Pokario tremtys paliko negyjančius skaudulius mūsų Tėvynės istorijoje. Dešimtys tūkstančių mūsų tautiečių žuvo Sibiro platybėse iš bado, ligų, nelaimingų atsitikimų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRT) duomenimis 1941–1952 metais iš Lietuvos buvo ištremta 279929 žmonės, iš jų 55350 iki 16 metų vaikai, tremtyje gimė dar 18306. Plačiau
2012-08-13
Savaitgalį Kaune vykusiame Ateitininkų federacijos suvažiavime federacijos pirmininke antrai kadencijai išrinkta Rozvita Vareikienė. Suvažiavime dalyvavo daugiau negu 200 organizacijos narių bei jų draugų. Dalyviai tris dienas analizavo organizacijos pasiekimus, klausė ataskaitų, keitė įstatus, rinko vadovus bei planavo tolesnę veiklą. Plačiau
2012-08-13
Naujoji Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė 68 metų Danguolė Navickienė, gyvenanti Los Andžele (JAV), sako pastebinti, kad nemažai naujai į JAV atvykusių mūsų tautiečių pastaruoju metu vengia ryšių su Lietuva. Plačiau
2012-08-13
Emilijos Pliaterytės atminimo draugija kasmet surengia vasaros žygį istorinėmis vietomis. Pereitą rugpjūčio savaitgalį patraukėme link Jurbarko, pakeliui sustodami gražiausiuose gamtos ir paveldo taškuose. Pirmasis sustojimas Rykantuose pradžiugino gražiu ir gerai išlikusiu bruku, kuris vingiuoja per visą miestelį ir puošia daugelį šoninių gatvelių. XVI a. bažnyčia nors neatrodo labai gyvai, visgi išlaikiusi renesansinį grožį ir kartu su pasakiškais miškų mėliais, atsiveriančiais nuo šventoriaus, palieka gražų įspūdį. Frontone gerai matoma freska, paryškinanti šio objekto, kurį vis dar saugo LTSR, grožį. Plačiau
2012-08-08
Vilniuje toliau posėdžiaujantis XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimas trečiadienį svarstė dabarties aktualijas, Lietuvos valstybės požiūrį į emigrantus, PLB organizacijos ateities perspektyvas. Plačiau
2012-08-08
Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas paskirtas kitais metais Klaipėdoje vyksiančių IX pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizacinės darbo grupės vadovu - tokį sprendimą priėmė Ministro Pirmininko institucija. Plačiau
2012-08-07
  Rugpjūčio 7-10 dienomis Seimo III rūmų Konferencijų salėje posėdžiaus XIV Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimas, kuriame dalyvaus PLB valdybos nariai, kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkai, Lietuvos bendruomenių atstovai. Apie 190 lietuvių net iš trijų dešimčių pasaulio valstybių spręs lietuvių bendruomenių ir aktualius Lietuvos - išeivijos santykių klausimus. Plačiau
2012-08-07
  Pastarųjų metų įvykiai kaip niekada iki šiol aiškiai parodė, kad aukščiausia Lietuvos valdžia nebevaldo Lietuvos, nes pati yra valdoma neaiškių, bet galingų šešėlinių darinių, veikiančių per pirmojo Sąjūdžio taip ir nepertvarkytas teisėtvarkos ir jėgos struktūras. Tapo akivaizdu, kad savo valstybėje turime aukštesnę už Seimą ir įtakingesnę už Prezidentę valdžią be kontrolės, be atsakomybės ir be atskaitomybės Lietuvos piliečiams, politinės švytuoklės principu kaitaliojančia vietas Seimo amfiteatro parteryje. Plačiau
2012-08-03
Sveikas, savimi pasitikintis žmogus neįsivaizduoja kaip sunku psichikos sutrikimų turinčiam žmogui atlikti papraščiausias užduotis. Dažnai net pakelti galvą nuo pagalvės yra iššūkis.O ką jau kalbeti apie asmeninę higieną, namų ruošos darbus. Net netolimas kelias į parduotuvę tampa tikru valios išbandymu. O tai privalu daryti. Dažną sielos ligonį kankina socialinės baimės. Vos tik išėjus iš namų nuleidžia galvą ir stengiasi tapti ,,nematomu žmogumi“. Juk dažnai sutinkame kaimynus, šiaip pažįstamus žmones, kuriems nė motais mūsų problema. O dar tiksliau -  jie jos nė nesupranta, nes su tuo nėra susidūrę patys. Jie nežino, kad net ,,labas, kaip sekasi, kas naujo?“ ligoniui tarsi raiteliui jojimo kliūtis, kurią sunku peršokti... Plačiau
