Tautos mokykla
04 01. Paskutinis gelbėjimosi akordas
Lidija Veličkaitė
Kaip į paskutinį vilties šauksmą gelbėti Lietuvos muzikos kultūrą Nepriklausomybės šventės - Kovo 11-osios - išvakarėse Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje surengtas respublikinis forumas „Muzikos ir meno mokyklos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pataisų kontekste: ar mokykla yra formaliojo ar neformaliojo švietimo institucija?“. Forumą rengė Lietuvos kultūros kongresas, Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmai ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Vilniaus skyrius. Forume dalyvavo prof. Saulius Sondeckis, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė doc. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas prof. Krescencijus Stoškus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius prof. Eduardas Gabnys, konservatorijų, muzikos ir meno mokyklų direktoriai, mokytojai, dailininkai: Aloyzas Stasiulevičius, Kęstutis Ramonas; Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausias patarėjas Alvydas Puodžiukas ir kiti svečiai.
Renginiui vadovavusi Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkė mokytoja ekspertė Nijolė Karaškaitė tikisi, kad LR Seimas, priimdamas naująjį Švietimo įstatymą, dar pakoreguos, patikslins, atsižvelgs į Lietuvos muzikų profesionalų pateiktus pasiūlymus dėl muzikos mokyklų statuso įteisinti jas kaip formaliojo švietimo mokyklas. Tikėtasi ir konferencijos Seime, bet jos nesulaukus buvo sukviestas šis forumas. Renginio vadovė klausia, iš kur atsirado ši formuluotė - neformalus muzikos ir meno mokyklų švietimas, kuris sumenkina šią sritį? Ar Lietuva tiesiog derinasi prie Europos Sąjungos standartų. Tarptautinio švietimo visos Europos konferencijoje, kuriai atstovauja 141 organizacijos, veikiančios 46 Europos valstybėse, vykusioje 2009 m. lapkričio 23-25 d. Varšuvoje, buvo priimtos tezės, kad pagrindinis dėmesys būtų skirtas švietimo ir ugdymo kokybei.
Docentas mokytojas ekspertas Rolandas Aidukas dar priminė, kad Lietuvos dainų šventės yra įtrauktos į UNESCO kaip paveldas ir tai išskirtinis toks dalykas Lietuvos, Latvijos, Estijos nuo kitų Europos šalių. Ar muzikos ir meno mokyklos taip pat neturėtų būti unikalus paveldas? Jas turėtume saugoti, o ne kažkaip pritaikyti vienodus pavadinimus visoms valstybėms, net ir toms, kurios tokio unikalaus ugdymo neturėjo.
Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas prof. Krescencijus Stoškus sako, kad ne viskas, kas buvo sukurta okupaciniais metais, yra blogai. Ne sovietinė sistema nusipelnė, kad buvo sukurtos meno mokyklos. Dar gyvi tie žmonės, kurių iniciatyva tai buvo daroma. Buvo ryžtingų žmonių, kurie daug pastangų padėjo, kad kultūra Lietuvoje klestėtų. Tačiau, atkūrus Nepriklausomybę, kas buvo kruopščiai puoselėta, naikinama. Lietuvos menininkų rūmai – juos perėmė Prezidentūra ir tokį statusą turintį objektą tiesiog išstūmė iš gyvųjų tarpo. Dar okupaciniais laikais buvo ruošiamas Didysis Lietuvių kalbos žodynas. Jį pradėjo ruošti kalbininkas Kazimieras Būga maždaug prieš 80 metų. Nepriklausomos Lietuvos laikais jis buvo užbaigtas, bet niekas iš kultūros politikų nesuprato, kad tai yra visų mūsų kalbėjimų, visų mūsų tekstų šaltinis ir kad mums brangiausia yra gimtoji kalba. Kai Lietuvos kultūros kongresas pasiūlė už šio žodyno paruošimą skirti nacionalinę premiją, buvo pareikšta, kad čia ne kultūros objektas, o mokslo reikalas. Mokslų akademija pareiškė, kad čia ne mokslas, čia tik žodžiai surinkti.
