Tautos mokykla
07 20. Kodėl taip įamžintas 1863-1864 metų sukilimas?
Buvęs Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas) Antanas Kudzys
2012 metų liepos 18 d, Vilniuje, Taikomosios dailės muziejaus kiemelyje, ant buvusių Rusijos caro kareivinių sienos, pakabinta memorialinė lenta, skirta 1863-1864 metų sukilimo atminčiai. Atidengimo ceremonijoje su patosu kalbėjusio užsienio reikalų ministro Audronio Ažubalio bei spaudoje ir televizorių ekranuose pateiktoji informacija apie sukilimo svarbą lietuvių kalbai ir tautiniam atgimimui yra trafaretinė.
Mano gimtieji Seirijai buvo vienas iš sukilimo centrų. 1963 metų birželio 21 d Povilo Suzino (1837-1863) vadovaujami sukilėliai prie Straigiškių kovėsi su caro kariuomene (plačiau apie tai - Virginijaus Savukyno straipsnyje „Miestelio gyvenimas ten, anapus“, Kultūros barai 2011-11).
Prisimenu mano senelės Marijonos Jurgelionytės Kudzienės (1853-1933) ir jos brolio Antano Jurgelionio (1842-1935) pasakojimus apie sukilimą. Atmintyje išliko ir kitų senolių pasakojimas, kad susibūrusiems baudžiauninkams komandos ir kovos šūkiai buvo skelbiami lietuvių kalba. Už tai, kad sukilėliai demonstravo lietuvybę ir lietuvių kalbą, nuslopinusi sukilimą caro valdžia uždraudė lietuvišką abėcėlę ir spaudą.
Tai, kad ši lenta pakabinta kiemelyje ant uzurpatorių kareivinių sienos, byloja ne apie pagarbą lietuvybei, o apie eilinį priešrinkiminį pokštą. Lietuvos istorikai ir kraštotyrininkai turėtų organizuoti garbingą praeitį menančios memorialinės lentos perkėlimą į tinkamesnę vietą.
.jpg)
(1).png)