2012-07-31
Vilnietis, vienas partijos kandidatas į Seimą Kėdainiuose, atvykęs į Kėdainius valstybės dienos proga organizuotą centrinėje aikštėje renginį tikėjosi minios, bet, anot svečio, „Minios neišvydo“. Žmogus stebisi, samprotauja „Kodėl tas kelias taip bruzgynais užaugęs“. Kodėl žmonės abejingi, nesidomi politikais, politikų samprotavimais, pažadais, kodėl tas kelias bruzgynais užaugęs. Kodėl žmonės bet kokiems valdžioje buvusiems ir esamų partijų organizuojamiems susitikimams, susirinkimams abejingi. Žmogui gyvenančiam tautos interesais tas abejingumas suprantamas. Nesupranta, nesuvokia tų kurie atitrūkę nuo paprastų tautiečių, gėrybių kūrėjų, nemato, o gal ir nenori matyti pastoviai platėjančią socialinę atskirtį tarp saujelės valdančiosios biurokratijos ir didžiulės daugumos materialines gėrybes kuriančių tautiečių. Plačiau
2012-07-31
Perskaičius T. Rašimaitės straipsnį "Šalies gyvenimas: viskas buvo ne taip, viskas buvo netikra" ("Savaitė" Nr.28, 2012) atrodo, kad Lietuvoje nebėra kuo ir tikėti. Partijos grūdasi prie valdžios lovio, nieko nepalikdamos kitiems. Tuo tarpu viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus. Juk dar yra žmonių, kuriems tas kapitalas - dar ne viskas. Jie dirba Lietuvai iš idėjos, o ne trokšdami pasipelnyti. Juk viskas priklauso nuo žmogaus sąžinės. O sąžinė - tai Dievo balsas žmogaus sąmonėje. Žinoma, kai kurie iškilėliai ėmėsi niekinti netgi Dievą, taip įžeisdami tikinčiuosius. Taip ponas A. Valinskas užgauliojo katalikus, viešai, per TV, teigdamas, kad Švč. Mergelė Marija buvo neištikima Juozapui. Jam tai atrodė labai juokinga... Belieka pridurti, kad Švč. Mergelė Marija pastojo dar prieš savo jungtuves su Juozapu, nes angelui Ji aiškiai pasakė "nepažįstanti vyro", t.y., nesuprantanti, kaip be vyro ji pati gali pastoti. Angelas jai išaiškino, kad ant Jos nužengs Šventoji Dvasia. Ir tai nėra koks humoras, o tiesa, kuria tiki milijonai, gal net milijardas katalikų! Lietuvoje gi tikėjimas darosi atgrasus ir niekam nereikalingas. Vis daugiau žmonių į bažnyčią ateina ne nuoširdžiai pasimelsti, o dėl akių. Taip pat ir Lietuvos turčiai, jeigu iš viso jie ateina. Būtų įdomu per TV pamatyti juos bažnyčioje, tačiau, gal jie ten nevaikšto? Tuo tarpu toje pačioje "Savaitėje" rašoma, kad vienas Švedijos karalius atidavė visus savo turtus, kad tik įsteigtų universitetą. Ar bus kas nors panašaus Lietuvoje dabar? Sunku įsivaizduoti! Plačiau
2012-07-31
Skelbiama, kad didžiųjų prievartų metais buvo išžudyta arti milijono Lietuvos gyventojų. Kiti sako, kad virš milijono. Kas dabar besurankios, kas suskaičiuos. Žiūrėk tai vienur eskavatoriaus kaušas išridena žmogaus kaukuolę, tai kitur atkasa kaulelius. Tas abstraktus žuvusiųjų skaičius nieko nepasako. Turi būti dar kažkoks kitas matas, kitas dydis ir reikšmės. Skaičiai yra negyvi, neturi kančios ir skriaudos turinio. Visai kitaip atrodo, kai skaičiai virsta vardais, jie atgauna savo gimtąsias vietas, turi artimuosius, jaučia šaltį, alkį, pažeminimą. Jų likimas pasidaro pažinus ir paveikus. Žmogus nuvertinamas, kai valingai ar nevalingai iš kokybinių reikšmių pervedamas į kiekybines. Trečdalis tautos iš unikalių, autentiškų, nepakartojamų kūrybingų asmenybių paverstas ženklais, skaičiais, nuliais. Ir šitiek metų dar vis tebėra skaičiais. Laikui bėgant tie skaičiai nyksta, susilieja ir virsta neperskaitomais heroglifais. Plačiau
2012-07-31