Prof. K.Stoškus paminėjo dailininką Aloyzą Stasiulevičių, prisimenantį, kiek akcijų buvo suorganizuota, kad nebūtų nutiestas didžiulis bulvaras nuo Gedimino prospekto iki Geležinkelio stoties, išgriaunant ištisus namus. Tik užsispyrę žmonės išgelbėjo, ir tai buvo okupaciniais metais. O dabar naikinama, kas buvo taip sunkiai sukurta - meno ir muzikos mokyklų tinklas. Formalus muzikinis ugdymas yra daugiapakopis, ir jis turi būti ginamas. Neturi būti priimami tokie įstatymai, kurie naikina kultūrą, kurios pagrindu kuriama valstybė. Švenčiant Kovo 11-ąją, reikia prisiminti, kad valstybingumo ir tautos gyvybingumo pamatus padėjo Lietuvos kultūra. Jei jos nebūtų buvę, Lietuva niekaip nebūtų prisikėlusi.
Prof.Saulius Sondeckis, kalbėdamas apie meno ir muzikos mokyklas, priminė, kad ta kova dėl jų išlikimo prasidėjo prieš metus, vasario 11 dieną, kada grupė Lietuvos muzikų kreipėsi į Prezidentę, Seimo pirmininkę, Ministrą pirmininką argumentuotu laišku dėl padėties muzikos mokymo ugdymo sistemoje dėl naujojo Švietimo įstatymo. Laiške rašoma: „Viešumą pasiekęs „Neformaliojo ugdymo koncepcijos“ projektas yra visiškai nepriimtinas ir žalingas muzikos kultūrai. Siūlomas modelis pakerta muzikinio ugdymo pamatus, naikina muzikos mokyklas – pirmąją ir būtiną muzikinio lavinimo grandį. Tai, ką kūrė mūsų tėvai ir seneliai, kas atnešė tarptautinį pripažinimą ir šlovę Lietuvai, ketinama nepataisomai sugriauti...“
Prof. Saulius Sondeckis sako, kad nors buvome priimti Prezidentės patarėjos, Ministro pirmininko, susitikome ir su Vilniaus miesto meru, bet oficialiai rimto pokalbio ir svarstymo su raštą pasirašiusiais muzikais nebuvo. Į protestus nebuvo kreipiama jokio dėmesio. „Jei per 50 okupacijos metų bijojome ištarti žodį, tai dabar 20 metų kalbame - ką norime ir kiek norime, bet niekas neklauso. Ir mūsų kalbėjimas, pasiekęs lubas, jau leidžiasi žemyn, liesdamas mūsų galvų viršūnes - ir kalbame tik patys sau. O valdžia, kuri turi įsiklausyti į muzikų profesionalų žodžius, daro tą, ką patys sugalvoja ir nusprendžia. Šiandien reikia kovoti jau ne už muzikos mokyklų išlikimą, o už kitą įstatymą – draudžiantį privatizuoti meno ir muzikos mokyklų patalpas, namus, kuriuos jie dabar turi. Nes viskas daroma dėl vieno tikslo – padaryti tas mokyklas viešosiomis įstaigomis, paskui parduoti už milijonus litų. Taip jau kartą atsitiko su vaikų darželiais. Jie buvo naikinami, prisidengiant, kad jų nereikia, buvo privatizuoti, tose vietose iškilo puikios vilos ir namai. Dabar darželių trūksta ir vėl reikia juos statyti. Ir visos tos pasakos, kad sužlugdytų muzikinę kultūrą reikia todėl, kad trūksta pinigų – netiesa. Pinigų yra, net per daug. Tik reikia susigrąžinti kultūrai skirtus išvogtus pinigus ir jų užteks dešimtmečiams. Ką gi padarėme su kultūros sostine?“ - klausia prof. Saulius Sondeckis. Tik išmetėme pinigus. Austrija Graco mieste 2003 m. pasistatė didžiausią parodų paviljoną su moderniškiausiai įrengta koncertų sale ir iš tų pačių pinigų skirtų kultūros sotinei. Profesorius pats joje dirigavo.
