VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Tautos mokykla

03 15. Lietuvos Sąjūdžio XV-asis suvažiavimas (3 dalis)

Gerų iniciatyvų juk matome, nebūtina viską palikti kitkart neaiškioms profsąjungoms. Ne profsąjungos Vilniuje, o patys švietimiečiai išjudina tokius reiškinius, kaip Šalčininkų „Leliumai“, Kauno mokyklų konkursai, Didžiojo kunigaikščio Algirdo ir kiti vienijantys istorinės atminties sambūriai. Kelmės Sąjūdžio seimelis, menantis Antano Račo veiklą, būtų pavyzdys daugeliui.

Sąjūdis, juolab jei taptų geresnis, darnesnis, aktyvesnis, tikrai galėtų tapti visų sunerimusių dėl Lietuvos ir ieškančių brolio rankos, visų jų traukos ir talkos vieta. Pasitikrinkime, pakvieskime.

Sėkmės Lietuvos Sąjūdžiui, geros valios žmonėms ir Lietuvai!

Po prof. Vytauto Landsbergio kalbos buvo renkamas Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas naujai dviejų metų kadencijai. Kadangi du kandidatai visiems delegatams gerai žinomi, o jų idėjos gerai pažįstamos ir išsakytos, buvo priimtas sprendimas balsuoti už vieną ir kitą atskirai. Komisijos nariams suskaičiavus visus balsus, čia pat salėje buvo paskelbti rezultatai. Už Vidmantą Žilių balsavo 169 delegatai, už Rytą Kupčinską balsavo 102 delegatai.

VIDMANTAS ŽILIUS tapo Lietuvos Sąjūdžio pirmininku vadovauti dviejų metų kadencijai. Delegatai ilgai trunkančiais plojimais sveikino naujai išrinktą Sąjūdžio pirmininką. Pagal Lietuvos Sąjūdžio priimtus įstatus, jam buvo suteikta teisė rinkti naują Lietuvos Sąjūdžio Tarybą.

Po trumpos pertraukos vyko delegatų pasisakymai, pareiškimai ir rezoliucijų priėmimai.

REZOLIUCIJOS

DĖL VALSTYBINĖS KALBOS KAIP KONSTITUCINĖS VERTYBĖS APSAUGOS

Lietuvių kalba dabar yra seniausia indoeuropiečių kalba, sauganti daugybę Europos kultūros, istorijos, civilizacijos dalykų. Rengiant Lietuvos Respublikos įstatymus, būtina atsižvelgti į šiuos klausimus;

Išsaugoti tradicinį Lietuvos kultūros paveldą, susiformavusį per 500 metų lietuvių kalbos abė lietuvių kalbos abėcėlės, Lietuvos Respublikos piliečių vardų, pavardžių ir jų rašybos dokumentuose. LR Konstitucinis Teismas 1999 m.paskelbė, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“; neiškraipyti autentiškų vietovardžių ir juos rašyti tik valstybine kalba; nepažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumo ir neįteisinti regioninių kalbų oficialaus statuso, pažeidžiant Lietuvos Konstituciją ir įstatymus, daugumos valstybės piliečių teises. Gatvių, vietovių pavadinimus oficialiai rašyti tik valstybine kalba.

Neatsisakyti valstybinės kalbos egzamino suvienodinimo ir jo neatidėlioti, kadangi nevienodas valstybinės kalbos vertinimas diskriminuotų ir segreguotų (LR Konstitucijos 29 str.) Lietuvos Respublikos piliečius; mokyklose turi būti skelbiamos teisingos istorijos, kalbotyros žinios;dvikalbėse ir trikalbėse seniūnijose esančias savivaldybėms priklausančias mokyklas perduoti Švietimo ir mokslo ministerijos žinion.;

 Raginame Seimą ir Vyriausybę nuosekliai didinti finansavimą Lietuvių kalbos, lietuvių literatūros ir tautosakos tyrinėjimams. Stiprinti pasaulio lietuvių ryšį, už Lietuvos Respublikos ribų, su Tėvyne ir gimtąja kalba.

 Atkurti Tautinių bendrijų ir išeivijos departamentą prie LR Vyriausybės.

Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo pirmininkai.

