VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Tautos mokykla

2011-10-04
1950 m. Vilnius ruošėsi didžiulei šventei - Lietuvos paskelbimo tarybų socialistine respublika dešimtmečiui. Religinių reikalų komiteto pirmininko B. Pušinio nurodymu ankstyvą gegužės rytmetį daugelį vilniečių pažadino galingas sprogimas, Trijų Kryžių kalną nusėjęs skeveldromis. Buvo nusiaubtos Kalvarijų kryžiaus kelių koplyčios, po dvi koplytėles Kalvarijų ir Antakalnio gatvėse, nuo Katedros nugriautos šventųjų Kazimiero, Stanislovo ir Elenos skulptūros. Šis nugriovimas buvo motyvuojamas tuo, kad jos buvo pastatytos vėliau ir jas kūrė ne architektas L.Stuoka-Gucevičius, pastatęs Katedrą. Plačiau
2011-09-30
Lietuvių tautos yra dvi šakos: viena ant Nemuno krantų, o kita - už Atlanto bangų, pasklidusi po visą pasaulį. Taip, laiko vėtros mus išdraskė, išblaškė, o dabar mes patys dažnokai imame be reikalo blaškytis. O būtina, kad visos lietuvių šakos jaustų bendrą kamieną, kad jas jungtų gimtoji kalba, istorijos suvokimas ir rūpestis Lietuvos likimu bei jos pažanga. Todėl mes laikas nuo laiko talpinsime medžiagą apie tuos, kurie palikę tėviškę, surado kitą likimo krantą. Plačiau
2011-09-27
Lietuviai iš  prigimties pavydūs. Lietuviai nedraugiški. Geriausias lietuvio patiekalas yra kitas lietuvis,o smagiausia lietuvio šventė- gaisras kaimyno namuose. Ko gero visą tai ir jus esate gidėje. Kiek šiame yra tiesos o kiek nusistovėjusių stereotipų atgarsių  galima nagrinėti per istorijos, kultūros ar psichologijos prizmę, tačiau bet kokios išvados nebus išsamios jei jų nepatikrinsime praktikoje. Praktika šiuo atveju būtų ne kas kitą, o mūsų bendrapiliečių požiūris į bendruomenę ir, svarbiausią, aktyvumas dalyvaujant ne apskritai visuomeninėje veikloje, o veikiant sąveikoje su savo artimiausiu kaimynu. Sutikite, daug lengviau kovoti prieš tariamą „globalinį atšilimą“, nei pasiėmus grėblį ir įkalbėjus kelis kaimynus nugriebti kieme lapus. Kur gi tą kaimyną įkalbėsi, jei jis : girtuoklis, tinginys, chuliganas ir greičiausia kelnės slepia uodegą o batuose – kanopas? Pažįstamas kaimyno vertinimas, ar ne? Plačiau
2011-09-20
Nei vienas kovotojas už savo Tėvynės laisvę neturi būti pamirštas, nes tai buvo šventa kova už mūsų valstybės išlikimą. Mūsų Tautos pasaulėjautoje žuvusieji už Tėvynės laisvę visada išlieka gyvi. Kuo daugiau jų yra prikeliama iš užmaršties, tuo mes daromės stipresni. Ne veltui legendose Vytautas Didysis Žalgirio mūšyje, kviesdamas lietuvius į žūtbūtinę kovą, jiems šaukė: „Pirmyn, broliai lietuviai! Su mumis žuvusiųjų už Tėvynę vėlės!“ Plačiau
2011-09-20
2011 metų rugsėjo 5 d. prie Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos susirinko piketo iniciatoriai ir dalyviai. Tarp dalyvių buvo Tauro apygardos partizanas Vytas Masikonis. Iš Kazlų Rūdos atvyko Algis Čibirka, Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizano Vlado Čibirkos – Vilko vaikaitis, buvę tremtiniai, Sąjūdžio atstovai. Plačiau
2011-09-20
Šiemet sukanka 35-eri metai, kai Amžinybėn iškeliavo šviesios atminties kunigas, Lietuvos partizanų ryšininkas ir rėmėjas, paprastų žmonių užtarėjas, guodėjas ir pagalbininkas Zigmas Neciunskas. Šiais metais minime daug skaudžių mūsų tautai sukakčių: Birželio sukilimo, pirmųjų trėmimų, nekaltų žmonių žudynių Rainiuose, Pravieniškėse, Juodupėje, Panevėžyje, Červenėje 70-mečius, kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, Šalčininkų užkardos Krakūnų poste nušauto pasienio tarnybos darbuotojo Gintaro Žagunio žūties, Medininkų tragedijos, Parlamento gynėjo savanorio Artūro Sakalausko žūties 20-ąsias metines ir kitas. 2011-ieji metai paskelbti Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metais. Įvairaus amžiaus, įvairių profesijų žmones ėjo erškėčiuotu kovos už Laisvę keliu. Plačiau
