Tautos mokykla
03 29. Kodėl daugelis mūsų išsižadėjome lietuviško žodžio
Vytautas Razukas
Per pastaruosius metus „nuleistas“ iš viršaus pagal sovietiško administravimo metodus žodis „pacientas“ padarė mūsų kalboje tiesiog stulbinančią karjerą. Jis užkariavo radiją ir televiziją, spaudą ir net daugelio medikų (ir nemedikų) kalbą, prasiskverbė net ir į grožinę literatūrą. Šimtus metų mums tarnavęs žodis „ligonis“ įstumtas į kampą ir šiandieną yra ant išnykimo ribos. Kaipgi tai galėjo atsitikti ir ar galime su tuo susitaikyti?
Iniciatyvos ėmėsi vienas iš šiandien sunkiai suskaičiuojamų sveikatos apsaugos ministrų. Tuometinės Sveikatos apsaugos ministerijos administratoriai pasirūpino, kad Seimas priimtų būtent „Pacientožalos atlyginimo įstatymą“. Ir ką gi, jokių problemų. Žodis „pacientas“ net įstatymų leidėjams neužkliuvo - ojuk viename teisės aktų dėl dokumentų kalbos nurodoma, kad tarptautiniai žodžiai nevartotini, jei yra lietuviški atitikmenys. Tuo pačiu žodžiui „pacientas“ lyg ir suteikiamas juridinis pagrindas. Vadinamieji „iniciatoriai“ nedelsdami ėmėsi „paciento“ įgyvendinimo akcijos. Ministerijai atsiųsti straipsniai su žodžiu ar žodžiais „ligonis“ grąžinami, reikalaujant pakeisti į „pacientas“. Žodis „ligonis“ pradėtas braukyti iš spaudai siunčiamų straipsnių.
Beje, pasitelktas į pagalbą ir Tarptautinių žodžių žodynas, kuriame rašoma: „Pacientas yra ligonis, kurį gydo gydytojas“. Štai ir viskas! Lauk ligonį, tegyvuoja pacientas! Bet kažkodėl pamiršta apie Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, kuriame rašoma štai kas: „Ligonis yra sergantis, kenčiantis žmogus“. Juk žodžių, „kurio negydo gydytojas“ nėra. Trumpai tariant abudu žodžiai yra beveik tapatūs. Bet žodis „ligonis“ tarnavo mums šimtmečius, o„pacientas“ brukte įbruktas visai neseniai.
Manoma, kad mūsų kalboje galėtų išlikti abu žodžiai: ir „ligonis“ ir „pacientas“. Bet pastarojo vartojimo sritis žymiai siauresnė. Tarkime, moteris su normaliu nėštumu vadintina pacientė. Dar viena sritis, kur žodis „pacientas“ galėtų būti sėkmingai naudojamas - ambulatorinės medicinos pagalbos besikreipiantys žmonės. Tačiau, kai patvirtinamas ligos faktas ir nustatoma diagnozė, pacientas tampa ligoniu. Tokia yra ir autoritetingiausių mūsų kalbininkų nuomonė.
Šiandien ne vienam gali kilti klausimas, kaip galėjo atsitikti, kad „pacientas“ taip lengvai nurungė „ligonį“. Visų pirma suveikė administravimas. Antra, būkime atviri: juk pritrūko elementariausios pagarbos ir meilės gimtajai kalbai! Šis veiksnys yra pats svarbiausias saugiklis nuo svetimžodžių ir visų kitų gimtosios kalbos negandų. Saugokime ją ir ginkime visomis išgalėmis, kaip gynė ir brangino Lietuvių tautos žadintojas daktaras Jonas Basanavičius, Tautiškos giesmės kūrėjas Vincas Kudirka, neseniai anapilin išėjęs poetas Justinas Marcinkevičius.
Tad atgaivinkime „ligonį“! Neterškime svetimžodžiais seniausios Europos kalbos, 0 UNESCO nuomone - ir vienos iš gražiausių pasaulio kalbos.
Atgal
.jpg)
(1).png)
