VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Tautos mokykla

06 21. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų kryžkelė

Irena Montvydaitė – Giedraitienė

2016 m. pavasariškai gražų gegužės 21 d. rytą į Telšių r. Dievo krėslo mišką iš Žemaitijos ir kitų kraštų rinkosi dalyviai, partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Prisiminti žuvusius Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanus ir pašventinti jiems skirtą paminklą, kuris pastatytas miško gilumoje, keturių kelių sudarytoje kryžkelėje. Kai kurie keliai veda tolin į miško gilumą, prie atstatytų bunkerių ir kitų paminklų, skirtų mūsų tautos istorijai atminti.

Paminklas Šatrijos rinktinės partizanams

Šiuose miškuose gyveno ir karines operacijas rengė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanai. Paminklo iniciatorius ir statytojas Telšių miesto gyventojas, partizaninio karo tyrinėtojas, paminklų partizanų kovoms atminti autorius Romualdas Jonušas. Šita kryžkele daugiau kaip prieš pusšimtį metų naudojosi Žemaitijos partizanai, todėl buvo nutarta įamžinti paminklu. Šito patriotiškai nusiteikusio telšiškio gyventojo, tai jau ne pirmas paminklas skirtas partizanų kovoms įamžinti. Minėjimo renginį suorganizuoti padėjo LPKTB Telšių filialo valdybos pirmininkė Adolfina Striaukienė. Paminklą pašventino Žarėnų klebonas Kęstutis Balčiūnas. Minėjimo dalyvius pasveikino LR Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė ir Valentinas Bukauskas . Telšių gimnazijos istorijos mokytoja Vilija Vaičiūtienė plačiai papasakojo apie partizanines kovas ir jų reikšmę. Alsėdžių sukarintos gimnazijos šaulių ansamblis atliko dainas apie sunkią partizanų dalį. Buvo iššautos trys salvės.

Dalyviai šventinant paminklą kryžkelyje

Daugel dalyvių bendravusiais su tų laikų partizanais, pasidalijo prisiminimais. Šiuose miškuose slapstėsi ir kovas vedė ilgametis Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas – Žemaitis. Paminklo pašventinime dalyvavo trys jo vaikai. Taip pat dalyvavo šešių brolių partizanų Vasiliauskų sesuo Genovaitė Vasiliauskaitė – Šniukštienė ir buvusieji ryšininkai,  rėmėjai ir jų palikuonis. Čia įmintos pėdos, suminti takai jiems artimų žmonių. Buvo prisimintas ir paskutinis Žemaičių apygardos partizanas, pradėjęs partizanines kovas 1944 m. Lietuvos laisvės armijos legiono sudėtyje, šiemet palikęs šį pasaulį, atkurtos Žemaičių apygardos vadas Steponas Grybauskas. Buvo paminėti ir prieš 67 metus 1949 m. gegužės mėnesį 21d., taip pat gražu ir saulėtą rytą, išduoti ir žuvę partizanai. Tuomet suvažiavę daug sunkvežimių su kareiviais ir minosvaidžiais, net atvaryti šarvuočiai, kautynėse su okupacine kariauna tęsėsi iki nakties. Žuvo septini Šatrijos rinktinės partizanai. Trys partizanai sužeisti paimti į nelaisvę, du partizanai pasitraukė.

Vladas Montvydas Žemaitis su Šatrijos rinktinės partizanais

Mūšio metu žuvusiųjų partizanų užkasimo vietos nebuvo žinomos. Remiantis liudininkais ir KGB dokumentais nustatė telšiškiai broliai Romualdas ir Alfredas Jonušai. Palaikai palaidoti Žarėnų kapinėse.

Baigiantis renginiui, dalyviai buvo pakviesti pabendrauti, paragauti kareiviškos košės.

Praėjus kelioms dienoms po paminklo pašventinimo, partizaninio karo tyrinėtojas Romualdas Jonušas pabandė dar kartą su savo senai įsigytu metalo detektoriumi paieškoti užkastų į žemę partizanų dokumentų. Apie dokumentų paslėpimo apytikrę vietą buvo informavęs kautynių metu gyvas išlikęs partizanas Stasys Mockus – Kiaunė. Ši karta paieška sėkminga. Rasta metalinė dėžė su laiko tėkmės apgadintais Šatrijos rinktinės partizanų archyvo dokumentais ir butelis užlakuotas su ypatingais dokumentais. Archyvas priduotas tyrimui.

Atgal