Tautos mokykla
04 16. Ar kas išdrįs sumažinti socialinę atskirtį Lietuvoje?
Doc. dr. Vytautas Venckevičius
Jau eina 21-ieji metai, kai gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau, gerai įsiklausius, galima pajusti - pas mus kažkas vis tik yra negerai. Sakyti, kad lietuviai kažkokių niurgzlių tauta – nedora, net ciniška! Daug rašoma ir kalbama – Lietuva išsivaikščioja, nyksta. Net prognozuojama, kad po kokių 50 metų joje gali dominuoti jau ne lietuviai. Ir čia yra racijos. Pavyzdžiui, ne tik man kelia nerimą nesena informacija spaudoje, kad Panevėžyje kasmet tenka uždaryti vos ne po vieną vidurinę mokyklą. Gal ir ne taip? Jeigu taip, tai nesusimąstoma – kodėl? O gal norima to nematyti – laikytis stručio politikos? Juk kai kas ir sako – tokios spaudos geriau neskaityti – atseit, tik nuotaiką gadina, net skatina tokius dalykus, reikia nekreipti dėmesio į visokias šnekas...
(Ne)ieškoma būdų, kaip išeiti iš tokios sudėtingos padėties. Kadaise stengtasi klausyti Maskvos komandos, dabar vėl – šokama pagal Briuselio muziką. Anksčiau „tylūs opozicionieriai“ net persistengė dėl apdovanojimų iš Kremliaus griaudami viensėdijas ir suvarydami kaimo žmones į ankštas gyvenvietes ar išvis išgindami juos iš gimtųjų vietų į nenatūraliai augančius miestus. Tad nemažai žmonių būdavo apgyvendinami bendrabučiuose, kuriuose prasidėdavo „naujas gyvenimas“ (įtikinamai parodytas kino filme „Duburys“, pastatytame pagal to paties pavadinimo rašytojo Romualdo Granausko romaną), kai buvo žlugdoma krikščioniška moralė, kuriamas naujas žmogus – homosovieticus.
Lietuvai tapus nepriklausomai, žinoma, ir ne be tų pačių buvusių ir nepražuvusių „tylių opozicionierių“, kaip ypač „patyrusių“, pagalbos ir Panevėžyje sunaikinta vietinė pramonė: Cukraus ir Daržovių fabrikai, Spirito gamykla ir kitos įmonės. Juk dauguma jų buvo statyta dar „Smetonos“ laikais, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva – vis dėlto žemės ūkio kraštas - kaip Danija ar kitos kaimyninės šalys. Todėl dabar matome - pasikeitė net Panevėžio zonos kraštovaizdis: nebėra didžiulių cukrinių runkelių laukų ir pan. Kas gali paneigti, kad ir dėl tos priežasties smarkiai išaugo bedarbystė ir Panevėžio mieste, ir aplink jį – kaimiškose vietovėse. Tai viena.
Antra. Panevėžys ir apskritai Lietuva nyksta ir dėl sveiku protu nesuvokiamos socialinės atskirties: vieni pinigų nebeskaičiuoja (net sako, ačiū Dievui, kad to nereikia daryti), kiti – vos galą suduria su galu, net žudosi ar net žudo kaimo senolius, keliauja svetur ieškoti laimės. Lietuvoje po kiekvienų rinkimų keičiasi valdžios. Pavyzdžiui, dabar Panevėžyje vėl paskelbta „nauja kryptis – į kairę“. Deja, kai įsigilini į tos „krypties“ politines asmenybes, prisimeni jų ankstesnius darbus, peršasi išvada – vargu bau ar bus padarytos rimtos išvados. Juk ne kartą tuo jau įsitikinta. Atrodo, valstybėje nebėra protingų ir dorų žmonių, kurie, atėję į valdžią, pradėtų normaliai dirbti Lietuvai, o ne puikuotųsi privilegijomis.