2011-09-13
XX a. Lietuvos diplomatiniai santykiai su kitomis valstybėmis itin dažnai buvo nestandartiniai. Galėtume sakyti – nestatutiniai. Tačiau pradėsiu nuo statutinių. Plačiau
2011-09-06
Būna keista, kai rašytojas reiškia pretenzijas kalbai, o ne sau. Toks nusistatymas terodo, kad jis savo silpnybių priežasčių ieško ne ten, kur jos glūdi. Negana to, pridengdamas savo neišmanymą, pasiremia autoritetais. Bet ir šiuo atveju išryškėja neįsigilinimas į autoriteto mintis, jų prasmę. Plačiau
2011-08-12
Sveikiname mūsų nuolatinį prenumeratorių ir autorių ne tik sulaukus 86 metų, bet ir gražiai sutikus 50 vedybinio gyvenimo metų jubiliejų. „Lietuvos Aido“ redakcija Plačiau
2011-08-12
Kol kas partizanų vėl netremia į Sibirą ir nešaudo, bet jau kai kur neleidžia Lietuvoje viešai pasisakyti... Š. m. rugpjūčio 6 d. Ariogaloje buvo metinė Lietuvos partizanų ir Laisvės kovotojų pagerbimo šventė. Ji liūdnai baigėsi. Mano kalbą nutraukė šventės organizatoriai. Belieka vienintelis kelias išsakyti savo mintis dešiniojoje spaudoje. Plačiau
2011-08-09
Tik nesakyk Lietuvoje, kad tu esi lietuvis, nes jei taip pasielgsi, mūsų garbių intelektualų būsi apšauktas radikalu, ekstremistu arba net nacionalistu. Net asmens dokumentuose nerašoma lietuvio tautybė, visiškai nesiskaitoma su pagrindiniu Lietuvos įstatymu - Konstitucija. Ir vėliava jau reikiamai negerbiama - nebūtina ją kelti, nebūtina ją gerbti. Ir visa tai vyksta po 20-ies atkurtos valstybės metų. Plačiau
2011-08-05
Šių metų liepos mėnesį buvo daug religinių ir tautinių švenčių. Sakoma, kad kai kuriose renginiuose buvo šiek tiek daugiau žmonių negu pernai. Tai žadina optimizmo jausmą. Bet, einant tokiu tempu, Lietuvos atgimimui reikėtų bent 100 metų. O žinome, kad žmogaus amžius yra per daug trumpas. Ir mes galime šito atgimimo nesulaukti. Plačiau
2011-08-02
Pasaulis galėjo tapti kitoks, ir pati Rusija būtų kur kas laimingesnė. O kad taip neįvyko, kad Rusija prarado demokratijos perspektyvą ir liko pasaulio problema – tai čia didžiausia visų nelaimė. Plačiau
2011-08-02
Atsidūrę apytamsėje salėje, žiūrėjome filmą apie viešėjusį Lietuvoje Česlovą Milošą, įžymųjį Lietuvos rašytoją ir poetą, apdovanotą literatūrine Nobelio premija. Kai kas jį laiko lenkų rašytoju, nes rašė lenkų kalba, tačiau savo kūryboje apdainavo Lietuvą ir kilęs iš lietuvių bajorų, o vaikystėje bei jaunystėje gyvenęs Kėdainių rajone, Šatenių dvare, studijavęs Lenkijos okupuotame Vilniuje. Tačiau svetimųjų mūsų laužytam mentalitetui yra sektinas pavyzdys iš panašios Airijos istorijos: visi įžymūs airių rašytojai, kūrę anglų kalba, ne tik save laiko airių rašytojais, bet ir visas pasaulis juos vadina airių rašytojais (James Joyce, Bernard Shaw ir kt.). Plačiau
2011-07-26
1944 m. vasarą sugrįžę rusų okupantai nedelsiant paskelbė mobilizaciją. Tai buvo dalis jų plano, kaip greičiau palaužti pavergtų tautų pasipriešinimą. Kitataučius naujokus varė į pirmąsias fronto linijas, o už jų slinko milijoninė NKVDistų armija, kuri bėgančius iš Raudonosios armijos šaudydavo. Taip buvo sušaudytas ir mūsų artimiausias kaimynas Juozas Anusevičius, o šeima nesužinojo jo kapo vietos. Plačiau
2011-07-15
