VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Tautos mokykla

2011-02-01
Viename laikraštyje 2011 m. sausio 26 d. paskelbtas Tomo Vaisetos pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus vedėja Loreta Vaicekauskiene (Kalbininkė L.Vaicekauskienė: “Mes manipuliuojame visuomene, kai nuolat kalbame apie grėsmes lietuvių kalbai“). Valstybinė lietuvių kalbos komisija jaučia pareigą atkreipti dėmesį į kai kuriuos visuomenę klaidinančius L. Vaicekauskienės teiginius. Pokalbyje Kalbos komisijai prikišamas kalbos norminimo diktatas ir reiškiamos abejonės šios institucijos reikalingumu. L. Vaicekauskienė teigia nežinanti kitos šalies, „kur būtų institucija, kuri, kaip Lietuvoje, reguliuotų kalbos prestižą“. Plačiau
2011-01-25
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, net reikalaujama, kad bet kuriam užsieniečiui būtų suteikiama teisė įsigyti žemės Lietuvoje. Kadangi klausimas gana rimtas, pažvelkime praeitin, pasidomėkime, kaip šią problemą sprendė mūsų protėviai. Plačiau
2011-01-21
Bet nugriaudėjo, nudundėjo Sąjūdis, ir šiandieną tepagalvoju, kodėl valdžion nuėję taip greitai mus pamiršo. Per šiuos dešimtmečius niekas net grupių vadovų nebuvo surinkę į vieną būrį, niekad nekvietė į valstybinės ar kiek kuklesnės reikšmės renginius, paminėjimus, niekas net nepaklausė: o kaip gi gyveni nepriklausomybėje, sąjūdiste? Gal mauras savo darbą padarė ir vėl rinkti laisvėjančios tautos jėgą jau kiek pavojinga? Buvai – gerai, nesi – gal dar geriau? Plačiau
2011-01-18
Prie rusų Maskvos komunistinės viršūnės politika buvo sunaikinti lietuvių kalbą, mus nutautinti. Jie žinojo, kad tautos gyvybė yra kalba, atimti kalbą – reiškė sunaikinti tautą. Viskas, kas buvo oficialu, buvo daroma rusiškai – partijos CK, vyriausybinių įstaigų ataskaitos, instrukcijos (taip pat ir dėl atvežtų rusų darbuotojų) – rusų kalba, net institutų ataskaitos – rusiškai. Tai buvo grėsminga politika, nuleidžiama iš viršaus. Po karo atėjusi KGB kariuomenė „dėjo Tarybinės Respublikos ideologinius pagrindus, valė tautą nuo liaudies priešų“. Priešas buvo jiems ir kalba. Buvo kalbama, kad buvo ketinta įvesti rašybą kirilica (kaip seniau caro laikais). Kažkodėl pabūgo. Jau kiek vėliau buvo Maskvoje planuojama mūsų tris respublikas ir Rytprūsius sujungti į vieną „Severo-zapadnyj kraj“, aišku su rusų kalba. Plačiau
2011-01-14
1968-ieji metai įėjo į pasaulio istoriją gausybe įvairių sąjūdžių: antikarinės demonstracijos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prahos pavasaris, studentų judėjimai Prancūzijoje ir Vokietijoje ir kt. Studentų revoliucijų įkvėpėjai buvo kairiųjų pažiūrų, tai pasakytina ir apie Vokietijos jaunimą. Jų programines nuostatas, pagijęs po pasikėsinimo, savo disertacijoje „Dėl azijietiškojo ir Vakarų Europos kelio į socializmą skirtumų“ išdėstė idėjinis Vokietijos studentų revoliucijos vadas Rudi Dutschke. Jis įsivaizdavo vokiečių kelią į socializmą be Maskvos, Rytų Berlyno ar Pekino vadovavimo. Plačiau
2011-01-07
Jau praslinko, nepastebimai prabėgo 20 metų nuo tos dienos, kai mūsų Tauta vėl pakilo kovai už Tėvynės ir Tautos laisvę. Tik šį kartą nebuvo imtasi ginklo. Kovojome taikiai, su daina, kaip niekada vieningai, susikibę rankomis. Ir laimėjome. Per šiuos pora dešimtmečių netekome daug garbingų žmonių, tų tragiškų dienų įvykių liudytojų, iškeliavusių Amžinybėn, netekome ir daugelio tų, kurie duonelės kasdieninės išvyko ieškoti į svečias šalis. Plačiau
