Tautos mokykla
04 11. APGINK LIETUVIŲ KALBĄ !
Šių metų balandžio 3d., ketvirtadienį, 12 val. prie Lietuvos Respublikos Seimo įvyko pilietinis piketas, kurio metu buvo pasirašomas žemiau skelbiamas Viešas laiškas LR Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei.
Fotomenininko Antano Ališausko nuotrauka ,,Piketas prie LR Seimo"
Deja, tą pačią dieną žiniasklaidoje buvo pagarsintas pranešimas apie tai, kad du LR Seimo nariai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas įregistravo įstatymo projektą, kuriame siūlo įteisinti vardų ir pavardžių rašymą nelietuvių kalba. Taip lietuviškoje abėcėlėje atsirastų svetimos raidės, kurių dabar nėra.
Susidūrėme su lietuviškų kvislingų reiškiniu ir jiems neišvengiamai gresia istorinė apkalta bei pasmerkimas. Lietuvių kalbą jie pavertė savo nešvaraus politinio manipuliavimo įrankiu.
Lietuvių kalba – pamatinė konstitucinė vertybė, kurią gina įstatymas ir tik nuo mūsų laisvos žmogiškos valios priklauso, ar ji bus apginta.
Tuo tikslu kuriame Koordinacinę grupę pilietiniams protestams, kurie būtini šios politinės aferos stabdymui.
Jei G.Kirkilas apgavo visus Lietuvos piliečius su Leo.lt (Lietuvos elektros organizacija), įsteigta neva naujos atominės elektrinės statybai, tai nereiškia, kad jam pavyks machinacijos su gimtąja lietuvių kalba.
Mūsų koordinatės: e-p.: [email protected]
Viešas laiškas LR Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei
„LIETUVIŲ KALBA – PASAULIO KULTŪROS PAVELDAS !“
Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai, šiuo viešu laišku siekiame atkreipti Jūsų dėmesį, kad naujos geopolitinės įtampos sąlygomis būtina stiprinti pamatines Lietuvos konstitucines vertybes.
Lietuvių kalba yra ne tik nacionalinė ir konstitucinė vertybė. Tai - viso pasaulio kultūros perlas, nes kalbame ir rašome be galo savita ir turtinga, pasižyminčia ypatingu grožiu ir skambumu - pačia seniausia gyvąja indoeuropiečių kalba!
Lietuvių vardų kilmė gali nustebinti – kai kuriems iš jų – tūkstančiai metų ir tai yra neįkainojamas ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio kultūros lobynas.
Tarptautiniu mastu šį mūsų kultūros ir mokslo paveldą tiria viso pasaulio baltistai. Žymiausiuose užsienio universitetuose ir mokslinio tyrimo centruose lietuvių kalba yra tiriama kaip vienintelis ir nepakartojamas visų indoeuropiečių kalbų raidos pažinimo raktas .
Pažymėtina, kad LR Konstitucijos 14 straipsnis įtvirtina, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba ir tai yra istorinis lietuvių tautos laimėjimas, saugant savo unikalią kalbą nuo galimų iškraipymų ir niokojimo. LR Konstitucijos 29 straipsnis skelbia, kad demokratinėje visuomenėje negalima teikti privilegijų dėl „ tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“.
LR Konstitucinis teismas išaiškino, kad LR Seimas, nustatydamas pavardžių rašymo Lietuvos piliečio pase taisykles, turi saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.
Akivaizdu, kad dirbtinė politinė invazija į lietuvių kalbą – ją keičiant, deformuojant ar dar kaip kitaip niokojant – tai būtų antikonstitucinė barbarybė ir būtent tuo pasižymi LR Seime numatomas svarstyti antidemokratinis, tautinę nesantaiką kurstantis Tautinių mažumų įstatymo projektas.
Nė viena pasaulio valstybė savo kalbos abėcėlės svetimomis raidėmis nedarko ir įstatymiškai draudžia tą daryti. Autentiškų vietovardžių įvardijimas tiek pat svarbus kaip ir kalba. Asmenvardžiai, vietovardžiai ir gatvėvardžiai gali būti rašomi tik valstybine kalba!
Demokratinės Lietuvos visuomenės vardu raginame nesvarstyti antikonstitucinio vadinamojo Tautinių mažumų įstatymo projekto. Tai būtų sąmoninga vieno iš brangiausių gimtosios kalbos turtų išdavystė. Palaimintasis Jurgis Matulaitis skelbė: „Atimk iš Tautos kalbą, ir Tautos nėra.“
Prašome Jūsų kuo skubiau kreiptis į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO), kad mūsų nacionalinė ir konstitucinė vertybė – lietuvių kalba – būtų įtraukta į pasaulio kultūros paveldo sąrašą ir įgytų tarptautinio statuso garantijas.
Dr. Lilijana Astra, Lidija Veličkaitė, Antanas Ališauskas
Atgal
.jpg)
(1).png)
