VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Tautos mokykla

06 26. Meilė ir ištikimybė Lietuvai

Birutė Silevičienė,

 

Kostas Fedaravičius – Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkas. Gimė 1938 m. spalio 25 d. Sklėriškyje (Biržų r.) 1948-1958 m. mokėsi Nemunėlio Radviliškio vidurinėje (Biržų r.), 1967 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą (lietuvių kalba ir literatūra).

1961-1963 m. mokytojavo Kiemėnų aštuonmetėje mokykloje (Pasvalio raj.), 1963-1965 m. – Biržų neakivaizdinės mokyklos metodininkas, 1965-1966 m. šios mokyklos mokytojas ir „Biržiečių žodžio“ korespondentas. 1966-1969 m. Biržų neakivaizdinės mokyklos mokytojas, 1969-1974 m. Krinčino aštuonmetės mokyklos (Pasvalio r.) mokytojas, 1974-1975 m. laikraščio „Darbas“ (Pasvalio r.) Kultūros skyriaus vedėjas, 1985-1989 m. laikraščio „Jonavos balsas“ redaktoriaus pavaduotojas, 1989 m. valstybinės įmonės „Leidykla“ direktorius, 1995 m. UAB „Dobilo leidykla“ direktorius ir vyriausiasis redaktorius, V.Kudirkos leisto žurnalo „Ūkininkas“ 1989 m. atkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius.

Nuo 1994 m. vadovauja Lietuvos kaimo rašytojų sąjungai, kurioje yra 230 kūrėjų, būstinė – Jonavoje.

Kostas Fedaravičius – Aukštaitijos žurnalistų susivienijimo apybraižos premijos, Aukštaitijos poezijos konkurso premijos laureatas, Jonavos rajono apybraižos konkurso prizininkas, Lietuvos žurnalistų sąjungos publicistikos konkurso prizininkas, Lietuvos žurnalistų sąjungos laureatas (1985 m.).

Kostas Fedaravičius pirmuosius eilėraščius parašė ir spausdino periodinėje spaudoje 1955 m., sudarė Lietuvos kaimo rašytojų 12 almanachų, 7 antologijas, 3 apie LKRS informacinius leidinius.

Johanas Volfgangas Gėtė yra pasakęs, kad Dievas davė  žmogui protą tam, kad juo naudotųsi. Tie žodžiai tinka ir mūsų pirmininkui.

Kostas Fedaravičius yra išleidęs savo eilėraščių ir prozos knygų: 1.Tu moteris (1992), 2.Man reikia tavęs (1992), 3. Ateik (1993), 4. Vilniaus sonetai (1993), 5. Atsisveikinimas gruody (1994), 6. Mielas Bičiuli ir Broli (1998), 7. Mano tėviškė – rojaus kampelis (1998), 8. Jonaviečiai (1999), 9. Pasvalio molio grumstas (2005), 10. Sklėriškio sonatos (2006), 11. Tu – moteris (2007), 12. Iš vasaros (2008), 13. „Abraomas Kulvietis“ – Kosto Fedaravičiaus romanas apie Abraomą Kulvietį (1510?-1545), ryškiausią XVI a. pirmosios pusės švietėją, tragiškos lemties asmenybę.

Šį romaną Vilniaus visuomenei pristatė Kosto Fedaravičiaus buvę kurso draugai. Renginyje dalyvavo KRS sąjungos nariai iš Vilniaus, pažįstami.

Kostas Fedaravičius kalbėjo:

„Abraomas Kulvietis – ryškiausias lietuvių raštijos pradininkas, vertęs į lietuvių kalbą psalmes, aktyvus Reformacijos skleidėjas Lietuvoje, Karaliaučiaus universiteto profesorius. Su jo veikla Karaliaučiuje ir Lietuvoje susijęs ir pirmosios lietuviškos knygos rengimas.

A.Kulvietis gyveno labai prieštaringoje epochoje, kurioje aršiai kryžiavosi tiesos ir melo kardai.

Sonetų romane „Abraomas Kulvietis“ veikia to meto asmenybės: Lenkijos karalius Žygimantas Senasis, jo žmona Bona, sūnus Žygimantas Augustas, Prūsijos kunigaikštis Albrechtas, reformatoriai  Stasys Rapolionis, Jurgis Zablockis, kiti. Pagrindinis romano herojus – Abraomas Kulvietis – pažangių idėjų skleidėjas.

Kostas Fedaravičius prasitarė, kad rašydamas sonetus apie Abraomą Kulvietį net nepastebėjo, kad parašė virš 500 puslapių. Kai nutarė išleisti romaną, teko atrinkti medžiagą, atspindinčią tą laikotarpį, kuriame gyveno A.Kulvietis.

Meilė ir ištikimybė Lietuvai, žodžiui, paprastam žmogui – brangiau už pasaulio turtus.

Būtų gerai, jei „Abraomą Kulvietį“ pastatytų teatrų ar kino režisieriai. Tai, kas vyko prieš 500 metų Lietuvoje ir nešė šviesą į ją, verta žinoti visiems mums, vaikams ir anūkams.

manau, verta visiems susimąstyti ir padėkoti autoriui Kostui Fedaravičiui už tą dovaną Lietuvai, jos žmonėms.

Atgal