2011-01-07
Darbas Seime turi privalumą: susitinki su labai įvairiais žmonėmis, sužinai jų nuomones apie pasaulį, Lietuvą ir gyvenimą. Verslininkas iš Jordanijos, arabas ir musulmonas. Kalbamės apie verslą. Atsargiai teiraujuosi, kuo Lietuva patraukli, kokie jos privalumai. Atsakymas: „Dar nežinau. Nesigilinau. Bet jūs drąsūs žmones. Be ginklų stovite prieš tankus. Tokių žmonių kitur nėra. Noriu daryti verslą su tais, kuriuos gerbiu“. Plačiau
2011-01-04
Šių metų sausio 1 d. mūsų trispalvės vėliavos iškėlimo Vilniuje iškilmėse dalyvavę žmonės ne visi žinojo, kokį sunkų kelią nuėjo lietuvių tauta, kad dabar Gedimino pilies bokšte laisvai plevėsuotų mūsų trispalvė. Noriu kiek plačiau apie tai papasakoti. Petro Jurgėlos knygoje „Lietuviškoji skautija“ taip rašoma: ,,1919 m. faktiškai buvo pirmieji nepriklausomos Lietuvos gyvenimo metai. Tų metų sausio 1 lietuvišką vėliavą Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos kūrėjai - savanoriai. Plačiau
2010-12-28
Atsidūrėme ekonominės – finansinės ir dvasinės krizės duobės dugne. Lietuvos piliečiai mažai prieštaravo, kad Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės sutrukdytų šios duobės kasybą. Po 20 metų Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio puoselėjamas Tautinės vienybės principas dingo iš Seimo ir Vyriausybės organizuojamų įstatymų kūrybos ir jų realizacijos procesų. Plačiau
2010-12-21
Atrodo, palyginti neseniai būta plačių diskusijų dėl svetimžodžių rašybos lietuviškame tekste – lietuvinant ar į tekstą įterpiant juos originalo (anglų, latvių ir t.t.) kalba (Žinoma, kosmopolitai („Pasaulio žmonės“) originalia laiko anglų kalbą. Gi bolševikai buvo už rusų („Lenino“) kalbą. Taigi ir dabartinių, mėlynųjų, ir buvusių, bet nepražuvusių, raudonųjų bolševikų tikslai buvo ir išliko tie patys – išnaikinti tautas, kad „elitui“ būtų lengviau valdyti). Plačiau
2010-12-21
Apie mūsų valstybines šventes ir kaip mes jas švenčiame įdomių pamąstymų ir pasiūlymų pateikė Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Ina Dagytė pranešime „Valstybės švenčių komunikavimas tarpkultūrinėje erdvėje“. Pranešėja papasakojo apie Dailės akademijoje vykusią parodą, kurioje jaunos tekstilininkės bandė išausti mūsų identitetą. Jauna tekstilininkė Simona žydrame dangiškame fone išaudė tokį tekstą: „Ar jūs norite ištrinti savo nacionalinę vienybę?“. Dr.doc.Ina Dagytė sako, kad ji išaudė tai, kas mums labai svarbu ir vienas iš instrumentų, kuris neleidžia mums ištrinti tos nacionalinės vienybės yra valstybinės šventės. Pranešėja pašiurpusi nuo mūsų archaiškų tradicijų, kai per šventes sudeginamas iš šiaudų padarytas mūsų valstybės simbolis Vytis arba suvalgomas didžiulis tortas su Gedimino stulpais. Todėl pagal Švietimo ir mokslo ministerijos tautinio ir pilietinio ugdymo programą dr.doc. Ina Dagytė ėmėsi vykdyti projektą, kad išnagrinėtų mokinių, mokytojų ir kitų dalyvių požiūrį į valstybines šventes ir jų organizavimą. Tam buvo pasitelkti įvairūs tyrimo aspektai. Plačiau
2010-12-17
Atsidūrėme ekonominės – finansinės ir dvasinės krizės duobės dugne. Lietuvos piliečiai mažai prieštaravo, kad Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės sutrukdytų šios duobės kasybą. Po 20 metų Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio puoselėjamas Tautinės vienybės principas dingo iš Seimo ir Vyriausybės organizuojamų įstatymų kūrybos ir jų realizacijos procesų. Plačiau