Prof. Saulius Sondeckis dar kartą sukritikavo kompiuterinę vertinimo balų sistemą, priimant mokinius į konservatorijas ar Akademiją. Apgailestavo, kad reikia įrodinėti, jog kultūra reikalinga lietuvių tautos ateičiai ir tik girdėti, kiek čia gausime pinigų, pardavę pastatą Gedimino prospekte ar kitur.
Lietuvos teatro ir muzikos akademijos rektorius prof. Eduardas Gabnys nusivylęs tokiu nenorėjimu jau dveji metai būti išgirstu. Jokia specialistų nuomonė nereikalinga. Tiesiog vykdoma prievartinė naikinimo politika, prisidengiant kai kuriomis liberalistinėmis idėjomis. Jis klausia: „Ar galima lyginti kultūrinius dalykus tik kaina, o ne kultūrinio lygio pasiekimu?“ Profesorius norėtų, kad naujasis Švietimo įstatymas apsaugotų muzikos mokyklas – tą paveldą, ant kurio laikosi visa mūsų muzikinė kultūra, kad į jį būtų įdėti saugikliai - nebūtų mokyklos uždaromos, po to privatizuojamos, nebūtų taip drastiškai mažinami mokytojų etatai, kaip tai buvo padaryta prieš 1,5 metų ir būtų galima tikėtis protingos kultūros politikos. Kol kas viskas tik prastėja. Tallat-Kelpšos konservatorija prarado savo pastatus Didžiojoje gatvėje, neatsirado jėgų, kurios pabandytų išsaugoti tokią žymią mokyklą, kuri parengė daug muzikų. Profesorius E.Gabnys dar tikisi, kad šiandien forume priimta rezoliucija gal pristabdys griaunamą muzikinę kultūrą, tačiau vilties teikia labai mažai.
Kauno miesto J.Gruodžio konservatorijos direktorius Kęstutis Bliujus savo kalboje pabrėžė, kad reikėtų tik pasidžiaugti tokiu vaikų muzikos mokyklų tinklu, kurio mums gali pavydėti kitos šalys, o ne griauti jį. Kiekvieno mažo miestelio muzikos mokykla – tai kultūros židinys.
Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorė Genovaitė Žiobakienė kalbėjo, kad visomis išgalėmis stengiamasi išlaikyti muzikos mokyklų tinklą miestuose ir rajonuose, tik gaila, kad vyriausybė to nemato ir negirdi. Pasiguodė, kad Kulių miestelyje veikusi muzikos mokyklėlė, garsėjusi gražiais renginiais, uždaryta. Kulių mietelis tiesiog išnyko - nebeliko nei dūdų orkestro, nei koncertų.
Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausias patarėjas Alvydas Puodžiukas patikslino, kad jis negirdėjęs pačioje ministerijoje kalbų, kad vadinamą sovietinį palikimą reikėtų sunaikinti. Per 20 Nepriklausomybės metų pasikeitė muzikos mokyklų tinklas, nemažai meno muzikos mokyklų įsikūrė buvusių sovietinių struktūrų-partinių komitetų patalpose, pagerėjo patalpų būklė. Nėra atvejo Lietuvoje, kad muzikos mokykla būtų uždaryta, perstatyta ar parduota, išskyrus Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos filialą – Kulių muzikos mokyklą, kuri uždaryta dėl mokinių skaičiaus sumažėjimo.
Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė doc. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė padrąsino forumo rengėjus ir jo dalyvius, juolab „simboliška, kad 21-ųjų Nepriklausomybės metų išvakarėse vyksta toks renginys ir dar simboliškiau, kad vienas pirmųjų forume kalbėjo prof. Saulius Sondeckis“. Dar 2002 m. vienoje iš Nacionalinės filharmonijos spaudos konferencijų prof. S.Sondeckis prašneko apie grėsmes muzikos, meno mokykloms, apie grėsmes Vilniaus muzikiniams kolektyvams, grėsmes muzikos aukštajam mokslui. Tada dauguma nesuprato, apie ką profesorius kalba. Tačiau šiandien, žiūrint į pateiktus dokumentus dėl muzikinio švietimo, matosi grėsmingi sistemos padariniai. Doc. A.Žigaitytė-Nekrošienė klausia: „Kas gi šiandien įvardijamas autoritetu? Ar tik tas, kurį dažnai parodo televizija? Autoritetai – tai susirinkę šiandien į forumą žmonės, ginantys Lietuvos kultūrą. Šiandien peršami įstatymai, kurių sąvokas išaiškinti reikia pasitelkti mokslininkus“. Docentė apgailestauja, kad nebuvo sureaguota į žymių muzikų raštą, ypač Seimo, kur priimami įstatymai. Juk įstatymus mes turėtume nuoširdžiai gerbti. Juos turi rengti profesionalai ir kiekvienas žodis įstatyme turėtų būti svarbus. O tam reikia ypatingo kruopštumo, atidumo ir kompetencijos. Muzikinis švietimas turi būti tik formalus ir jokios kitokios sąvokos negali būti. Jei kas galvoja kitaip, tegul ateina ir pasako, iš kur atsirado formuluotė, kad menas turi būti neformalus. Pakartojo dar 1934 m. balandyje Kauno valstybės teatre prezidento Antano Smetonos pasakytą frazę: „Konservatorijos, teatrai, koncertų salės ne šiaip sau sukurti, jie sukurti tautai prusinti ir pirmučiausia tiems, kurie siekia tai tautai vadovauti“.
A.Žigaitytė-Nekrošienė sako, kad patys turime prisiimti atsakomybę, kad neišugdėme tos tautos dalies, kuri šiandien mums vadovauja, suprasti kultūros prasmę. 2010 m. Europos Sąjungos direktyvose įrašyta, kad „Kultūra yra prioritetinė kiekvienos valstybės sritis“. Ir tai reikėtų įrašyti į priimamos šiandien rezoliucijos preambulę. Lietuvos muzikų sąjunga, jungianti 238 iškiliausius šalies muzikus, tikrai prisidės prie šiandien forume sprendžiamų problemų sėkmingumo. A.Žigaitytė-Nekrošienė pavadino forumo dalyvius pamatine piramidės dalimi, ant kurios dar laikosi muzikinė kultūra. Nes užgožęs protus pinigų dominavimas į paviršių iškelia agresyvias vidutinybes, ir jų reikia labai saugotis. Pedagogams reikia turėti pakankamai kantrybės ir stiprybės kovoti prieš šią agresiją ir kaip kariams ginti kultūrą. Lietuvos muzikų sąjunga teiks Meno kūrėjų asociacijai pasiūlymą rimtai formuluoti pamatinį kultūros įstatymą ir siūlo prisijungti prie jo kūrimo.
Forume pasisakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Vilniaus susivienijimo pirmininkas Gintaras Skapas, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos darbuotojų profsąjungos: pirmininkas Algirdas Biveinis, nariai-mokytojai Arūnas Navakas, Algimantas Velička, Svetlana Puidokienė; dailininkas Aloyzas Stasiulevičius. Visi apgailestavo dėl muzikinio švietimo žlugdymo ir įstatymo netobulumo.
Forumo pabaigoje buvo vienbalsiai balsuojama už rezoliuciją, į kurią, tikimasi, dar atsižvelgs LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, priimdamas naujo švietimo įstatymo pataisas.
P.S. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas buvo priimtas kovo 17 d., neatsižvelgiant į iškiliausių Lietuvos muzikų kreipimąsi, patarimus ir rekomendacijas. Priimto įstatymo 15 straipsnyje rašoma: „Neformaliam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos”.
Atgal
.jpg)