Rezoliucija

DĖL ALKOHOLIO VARTOJIMO MAŽINIMO

Lietuva išgyvena vieną sudėtingiausių laikotarpių, kurio vienu esminių bruožų galima įvardinti itin didelį visuomenės alkoholizacijos laipsnių, 2014 metais Pasaulio sveikatos organizacijos Lietuva buvo 5vardinta kaip trečia šalis pasaulyje kaip alkoholio kiekį tenkantį vienam gyventojui per metus. Šiais metais jau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija savo ataskaitoje Lietuvą įvardino kaip daugiausiai alkoholio vienam gyventojui tenkančią šalį tarp 34 minėtos organizacijos šalių. Tačiau tai nėra vieninteliai rodikliai, rodantys, kad Lietuva išgyvena didelę krizę. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad per pastaruosius 15 metų moterų alkoholio vartojimas išaugo dvigubai, vaikų gydytų, nuo apsinuodijimo alkoholiu skaičius išaugo 17 kartų, o epidemiologinių tyrimų rezultatai parodė, kad apie 38 proc. suaugusių vyrų ir 12 proc. moterų yra priklausomi nuo alkoholio. Tuo neleidžia abejoti ir pastarųjų mėnesių tragiški įvykiai keliuose, kuriuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės žūsta ištisos šeimos su mažamečiais vaikais ar policijos pareigūnai. Kražių tragedija parodė, kad alkoholizacija gali įgauti pačias šiurpiausias formas.Todėl, Lietuva nedelsdama turi imtis priemonių, kurių paragino imtis Lietuvoje viešinti Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono direktorė bei kurių nuolat rekomenduoja imtis tarptautinės organizacijos ir Lietuvos mokslininkai.Veiksmingiausia būtų taikyti mokslu pagrįstas alkoholio vartojimo mažinimo priemones, kurios nukreiptos į bendrąją populiaciją. Įvertinant įvairų alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomene, išskiriamos trys pagrindinės priemonių grupės, kurios kompleksiškai turi būti stiprinamos jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis:

1) alkoholinių gėrimų kainų didinimas (akcizai):

2) alkoholinių gėrimų reklamos draudimas:

 3) alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimas.

Apibendrinti mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad žmonės alkoholio išgeria mažiau jei kainos yra didesnės, mažesnis alkoholio prieinamumas ir pašalinama alkoholinių gėrimų reklama. Paaugliai ar probleminiai alkoholio vartotojai taip pat nėra tam išimtis, o mažėjantis alkoholio suvartojimas tiesiogiai susijęs su mažėjančiais alkoholio vartojimo pasekmių skaičiais (t.y. mažėja nusikalstamumas, eismo nelaimių, mirčių, susirgimų ir pan.). Lietuva jau turi gerosios praktikos pavyzdį mažinant alkoholio vartojimą šalyje, kuomet nuo 2008 m. įsigaliojo visų anksčiau minėtų priemonių paketas kartu su neblaivių vairuotojų kontrolės sugriežtinimu.

Todėl siekiant sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimo žalą, Lietuvoje būtina:

1) Visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą;

2) Mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, trumpinant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 10 iki 20 val.

3) Padidinti minimalų amžių, leidžiantį pirkti alkoholinius gėrimus, nuo 21 metų griežtinant atsakomybę už prekybos alkoholiniais gėrimais reikalavimų pažeidimus, taip pat numatant licencijas prekiauti alkoholiniais gėrimais panaikinimą po vieno ūkio subjekto nusižengimo;

4) Iki 0 promilių sumažinti leistiną alkoholio koncentracijos kiekį kraujyje visiems vairuotojams;

5) Panaikinti alkoholinių gėrimų licencijavimo spragas – didinti rinkliavą už licencijų išdavimą, licencijas padaryti terminuotas. Tokiu būdu būtų įmanoma tiksliai įvertinti prekybos alkoholiniais gėrimais vietų skaičių ir tankumą savivaldybėse. Be to, sumažėtų valstybės išlaidos, skiriamos licencijavimo sistemos priežiūrai, kadangi šiuo metu išlaidos viršija į biudžetą surenkamas lėšas;

 6) Prekybą alkoholiniais gėrimais perkelti į specializuotus alkoholinių gėrimų skyrius;

7) Didinti gydymo paslaugų žalingai alkoholį vartojantiems ir priklausomiems nuo alkoholio vartojimo asmenims prieinamumą;

8) Įvesti alkoholinių gėrimų žymėjimą įspėjamaisiais užrašais ir paveikslais apie žalą sveikatai, bei pateikti kitą vartotojams svarbią informaciją apie gėrimų sudėtį, kaloringumą ir gryno alkoholio kiekį pakuotėje;

 9) Nenatūralios fermentacijos alkoholiniams gėrimams ženklui padidinti akcizus.

Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Andrius Tučkus.

Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo rezoliucija

BALTARUSIJOS ASTRAVO ATOMINĖS ELEKTRINĖS STATYBA TURI BŪTI SUSTABDYTA

Parengė R.Batūra

Netoli Vilniaus, Baltarusijos Astrave, Rusijos iniciatyva nusikalstamai neatsakingai statoma branduolinė elektrinė. Rusijos projektuotojai, pažeisdami tarptautines ekologines konvencijas (su kaimynine Lietuva nederinta nei elektrinės poveikis gamtai, žmonėms (autochtonų lietuvių mažumos likvidavimas), nei avarijų pasekmių problemos, užteršimo nuostolių atlyginimo) stato naują pavojingą atominę jėgainę. Tai realus naujo Černobylio pavojus, Lietuvos valstybės, ES ir NATO narės, sostinė Vilnius patenka į 50 km. spindulio rizikos zoną, kurioje galimos techninės branduolinės katastrofos, taip pat dėl žmogiškojo faktoriaus klaidos,ir visuotinė evakuacija. Įvykus Černobylio branduolinės jėgainės avarijai, netinkami gyventi tapo dideli plotai. Lietuvos širdis Vilnius ir regionas, gal ir visa Lietuva taptų negyvenama dykviete.

Neris, Nemunas, Kuršių marios taptų užterštais radioaktyviomis medžiagomis vandens kanalais ir rezervuarais. Protaujantys bet kurios tautos atstovai turi neleisti, kad taip įvyktų Lietuvoje, ar bet kur kitur. Didžiulis ir panaudoto branduolinio kuro pavojus. Pasaulis dar nežino jo saugaus sutvarkymo formulių. Taigi net ir be katastrofos nuolatinis pavojus blokuotų Rytų Lietuvos ekonominę plėtrą, skatintų emigraciją, keltų sumaištį visuomenėje.

Pastebėtina, kad siūlomi Astravo jėgainei rusų gamybos eksperimentiniai reaktoriai iki šiol niekur neeksploatuoti, tad tankiai gyvenamose pasienio teritorijose vykdyti eksperimentus su nebandytais reaktoriais gali tik visai nedraugiškų šalių valdžia. Nestokoja ir kitų argumentų, kodėl Astravo branduolinė jėgainė turi būti atmesta.        Statyba stabdant Lietuva turi ir techninį įstatymdavystės ginklą – tai oficialus įstatyminis atsisakymas pirkti ir tranzitu praleisti nešvarią energiją dėl pražūtingo tariamo pelno. Tačiau ne tai, nei Europos komisijos siūlomi Astravo atominėje elektrinėje streso testai negalėtų pateisinti pavojingos atominės jėgainės statybos.

Ryžtingai tarptautiniu mastu organizuokime pasipriešinimą atominiam pavojui. Tai pirmiausia lietuvių tautos ir Lietuvos vyriausybės pareiga, tikintis ir mūsų sąjunginių valstybių solidarios gynybinės pozicijos.

Lietuvos Sąjūdžio pirmininkai.

Rezoliucija

BE DEMOKRATIŠKOS TEISĖSAUGOS – VALSTYBĖ BE ATEITIES.

Teismas yra viena iš pamatinių valstybės valdžios institucijų.Tai apsprendžia 5 Lietuvos Respublikos Konstitucinis str. „Valstybės valdžia Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas“

Po nepriklausomybės atkūrimo dėl pirmųjų valdžios institucijų formavimo abejonių nekilo. Seimas ir Prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose. Vyriausybę formuoja Prezidentas ir Seimas. Pastoviai vyksta šias dvi valdžios institucijas sudarančių asmenų rotacija

Daugiausia problemų kelia trečioji nedemokratiniais pagrindais formuojama valdžia – Teismas.

Lietuvos teismai suformuoti iš buvusių sovietinių teisininkų, visiškai atsiribojant nuo visuomenės. Į teismų įstatymą jie įrašė nuostatas, kurių Konstitucijoje nėra, kad teisėjais privalo būti tik profesionalai. Tokios nuostatos nėra nė Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijoje Nr.(94) 12. priimtoje 1994m. spalio 13d. kurioje kalbama tik apie teis4j7 nepriklausomum1. Kitaip tariant, rekomendacijoje paliekama vietos ir teisėjams neprofesionalams: prisiekusiųjų žiuri, taikos teisėjams bei teismo tarėjams. Užuot to, mūsų teismai pasiskelbė savivaldą. Kuo ji skiriasi nuo savivalės?

Atgal