Nuo nepriklausomybės pradžios spaudoje pasirodė daug knygų bei straipsnių, skirtų vieniems baisiausių, mūsų tautos naikinimo laikmečio įvykių - tremčiai. Kiekvieno kelionė į Sibirą - asmeninio gyvenimo skaudi atkarpa... sava ir nepakartojama istorija, papildanti mūsų tautos istoriją. Šiame straipsnyje kalbėsime apie skapiškietės - unikalios asmenybės Elenos Vogulaitės - Stuokienės, tada penkiolikametės mergaitės kelionę į nežinią - kančių, pažeminimo, skausmo, netekčių kelionę - į Sibirą, įsirėžusią ir likusią visam gyvenimui atmintyje bei širdyje. Sibirui Elenutė atidavė dešimt metų - gražiausius jaunystės metus... ir nieko nekaltina, niekam nesirengia kerštauti - yra Dievas, kuris tik vienas žino, kodėl vyksta taip ir ne kitaip, kodėl Aukščiausias siunčia mums įvairiausius išbandymus... Septyniasdešimt aštuonerių metų Elenutė Stuokienė, gyvenanti šalia Skapiškio bažnyčios džiaugiasi, galinti dalyvauti sekmadienio šv. Mišių aukoje, nes į bažnytėlę gali nueiti tvirtai įsikibusi savo vyrui Broniukui Stuokai į parankę - ji beveik nemato - turi regėjimo invalidumą. Beveik kasdieną dalyvavo Gegužės bei Birželio mėnesių pamaldose. Labai gražiai sako Skapiškio seniūnas Valdas Juškevičius: jeigu kažko Dievas duoda mažiau, tai kitur pažeria su kaupu. Ir tikrai, Dievas Elenutę Stuokienę apdovanojo išmintimi, gera širdimi, darbštumu, nuoširdumu bei kitomis savybėmis. Tokias savybes turinčių žmonių mes taip norime matyti ir sutikti šiandieną.   Plačiau
2012-07-27
  Jei doro prieškario laikų žmogaus būtų įmanoma paklausti, ar moralu garbę ir orumą vertinti pinigais, jis, manau, nustebtų. Bet taip yra šiandienos Lietuvoje. Labai dažnai valdininkai, neturėdami net paprasčiausio supratimo, ką šios dvi minėtos sąvokos - garbė ir orumas - reiškia, nes yra praradę gilumines savo doro elgesio šaknis, puolasi jų ginti, kad gautų pinigų. Taip taip, pinigų, nes gina tik sąvokas, o ne tikrąją garbę ir orumą, kuri dar vadinama vienu žodžiu savigarba. Savigarbos ir ginti, ir įvertinti pinigais nereikia, nes tai žmogaus doro gyvenimo išraiška, o jei gyvenimas nedoras, sąvokas imamasi ginti, ir doru siekiama išlikti nenatūraliai - dirbtinai. Dažniausiai ją gina visokiausi nevykėliai ar netikėliai siekdami pasipelnyti, kai tam atsiranda palankios sąlygos. Plačiau
2012-07-27
  Rajono savivaldybės narys V. Muntianas 2012 m. liepos 20-tos dienos straipsnyje „Kėdainių valdovų rūmai“ rašo, kad istorikas Valdas Banys  prieš porą metų atvykęs į Kėdainius tikėdamasis įgyvendinti savo svajonę - išsaugoti miesto materialinį ir kultūrinį paveldą ateities kartoms. Kėdainiai, kaip joks kitas provincijos miestas turtingas savo unikaliu paveldu. Straipsnio autorius piktinasi, kad restauruojant škotų XVII-XVIII a. bendruomenės, nerealiai brangiai kainuojantį Arnetų namo gyvenamosios statybos elementai buvo sunaikinti. Ko pasekoje namas prarado savo praeities palikimą, patrauklumą ne tik kėdainiečiams, bet ir svečiams - turistams. Kuo žavėjosi Kultūros vertybių departamento atstovai, besilankantys užsieniečiai, vienu biurokratų brūkšniu liko sugadinta, sunaikinta. Plačiau
2012-07-27
  Rajono savivaldybės narys V. Muntianas 2012 m. liepos 20-tos dienos straipsnyje „Kėdainių valdovų rūmai“ rašo, kad istorikas Valdas Banys  prieš porą metų atvykęs į Kėdainius tikėdamasis įgyvendinti savo svajonę - išsaugoti miesto materialinį ir kultūrinį paveldą ateities kartoms. Kėdainiai, kaip joks kitas provincijos miestas turtingas savo unikaliu paveldu. Straipsnio autorius piktinasi, kad restauruojant škotų XVII-XVIII a. bendruomenės, nerealiai brangiai kainuojantį Arnetų namo gyvenamosios statybos elementai buvo sunaikinti. Ko pasekoje namas prarado savo praeities palikimą, patrauklumą ne tik kėdainiečiams, bet ir svečiams - turistams. Kuo žavėjosi Kultūros vertybių departamento atstovai, besilankantys užsieniečiai, vienu biurokratų brūkšniu liko sugadinta, sunaikinta. Plačiau
