VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Tautos mokykla

03 19. Kovo 11 – osios šventės akimirkos Pasvalyje

Vlada Čirvinskienė

Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja metodininkė

Šventinė tautinė ir patriotinė nuotaika

Šiais metais mūsų Lietuva jau 26–ąjį kartą dvasiškiau, tautiškiau ir išradingiau švenčia savo Nepriklausomybės atkūrimo šventę.

Šventinė tautinė ir patriotinė nuotaika taip pat pripildė mano, o gal kiekvieno pasvaliečio širdį ir sielą. Jau laukdama šios istorinės datos dalyvavau įvairiuose renginiuose bei pati prisidėjau prie jų organizavimo. Neišdildomą įspūdį paliko dalyvavimas Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje „Misija Sibiras 15“ Lietuvos jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projekto pristatyme, kuris vyko Pasvalio Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje. Šį projektą pristatė jo vadovas Arnoldas Fokas. Jis papasakojo, kad nuo „Misija Sibiras“ pradžios jau surengta vienuolika ekspedicijų į lietuvių tremties ir įkalinimo vietas Rusijoje, Kazachstane ir Tadžikistane. Jaunimo ekspedicijos sutvarkė apie 90 lietuviškų kapinių, susitiko ir aplankė Sibire gyvenančius lietuvius. Grįžę „Misija Sibiras“ dalyviai surengė virš aštuonių šimtų projekto pristatymų Lietuvos ugdymo ir kultūros įstaigose. Projekto vadovas skatino nepamiršti šios tragiškos mūsų tautai istorinės atkarpos. Atsakingai ir pilietiškai perteikti šiuos įvykius jaunai kartai, užrašyti savo artimųjų tremties istorijas, įsijungti į projektą „Misija Sibiras“.

Pasvalio Jaunieji šauliai Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčioje. Autorės nuotraukos

Taip pat bibliotekoje buvo galima pamatyti filmą „Nematomas frontas” apie Lietuvos partizanus.

Istorijos pamoka

O savo mokykloje istorijos pamokoje didelį dėmesį skyriau Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo istorinei datai. 6 b klasės mokiniai pildė Lietuvos Respublikos žemėlapį. Jame pažymėjo sostinę Vilnių ir nupiešė Trispalvę bei pažymėjo mūsų šalies didžiuosius miestus. Būtinai turėjo surasti žemėlapyje vietą, kur galėtų būti Pasvalys, parašyti gimtojo miesto pavadinimą. Mokinukai mėlyna spalva pažymėjo Lietuvos didžiąsias upes bei nuspalvino žemėlapį. Mokiniai labai greitai parašė ir mūsų šalies kaimynus. Šeštokus sudomino užduotys iš Lietuvos ir gyvenamosios vietovės istorijos bei Lietuvos valstybės herbo – Vyčio - spalvinimas. Baigiantis pamokai, šeštokai įsivertino ir pristatė savo veiklą.

Šios klasės krašto mylėtojai taip pat dalyvavo akcijoje „Gyvasis tautos žiedas“ ir foto nuotraukas išsiuntėme į Vilnių.

Pasvalys tikrai buvo šventiškas

Kovo 11 – osios ryte Pasvalys tikrai buvo šventiškas. Prie kiekvieno namo plazdėjo Trispalvės, Tikintieji skubėjo į rytines Šv. Mišias. Šias šv. Mišias aukojo Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo vik.mgr. kun. Miroslav Anuškevič. Kun. Miroslav savo homilijos pradžioje, tarsi kreipėsi į tikinčiuosius: ar noriu atleisti mane įskaudinusiems? Kad ir kas mus įžeidė – šeimos narys, draugas, bendradarbis ar kaimynas, - kyla klausimas: ką aš darysiu? Kun. Miroslav drąsino: svarbiausia neprarasti vilties, kad ir kaip sunku. Dievas vis tiek gali dovanoti išgydymą ir atnaujinimą. Tereikia noriai ateiti pas Jį atviram ir nuoširdžiam bei prašyti Jį mus išgydyti.

Baigdamas homiliją kunigas priminė, kad ir popiežius Pranciškus šiais Gailestingumo metais mus ragina būti gailestingais savo įžeidėjams ir pakvietė visus tikinčiuosius pasinaudoti malone, liejama gavėnios metu, ir stengtis tapti tokiems gailestingiems kaip mūsų dangiškasis Tėvas yra gailestingas.

