Tautos mokykla
07 20. Vilniuje atidengta memorialinė lenta 1863-1864 m. sukilimo dalyviams
Antanas Gabrys
Sostinėje, Taikomosios dailės muziejaus kiemelyje, trečiadienį atidengta memorialinė lenta, skirta 1863-1864 m. sukilimo dalyviams.
Didžiojoje Rusijos imperijos aneksuotos Abiejų Tautų Respublikos dalyje 1863 m. kilęs sukilimas padėjo pamatus lietuvių tautiniam atgimimui.
"Abiejų Tautų Respublikos 1863-1864 m. sukilimo prieš Rusijos okupaciją istorija padeda suprasti, kaip atsirado dabartinė Lietuva, todėl jo atminimas turi būti deramai įamžintas", - pabrėžė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sukilimo memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje.
Pasak ministro, ilgą laiką buvo pateikiama iškreipta XIX amžiaus istorija, sukilimo įvykius bandyta primesti kaip svetimą istoriją.
"Tad atidengdami šią atminimo lentą darome tai, kam jau seniai laikas. Mes žengiame toliau trijų kartų atminties slenksčio. Ir jį peržengę randame atsakymus į klausimą, kaip tapome Lietuva, - sakė A. Ažubalis. - Nuslopinusi pasipriešinimą caro valdžia uždraudė lietuvišką spaudą ir abėcėlę. Bet lietuviški sukilėlių atsišaukimai ugdė savigarbą, lietuvybės skonį, knygnešystę ir daraktorių mokyklas. Štai kodėl šiandien mes kalbame lietuviškai", - pabrėžė ministras.
A. Ažubalis vylėsi, kad istorikų ir archeologų pastangomis bus nustatytos pavardės konkrečių sukilėlių, kurie, manoma, buvo palaidoti Žemutinės pilies teritorijoje.
Ceremonijoje taip pat dalyvavęs Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis teigė, kad sovietų okupacijos metais buvo siekiama ištrinti sukilimų atmintį ar bent "perdėlioti ją pagal klasių kovos teoriją".
Jis pabrėžė, kad skirtingų tautų sukilėlius suvienijo kova už tėvynės ir tikėjimo laisvę.
"Jei norime vertai puoselėti sukilėlių atminimą, turime regėti tautą kaip kalbos, kultūros ir religijos sutelktą valstybės pagrindą. Jei norime iš bendros istorinės atminties semtis įkvėpimo šiandieniniam lietuvių, lenkų ir baltarusių pozityviam kaimyniškumui, negalime išleisti iš akių, kad mus sieja katalikybė ir jos gynimo tradicija", - sakė kardinolas.
XIX amžiaus antroje pusėje Senajame arsenale, dabartiniame Taikomosios dailės muziejuje, buvo įrengtos sukilimą malšinusių carinės Rusijos kazokų kareivinės. Remiantis atsiminimais, šių kareivinių kiemelyje, tikėtina, buvo žiauriai nukankinti sukilimo dalyviai. Nors faktą patvirtinančių archeologinių duomenų trūksta, tačiau ši vieta galėtų tapti viena iš sukilimą simboliškai įprasminančių vietų.
Lentos atidengimo ceremonija suplanuota kaip Vilniuje liepos 16-20 dienomis vykstančio Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų suvažiavimo programos dalis.
.jpg)
