VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Tautos mokykla

12 01. Paminklas Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanams

Irena Montvydaitė – Giedraitienė

LLA Sąjungos pirmininkė

2015 m. lietingą lapkričio 14 d., Telšių r. Laukstėnų kaime, prie naujai pastatyto paminklo žuvusiems kovose už Lietuvos Laisvę, pagerbti žuvusiuosius, rinkosi dalyviai, kam brangi tautos istorija.

Lietuvos žemė nusėta paminklais žuvusiems kovose dėl tautos nepriklausomybės. Kiekvienas paminklas turi skaudžią tautos istoriją. Jie skirti 19 - ojo amžiaus sukilimų prieš caro priespaudą aukoms, žuvusiesiems nepriklausomybės atgavimo kovose 1918 – 1920 metais. Dvidešimtojo amžiaus viduryje kai buvo okupuota Lietuvą ir neteko savo kariuomenės, vyko aktyvus, ginkluotas pasipriešinimas - partizaninis karas. Partizanai - Lietuvos kariuomenė pogrindyje. Šitas pasipriešinimas raudonajam okupantui Lietuvoje užsitęsė beveik dešimtmetį. Nė vienoje Europos respublikoje nebuvo šitokio galingo pasipriešinimo! Partizanai neturėjo nei tankų, nei patrankų, prieš šimteriopai didesnę, apgaulingą valstybę. Jaunimas būrėsi į partizaninius junginius, priešinosi ne tik paprastu ginklu, bet ir spauda. Buvo leidžiami ir platinami tarp gyventojų pogrindžio leidiniai, kuriuose atsispindėjo okupanto niekšybės ir lietuvio meilė Tėvynei. Spaudos žodžio okupantas bijojo labiau nei šaunamo ginklo.

Žuvusiems už Lietuvą

Šio paminklo istorija liečia ir vieną jauną Žemaitijos kaimo mokytoją, Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo - Žemaičio adjutantą Igną Čėsną – Vitoldą, Bedalį. Šiam mokytojui likimas lėmė palikti mokinius, imti ginklą ir eiti ginti Tėvynę. Tuometinės Varnių r. Jaunodavos septynmetės mokyklos mokytoją Teresę Rubšytę, turinčią poetišką talentą, likimas suvedė su partizanais. Ji tapo pogrindžio spaudos dalyvė. Susipažįsta su vado adjutantu. Abu mokytojai jau per pirmuosius susitikimus pasijuto lyg seni pažįstami, juos vienijo meilė pavergtai Tėvynei. 1950 m. Ignas Čėsna – Vitoldas, Žentas buvęs Kelmės r. Pašilės mokyklos mokytojas, paskiriamas Šatrijos rinktinės vadu. 1951 m. balandžio mėnesį, susirėmimo su okupacine kariauna metu jam pasisekė išlikti gyvam, tačiau spaudos rankraščiai pateko į enkavedistų rankas. 1951 m. rugpjūčio 29 d. Telšių r. Laukstėnų kaime, netoli Aleksandro Paulausko sodybos, čekistai miške aptiko išduotą slėptuvę, su septynių partizanų grupe. Penki žuvo, du paimti gyvi, sužeisti. Tada žuvo Ignas Čėsna – Vitoldas, Petras Lileikis – Žuvelė, Alfonsas Venskus – Dėdė, Antanas Žimkus ir Alfredas Cherle - Pranukas, vokiečių tautybės partizanas. Okupanto tarnams pavyko sunaikinti Šatrijos rinktinės štabą, infiltravus į ryšininkų tinklą išdaviką MGB agentą slapyvardžiu „kirvis“. Slėptuvėje rasta daug ginklų, korespondencijos, nuotraukų. Šio turto partizanai nesuspėjo sunaikinti. Spaudai skirti rankraščiai iššifruoti. Mokytoja Teresė Rubšytė buvo areštuota ir įkalinta Komijos respublikoje. Po Igno Čėsnos žūties Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo - Žemaičio suburti šviesuoliai toliau leido periodinius pogrindžio spaudos leidinius „Laisvės balsas“, „Malda girioje“, „Kovos keliu žengiant“. Šią veiklą jie vykdė iki ginkluoto pasipriešinimo pabaigos, iki 1953 metų, iki galutinio Lietuvos kariuomenės sunaikinimo. Iš devynių veikusių apygardų Žemaičių apygarda sunaikinta paskutinė.