Pasibaigus Šv. Mišioms, prasidėjo Šv. Sakramento adoracija, kuri buvo skirta trijų dienų rekolekcijų pradžiai mūsų bažnyčioje.

Iškilmingos Šv. Mišios

Šventinį vidurdienį pasvaliečiai ir svečiai pasipuošę ir su trispalve rankose skubėjo į bažnyčią. Čia jau buvo išsirikiavę ir kariškai pasitempę stovėjo jaunieji šauliai bei jų kuopos vadas Algis Kalvėnas.

Prasidėjo iškilmingos Šv. Mišios, kurios buvo aukojamos už Lietuvos Nepriklausomybę.

Jas aukojo Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Albertas Kasperavičius.

Šv. Mišių pradžioje klebonas Albertas pasveikino visus maldininkus bei svečius su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena ir palinkėjo, kad jos laisvę saugotų ne tik karštos patriotiškos širdys, bet ir Dievo galybė.

Dievo žodį skaitė Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas.

Pradėdamas savo homiliją, klebonas pasidžiaugė Tėvyne Lietuva, kuri yra laisva, graži, stiprėjanti, bet trapi.

Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos 6 b klasės mokiniai švenčia Lietuvos Nepriklausomybės dieną

 Klebonas tarsi klausė parapijiečių bei svečių: gal mes norėtume, kad ši data Kovo 11–oji būtų švenčiama ne gavėnios metu? Bet, deja, kaip bežvelgtume, ji yra visuomet minima - dvasinio apmąstymo, atsinaujinimo laikotarpiu. Šiuo gavėnišku metu, kiekvienas iš čia esančių galime įvertinti savo nuveiktus darbus kūnui ir sielai. Klebonas Albertas toliau kalbėjo, kad dabartiniame pasaulyje nėra ramu, kyla daug grėsmių bei karinių konfliktų, tačiau jeigu laisvę mes vertinsime kaip Dievo dovaną, tada ir didžiausią priešą galėsime nugalėti. Klebonas homilijos metu pasidžiaugė jaunimu, kuris savo noru, jausdamas didžiulę meilę savo Tėvynei, eina jos ginti degančia patriotiška bei tikinčia širdimi. Homilija buvo baigta tautinės giesmės eilutėmis „Tegu Meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“ bei paraginimu parapijiečiams, kad brangintų šioje gyvenimo kelionėje tai, ką Dievas mums davė.

 Šv. Mišių pabaigoje bažnytinis choras kartu su tikinčiaisiais sugiedojo Lietuvos Respublikos himną.

Kryžiaus kelio procesija ir “deimančiukų“ apdovanojimas

Po Šv. Mišių šventės akimirkos spinduliavo šeimų rate, o pavakarėje

dauguma pasvaliečių skubėjo į Pasvalio Kultūros Centrą . Čia vyko Pasvalio krašto,,deimančiukų“ apdovanojimo ceremonija bei šia proga parengtas šventinis koncertas. O kiti skubėjo vėl į Pasvalio parapijos bažnyčią dalyvauti kryžiaus kelio procesijoje bei vakarinėse Šv. Mišiose. Maldininkams buvo svarbu pagarbinti žmogų, kuris gimė nuošaliame kaimelyje. Kurio motina buvo paprasta kaimietė. Kuris iki trisdešimties metų dirbo staliaus dirbtuvėje ir trejus metus keliavo kaip pamokslininkas. Kuris neįgijo nuosavo namo ir neatliko nė vieno iš tų darbų, kuriuos laikome didingais. Kuris veikė savo vardu.

Kuriam tebesat jaunam, viešoji nuomonė atsisuko prieš jį. Draugai pabėgo. Jis pateko į savo priešų rankas. Jį atidavė šališkam teismui. Kuris buvo prikaltas ant kryžiaus tarp dviejų plėšikų… Kurį palaidojo gailestingumo bičiulio kape.

Prabėgo dvidešimt amžių, ir šiandieną šis asmuo yra centrinė žmonijos figūra – Jėzus Kristus. Jo meilei ir didybei negali būti lygiavertis joks žemiškas karalius, prezidentas, jokia vadovaujanti valdžia. Jo kaip ir laisvės bei nepriklausomybės negalima nupirkti ir parduoti nei už auksą, nei už sidabrą.

Atgal