2012-07-24
Jeigu tautos ir valstybės istoriją vadiname jos atmintimi tai visa išsaugota archyvinė medžiaga yra pats brangiausias tos atminties paveldėtas turtas. Kas gali būti reikšmingiau tautinės atminties išsaugojimui už paliktus rašytinius mūsų pirmtakų dokumentus, liudijančius apie tautos istorinius faktus? Gerai prisimename, kaip sovietinio režimo metais lietuvių tautos istorija buvo perrašinėjama, klastojama, naikinama. Tuo metu Tėvynės biografijoje padarytas klaidas tebetaisome, o atėjęs palankus laikas turėtų padėti išvengti, kad nedarytume naujų. Plačiau
2012-07-20
2012 metų liepos 18 d, Vilniuje, Taikomosios dailės muziejaus kiemelyje, ant buvusių Rusijos caro kareivinių sienos, pakabinta memorialinė lenta, skirta 1863-1864 metų sukilimo atminčiai. Atidengimo ceremonijoje su patosu kalbėjusio užsienio reikalų ministro Audronio Ažubalio bei spaudoje ir televizorių ekranuose pateiktoji informacija apie sukilimo svarbą lietuvių kalbai ir tautiniam atgimimui yra trafaretinė. Plačiau
2012-07-20
Sostinėje, Taikomosios dailės muziejaus kiemelyje, trečiadienį atidengta memorialinė lenta, skirta 1863-1864 m. sukilimo dalyviams. Didžiojoje Rusijos imperijos aneksuotos Abiejų Tautų Respublikos dalyje 1863 m. kilęs sukilimas padėjo pamatus lietuvių tautiniam atgimimui. "Abiejų Tautų Respublikos 1863-1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupaciją istorija padeda suprasti, kaip atsirado dabartinė Lietuva, todėl jo atminimas turi būti deramai įamžintas", - pabrėžė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sukilimo memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje. Pasak ministro, ilgą laiką buvo pateikiama iškreipta XIX amžiaus istorija, sukilimo įvykius bandyta primesti kaip svetimą istoriją. Plačiau
2012-07-17
  Rašiniui parašyti buvo skirtos keturios valandos. Aš parašiau šiek tiek anksčiau, negu buvo skirta. Pažymius sužinojome tik per atsakinėjimą žodžiu. Kitą dieną laikėme specialybės egzaminą – geografiją. Egzaminavo pats fakulteto dekanas doc. Jurgis Stabinis. Kvietė po vieną į savo kabinetą. Mane pakvietė pirmą. Liepė atsisėsti ir pateikė klausimą. Turėjau atsakinėti be jokio pasiruošimo. Gimnazijoje atsakinėjant pamoką ar egzaminą turėjome stovėti. Aš iš įpratimo atsistojau. Man liepė sėdėti. Man buvo pateiktas klausimas – Gudija. Baltarusiją dekanas J. Stabinis, kiek prisimenu, visada vadino Gudija. Apie Gudiją aš gerai žinojau. Paminėjau gamtines sąlygas, ūkį, pasakojau ypač apie žemės ūkį, pažymėjau, kad gudai daug augina linų, bulvių, kuriomis šeriamos kiaulės. Nurodžiau didžiausius miestus - Minską, Vitebską, Gardiną ir kt. Tarp jų minėjau ir Krėvą, kurioje 1382 m. buvo nužudytas Lietuvos Didysis kunigaikštis Kęstutis. Pabrėžiau, kad Gudija ilgą laiką buvo Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės sudėtyje. Supratau, kad egzaminuotojui tai patiko. Jis mano atsakinėjimą pertraukė ir pateikė vieną kitą klausimą iš fizinės geografijos. Taip egzaminas baigėsi. Net nustebau, kad taip trumpai mane klausinėjo. Pagaliau paklausė, iš kokių knygų ruošiausi stojamiesiems egzaminams. Paminėjau prancūzų geografo Martono pavardę. 1948 m. buvo išversta jo knygos „Fizinės geografijos pagrindai“ du tomai. Šią knygą buvau nusipirkęs ir perskaitęs. Dekanas J. Stabinis nustebo ir pasakė maždaug taip: „Šios knygos dar studentai neskaitė, o tu jau skaitei.“ Nežinau, ar jis mane pagyrė, ar papeikė. Tačiau pažymį parašė gerą. Plačiau