Mūsų brangioje Tėvynėje gausu taip vadinamų politinių partijų, o kokia iš jų nauda? Prieš rinkimus visos daug žada, o po jų iškart – tik šokis su kardais, stumdantis prie valdžios lovio dėl postų. Beje, gerai vertinamų... pinigais (o Mamona – tai daugelio jų dievas (šį žodį čia rašyti didžiąja raide netinka)). Net yra partija „Tvarka ir teisingumas“, o kokia ten tvarka? Kad ir TT Panevėžio skyriuje. Yra ir tokia - LSDP, o kokia jos politika? Tik ne socialdemokratiška. Apie visokius liberalus jau nėra ką ir kalbėti, bent mano supratimu. Nors, tiesa, pasitaiko ir ten žmoniškų dalykų. Užtat žmonės būna apvilti, prieš naujus rinkimus ir ieško gelbėtojų. O jų atsiranda. Štai prieš neseniai įvykusius rinkimus į savivaldą vėl vienas – Krikščionių partija – apsireiškė. Tačiau, ačiū Dievui, visokiems žiemeliams etc. žmonių jau nebepavyko suvilioti.
Mano (ir ne tik!) galva, būtų didelė garbė, pavyzdžiui, kad ir TS-LKD, jeigu ji imtų ir apšautų socdemus – įvestų nekilnojamojo turto ir progresinius mokesčius. Kodėl baiminamasi, vis bandoma aiškintis ir teisintis: pas mus dar per mažai gaunančių didelius atlyginimus, dėlto išgąsdinsim užsienio investuotojus ir pan.? Ponai, valdantieji, jeigu žmonės jus jau išrinko, tai ir dirbkite Lietuvai. Kad rinkėjai aiškiai matytų jūsų siekį pagerinti ne tik jų materialinį būvį, bet ir moralinį klimatą Lietuvoje. Juk Lietuva – tai jos žmonės. Nebijokim žodžio lietuviai – nebus jų, nebus ir Lietuvos. Gal tik toks teritorijos pavadinimas liks. Juk puikiausiai matome, kokios jėgos ypač priešinasi tokioms permainoms: Lietuvos Laisvosios rinkos instituto, įvairūs oligarchai ir jų užtarėjai, kuriems „paprasti“ žmonės – nė motais.
Juk NT ir progresiniai mokesčiai yra net JAV. Jau nekalbant apie absoliučią daugumą ES valstybių. Nesilankstykime kad ir 2-3 procentams turčių, per vieną naktį tapusių milijonieriais. Jeigu save laikome krikščionimis, tai ir elkimės pagal Dekalogą. Tad reikia tikėtis, kad, tarkim, LKD sparnas TS-LKD partijoje pirmasis turėtų išdrįsti įrodyti, kad tarnauja visai tautai – darbais, o ne žodžiais, t. y. siekia sumažinti socialinę įtampą Tėvynėje, puoselėti visuomenėje krikščioniškąsias vertybes.
Daugelį papiktino neseniai LSDP pasiūlytas Progresinių mokesčių sistemos modelis: uždirbantiems iki 48 tūkst. Lt/metus – mokestis 15 proc., nuo 48 iki 120 tūkst. Lt/metus – 33 proc., virš 120 tūkst. Lt/metus – 40 proc. Nereikia didelės išminties, kad suprastum – juk tai cinizmo viršūnė! Argi ne taip, ponas V. Andriukaiti?
Palyginimui pateikiu Australijos Progresinių mokesčių sistemą, dėl kurios sutaria visos partijos: esant metinėms pajamoms: iki 15 tūkst. AUD – nėra jokio mokesčio; nuo 15 iki 30 tūkst. AUD – 25 proc.; nuo 30 iki 50 tūkst. AUD – 30 proc.; nuo 50 iki 75 tūkst. AUD – 37 proc.; nuo 75 iki 100 tūkst. AUD – 43 proc.; 100 tūkst. AUD ir daugiau – 47 proc.
Štai kur matoma socialiai orientuota politika! Argi negalima iš tokių pavyzdžių pasimokyti ir Lietuvos valdžioms? Tada gal ir neatsitiktų taip, kaip kad, pavyzdžiui, po šių rinkimų įvyko Panevėžyje – socdemas P.Vadopolas nustūmė krikdemą V. Satkevičių. Kitaip tariant Panevėžys pasuko – į „kairę“.
P. S. Nesuprantu, kodėl minėtos Krikščionių partijos (sic!) atstovai LR Seime neseniai balsavo prieš tai, kad Lietuvos lenkai ar rusai geriau išmoktų lietuvių kalbą, Lietuvoje būtų daugiau vienybės? Juk vargu ar krikščioniškai pasielgė. Bet tai kita tema. Tačiau taip pat labai svarbi Lietuvos valstybei.
Atgal
.jpg)
(1).png)