Paminklas Žemaitijos partizanams

Atgavus nepriklausomybę susipažįstama su KGB medžiaga. Bėgo Lietuvos nepriklausomybės metai, o Teresė Rubšytė - Ūksienė vis neprarado vilties rasti savo jaunų dienų artimo draugo, bendražygio Igno žūties vietą. Enkavedistų klaidingai užrašytas kaimas ne Laukstėnų, o Paukstėnų, apsunkino žūties vietos nustatymą. 2012 m. rugpjūčio 25 d., buvo vykdomas atkurtos Lietuvos laisvės armijos karių rėmėjų sąjungos projektas „Žygis Lietuvos partizanų Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų takais“. LPKTS Šilalės filialo pirmininkė Teresė Rubšyte – Ūksienė, dalyvaudama šiame žygyje, vartė archyvinės bylos lapus ir kiekvieno sustojimo metu domėjosi, kur yra tas kaimas, kuriame žuvo Šatrijos rinktinės vadas Ignas Čėsna – Vitoldas, Žentas ir dar keturi partizanai.

Paminklo šventinimas

Vakarop buvo pasiektas Telšių r. Laukstėnų kaimas, kuriame įsikūręs Žemaitijos Žvėrinčius. Nuo tų įvykių prabėgo šeši dešimtmečiai, išaugo dvi kartos, pasikeitę gyventojai Geranoriški gyventojai padėjo rasti sodybą, kurioje tebegyvena vietinio gyventojo palikuonis Varkalis. Šis sėdo į mašiną ir visą koloną atvedė prie buvusios Lietuvos ūkininko sodybvietės. Pasak jo, būtent čia 1951m. rugpjūčio 29 d. vyko kautynės, kuriose žuvo Šatrijos rinktinės partizanai. Apgailestavome, kad šis žemės lopinėlis, įmirkęs kovotojų krauju, nepažymėtas jokiu atminimo ženklu. O jau prabėgo virš dvidešimt nepriklausomybės metų! Buvo nutarta kreiptis į LPKTB Telšių skyrių, kad ši vietovė būtų pažymėta tinkamu paminklu. Bendrijos pirmininkė Adolfina Striaukienė sutiko atlikti šį organizacinį darbą.

Su LLA vėliava

2015 m. lapkričio 14 d. Eirgirdžių Dievo Apvaizdos bažnyčioje Telšių r., krikščioniškai pasimeldę už žuvusius dėl Lietuvos laivės, renginio dalyviai nuvyko į Telšių r. Laukstėnų kaimą, prie Žemaitijos skulptoriaus Osvaldo Neniškio sukurto paminklo žuvusiems už Lietuvą. Nustojo rudeniškas lietus, pro debesis savo spinduliais švystelėjo saulė, lig norėdama dalyvauti Lietuvių tautos didvyrių pagerbime.

Šauliai

Eigirdžių klebonas Vidmantas Šidlauskas pašventino žuvusiųjų garbei pastatytą trijų kryžių paminklą. Giedojo LPKRS Telšių filialo choras. Žuvusiems už laisvę nuaidėjo Mažeikių kuopos garbės šaulio Alfonso Degučio „patrankos“ salvės. Įteiktos raštiškos ir išsakytos žodinės padėkos savo darbais prisidėjusiems prie partizanų atminimo įamžinimo. Staiga prapliupęs lietus paskubino renginio dalyvius vykti į Eigirdžių mokyklos salę tolimesniam bendravimui, kareiviškos košės ragavimui.

Renginio dalyviai


Iš Eigirdžių bažnyčios. Nuotraukos Mečislovo Šilinsko, Telšiai

Atgal