VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Tautos mokykla

06 14. Marcinkoniškiai kuria savo gerovę patys

P.Kiero provaikaitė Svetlana Makarčiuk

Pastaruoju metu vis dažniau girdime nusiskundimus, kad Lietuvos kaimai tuštėja, gyventojų mažėja o senyvo amžiaus žmonių daugėja. Taip, demografinė statistika rodo , kad visoje Lietuvoje mažėja gyventojų skaičius, bet pasigilinus į priežastis paklauskime vieni kitų ar tikrai mes, Lietuvos piliečiai, padarėme viską, kad  gyvenimas Lietuvoje butu įdomesnis, patrauklesnis ir prasmingesnis. Išanalizavus Lietuvos istorijos šaltinius pastebėjau, kad visais laikais Lietuvoje žmonės stengėsi kurti savo gerovę  patys.  Steigė įvairias draugijas, bendruomenes, rūpinosi augančios kartos ateitimi. Tokios veiklos pavyzdžiu istoriniais ir dabartinais laikais buvo ir  yra Varėnos rajono Marcinkonių miestelis. 1906. Laikraštyje ,, Šaltinis“ Marcinkonių kaimo gyventojas Petras Kieras ( 1871-1918)  vienydamas bendruomenės narius, kreipiasi į Marcinkonių gyventojus ,, ... stokime visi petys į petį ir kiek galėdami darbuokimės Tėvynės gerovei. Suvienykim pajėgas, norus ir rūpesčius, platinkime įvairias draugijas, kaip antai ūkio kuopas, steikime pašalpas talentams šelpti...“ 1905m. ,,Vilniaus Žiniose“ jis rašo : ,, ... Susivienykim ir pražys brangi mūsų Tėvynė Lietuva ir vėl skambės malonios mūsų sesučių dainos...“   Norėdamas  įtraukti kuo daugiau gyventojų į aktyvią veiklą P. Kieras  1907m. laikraštyje ,, Šaltinis“ skelbia pranešimą: ,, 29 balandžio mūsų miestelyje bus lietuviškas teatras. Bus vaidinamos dvi komedijos - ,, Amerika pirtyje“ ir ,, Neatmezgamas mazgas“ “.  Noras gyventi prasmingai  skatino tuometinio laikotarpio Marcinkonių gyventojus tobulėti įvairiapusiškai – skaityti knygas, vaidinti spektakliuose, giedoti bažnytiniame chore, kartu vakaroti. Žvelgiant į praeitį galima teigti, kad tuometinė  Marcinkonių  gyventojų švietėjiška veikla  atsispindi ir dabartinėje Marcinkonių gyventojų veikloje.  Gerbdami savo protėvius marcinkoniškiai iki mūsų dienų išsaugojo savo regiono tautinį turtą – liaudies dainas , patarles,  legendas, liaudies šokius, spektaklius , gamtinį paveldą, humorą. Kas tie žmonės, kurie per amžius sugebėjo išsaugoti protėvių bei tėvų tautinį palikimą ir kurti savo miestelio gerovę patys? Atsakymas akivaizdus- piliečiai, kurie neabejingi Lietuvos bei Marcinkonių miestelio ateičiai.  Tai aktyvūs, žingeidus ir kūrybingi savo krašto patriotai- Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška, tautinio bei gamtinio  paveldo saugotojai Vytautas Paulaitis, Eimutis Gudelevičius, Onutė Grigaitė, Eugenijus Drobelis, Rimutė Avižinienė, Jonas Bajoriūnas, Juzė ir Stanislovas Česnulevičiai, Birutė Jazukevičienė, Ana Krokevič, Rūta Sakalienė ,Mindaugas Lapelė, Lina Černiauskienė, Marcinkonių pagrindinės mokyklos kolektyvas bei visi Marcinkonių miestelio gyventojai, kuriems rūpi ateinanti karta bei miestelio gerovė.  Marcinkonys tai neišsenkančio entuziazmo, kūrybos bei šviesuolių kraštas kuris džiugina savo gamta ir tradicijomis ne tik šeimininkus bet ir atvykstančius iš viso Pasaulio svečius. Lieka tik pasidžiaugti , kad tokio rezultato pasiekimas  – vieninga bendruomenė, kurianti savo gerovę pati.

Atgal