2010-12-10
„Tautiškumas vertybinėje plotmėje“ – politologo, Lietuvių tautinio centro pirmininko Mariaus Kundroto pranešimas. Jame prelegentas gana plačiai apžvelgia tautiškumo reikšmę žmogaus gyvenime, sakydamas, kad vieniems - tai savasties išraiška, kitiems - objektyvus žmogiškosios būties dėsnis, tretiems – dorovinė kategorija ir ugdantysis veiksnys. Visas šias išvardintas savybes tauta turi ir jos neatsiejamos viena nuo kitos. Plačiau
2010-12-07
Šiandieninės spaudos puslapiuose nepaprastai daug įvairiausios informacijos. Gausėja enciklopedijų ir žinynų, kelionių aprašų ir turistinių leidinių. Semkis, skaitytojau, pilnomis saujomis, dėkis atminties skrynelėn. Kiekvienam maga sužinoti, kas vyksta gimtojoje šalyje, kas dedasi plačiajame pasaulyje. Grožinius tekstus kartais savo pastabia akimi perkošia redaktoriai, atidžiau perskaito korektoriai. Įvairios temos, įvairūs spaudinių autoriai reikalauja tam tikros patikros ir priežiūros, idant būtų galima apsisaugoti nuo klaidų. Plačiau
2010-12-03
Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose lapkričio 17 dieną įvyko Lietuvos moterų lygos ir LR Seimo valstiečių liaudininkų grupės organizuota konferencija „Tautiškumo problemos globalėjančiame pasaulyje“, pritariant Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Į konferenciją atvyko dalyviai iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Klaipėdos. Plačiau
Nuo tautosakos - link Dzūkijos istorinio paveldo saugojimo, jaunimo dvasingumo ugdymo
2010-11-30
Lapkričio 18 dieną Alytaus „Volungės“ pagrindinė mokykla aidėjo nuo šurmulio. Čia vyko penktų klasių tautosakinė popietė „Pasakų pasaulyje“. Organizatorės - mokytojos lituanistės Danutė Šalaševičienė, Silvija Cegialienė, Vaida Gudaitienė. Plačiau
2010-11-26
Kiekviena tauta reiškiasi per kalbą. Lietuvių kalba – unikali ir žodinga indoeuropiečių kalbų dukraitė, savo turtus jau sudėjusi į dvidešimties tomų žodyną. Gerai žinoma, kad kalba ilgainiui keičiasi, turtėja, ieško vis naujesnių raiškos formų. Kalbos stilius – tai rašančiojo mąstysena ir jausena, skaitytojo sudominimo būdas. Plačiau
Šilalės rajono kraštotyros tradicijos
Kraštotyros archyvo nuotrauka
2010-11-24
Šilalės krašte kraštotyros darbo užuomazgos atsirado 1925 metais, kai įžymus to meto archeologas Petras Tarasenka paprašė periferijos mokytojų ir kitos inteligentijos padėti žiniomis jo rengiamam „Lietuvos archeologijos žemėlapiui“. Nuo 1932 metų, Pradžios mokslo departamentui nurodžius mokyklų vedėjams rašyti savo mokyklų kronikas, kraštotyra mokyklose tapo privalomu dalyku – atvykę apskrities inspektoriai visų pirmą kreipdavo dėmesį, ar mokykloje yra rašoma kronika (apie tai įrašydavo ir į patikrinimo aktą). Buvo pageidaujama, kad mokyklose būtų įsteigtimuziejėliai. Turimos žinios rodo, kad mokyklų vedėjai šventai vykdė šiuos nurodymus ir pageidavimus. Gaila tik, kad laikui bėgant, vykstant karui ir keičiantis valdžioms, dauguma surinktų muziejinių eksponatų buvo išblaškyti ar sunaikinti. Plačiau
2010-11-24
„Lietuvos maironiečių draugijos veikla ir jos indėlis į lietuvybės plėtrą” – tokia tema kalbėjo šios draugijos vadovas Eugenijus Urbonas. „Apie tai, ką davė Europai ir mums Didžioji Lietuvos kunigaikštystė dar mūsų protas ne visai suvokia, dar istorikai neparašė, nepatyrinėjo, nes daugelis vadovaujasi Rusijos kad ir pažangiais istorikais, bet jų tikslai buvo kiti” – taip sakė draugijos vadovas. Plačiau