Tautos mokykla
07 27. Kada prarandama atsakomybė, prarandama ir savigarba
Vaclovas Volkus
Rajono savivaldybės narys V. Muntianas 2012 m. liepos 20-tos dienos straipsnyje „Kėdainių valdovų rūmai“ rašo, kad istorikas Valdas Banys prieš porą metų atvykęs į Kėdainius tikėdamasis įgyvendinti savo svajonę - išsaugoti miesto materialinį ir kultūrinį paveldą ateities kartoms. Kėdainiai, kaip joks kitas provincijos miestas turtingas savo unikaliu paveldu.
Straipsnio autorius piktinasi, kad restauruojant škotų XVII-XVIII a. bendruomenės, nerealiai brangiai kainuojantį Arnetų namo gyvenamosios statybos elementai buvo sunaikinti. Ko pasekoje namas prarado savo praeities palikimą, patrauklumą ne tik kėdainiečiams, bet ir svečiams - turistams. Kuo žavėjosi Kultūros vertybių departamento atstovai, besilankantys užsieniečiai, vienu biurokratų brūkšniu liko sugadinta, sunaikinta. Nerūpestingai, o gal ir nusikalstamai įdėtos mokesčių mokėtojų pinigai neadekvatus atliktų darbų paveldo reikalavimams.
Žala akivaizdi. Kas tie konkretūs kaltininkai, kurie ruošė pastato atstatymo - dokumentaciją, vykdė darbus, atliekamų darbų techninę priežiūrą. Tik nesant kontrolės, atsakomybės galimi tokie aplaidumai, piktnaudžiavimai. Net sovietiniais laikais valdžioje esantys reaguodavo į kritinius straipsnius, informuodavo visuomenę apie priimtas priemones. Ne kartą šalia esančios Babėnų - Daukšos mokyklos paaugliai yra niokoję Kėdainių parke XIX a. statytą minaretą. Po paskutinio niokojimo buvo sudaužyta ir jau neatstatyta viena iš dviejų įmūrytų minarete plokščių, kuriose buvo prašoma Alacho gėrio ir malonių. Paaugliai niokoję paminklą liko neišaiškinti, nenubausti. Abejoji ar buvo mokykloje šia tema koks nors pokalbis. Padarytą žalą padengė mokesčių mokėtojai.
Kėdainių miesto Babėnų gyvename kvartale kėdainiečių pasididžiavimas - daug šimtmečių žaliuojantis Daukšos ąžuolas. Čia, šalia jo buvusios Babėnų kaimo kapinaitės. Juose išlikęs masyvus, kūgio formos paminklas, antkapiai išvartyti, styro duobės. Ši kapinių vieta paversta šiukšlynu, neatžymėta atminimo akmeniu. Baisi nepagarba čia ilgus amžius gyvenusiems ir amžino poilsio atgulusiems mūsų protėviams. M. Daukša Lietuvos raštijos pradininkas buvo kilęs iš Babėnų.
Teko skaityti apie Kėdainiuose Žydų gatvėje benykstantį gyvenamą namą po vienu stogu su ūkinės paskirties pastatu. Pastatas savo žydų buitimi, religinio gyvenimo unikalumu nenusileidžia Europoje Čekijoj išlikusiam pastatui. Šis kėdainiečių žydų išlikęs paveldas metų metais nyko ir sunyks. Anot Maironio, kaip dūmas blaškomas vėjo ir niekas daugiau neminės.
Pastoviai kalbama - nėra pinigų. Nesant jų panaudojimo reikiamai kontrolei ir atsakomybei už kiekvieną įdėtą litą, jų visada trūks. Pinigų daug kam užtenka. Net krizės metais mokėti tarybos nariams po 400 litų mėnesinius priedus, savivaldybės aparato „grietinėlei“ solidžius priedus prie atlyginimo.
Savivaldybės tarybos nariai, daugiausia solidžių įmonių, valdžios institucijų vadovai veržėsi į valdžią, atsidūrė joje už kiekvieną visuomenės atliktą patarnavimą nesivaržo lyg kokie vargšai tiesti ranką į savivaldybės kišenę net nepagalvoję, kad yra vargstančių, nesistengia žinoti, kad pirmųjų kadencijų deputatai - tarybos nariai dirbdami tą patį visuomeninį darbą, sunkiomis valstybės ir savivaldybės kūrimo sąlygomis, gyvendami kur kas kukliau nenustatinėjo sau atlyginimus, priedus prie jų, o apie kažkokį mokestį, kad esi deputatas - tarybos narys nebuvo jokios kalbos, būtų gėda skurstančiam pažiūrėti kėdainiečiams į akis. Išpuikom, praradom savigarbą.
Atgal
.jpg)