Lietuvos radijo programa „Klasika“ šiemet išskirtinai pažymėjo valstybinę šventę Liepos šeštąją: jos išvakarėse, liepos 5 d., antradienį, kaip paprastai, 14 val., buvo paskaitai skirta laida. Šį kartą į ją pakvietė du garsius profesorius – Alfredą Bumblauską ir Tomą Venclovą. Jie ne tik profesoriai: pirmasis išmoningas istorijos problemų interpretatorius ir artistiškas televizijos laidų vedėjas; antrasis – iškilus poetas, vertėjas, pasaulinės literatūros žinovas, garsių intelektualų artimas bičiulis. Štai tokie šaunūs vyrai ėmėsi nagrinėti temą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija ir Česlovas Milošas“. Plačiau
2011-07-15
„Zanavykų krašto lygumoje tarp Šakių ir Plokščių, tarp medžių ir didelio sodo, primenančio žemišką rojaus kampelį, buvo ūkininko Prano Runo sodyba. Trobesiai stūksojo ant akmeninių pamatų, o sodą ir sodybą supančių ąžuolų, uosių, jovarų didybė kėlė susižavėjimą. Įvažiavimą nuo vieškelio rodė jovarai. Prie vartų lenkėsi gluosnių alėja. Prie įėjimo į gyvenamąjį namą - gėlynų klombos. Gedimino stulpai, Šaulių ženklas ir Vytis apsodinti žaliomis rūtomis. Sodybą nuo vieškelio skyrė įvairiaspalvė egzotiška augmenija. Toliau savo baltais kamienais bolavo beržynas. Viduryje sodybos išdidžiai stovėjo storas ir labai aukštas ne vieną šimtą metų išgyvenęs jovaras,“ - taip su meile prisimenama viena iš buvusių Lietuvos sodybų, apie kurią rašo šio ūkininko dukra Irena Runaitė Belickienė savo knygoje „Likimo keliai“. Plačiau
2011-07-12
Kuo toliau, tuo gražiau. Lig šiolei Valstybinės kalbos komisija (VKK) karštai gynė užsieniečių pavardžių autentišką rašybą. Ir diegė ją, kur tik galėjo - su pavydėtinu atkaklumu. Dabar to negana. VKK jau kuris laikas stoja ir už originalų Lietuvos piliečių pavardžių rašymą dokumentuose, o tai reiškia – ir visur kitur. Komisijos nariams padedant, Teisingumo ministerijos tuo reikalu parengtas įstatymo projektas, Vyriausybės vadovo A. Kubiliaus pateiktas Seimui svarstyti, buvo ryžtingai atmestas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad premjeras tą žingsnį padarė, norėdamas įsiteikti Lenkijos prezidentui, turėjusiam apsilankyti Lietuvoje. Plačiau
2011-07-12
Šiuo metu tapo priimta ne tik klaidinti Lietuvos gyventojus televizijos laidose, bet ir nesilaikyti įstatymų, jiems prieštarauti. Ir kai tai daro aukščiausio rango valdininkai – ministrai, tai tampa ne tik įstatymų pažeidinėjimu, bet ir Lietuvos valstybės interesų išdavyste. Visai neseniai, kalbėdamas apie užsienietiškų pavardžių rašybą lietuviškuose pasuose, taip elgėsi teisingumo ministras, kurio teiginiai prieštaravo Konstitucinio Teismo nutarimui kitataučių pavardžių lietuviškuose pasuose rašymo klausimu. Keista, kai ministras pasijunta esąs viršesnis už Konstitucinį Teismą. Kitas ministras – kultūros – irgi leido sau nepaisyti Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo, pasirengęs dvikalbiais pavadinimais pasitarnauti lenkų tautinei mažumai, kai tai mažumai priskiriami Rytų Lietuvos gyventojai sovietmečiu buvo rusinami, o dabar imti lenkinti (mokslininkų duomenimis, tikrų grynakraujų lenkų, kurių proseneliai, seneliai ir abu tėvai yra lenkai, Lietuvoje yra tik 1 proc.). Plačiau
2011-07-05
Liepos 6-ąją Lietuva dvidešimtąjį kartą švęs Valstybės, Karaliaus Mindaugo karūnavimo, dieną. Visoje Lietuvoje 21 val. rengiama jau tradicine tapusi akcija "Vardan tos Lietuvos vienybė težydi", kurios metu visi Lietuvos žmonės raginami susivienyti ir sugiedoti "Tautišką giesmę". Plačiau