Tautos mokykla
12 07. Blaivybės draugijos 75 – metis su nerimo gaidelėm
Juozas Elekšis
Vilniaus universiteto Baltojoje auloje paminėtas 75 - ųjų blaivybės draugijos metinių įkūrimo jubiliejus. Nors draugija turi patriotinį „Baltų ainių“ pavadinimą, dėmesys jai iš valdžios struktūrų vis mažėja. Viešojoje erdvėje skelbiami lozungai, įvairūs nutarimai lig tai rodytų, kad kova su girtuokliavimu vis stiprinama, mažiau išgeriame, rūkome, rečiau sergame tų blogų įpročių sukeliamomis ligomis. Blaivybės draugijos „Baltų ainiai‘ pirmininkas Alfonsas Čekauskas pranešime, remdamasis statistika, daugelį tų teiginių griovė, vardijo valdžios vyrų pamirštas problemas, net kelis kartus klausė gana gausios auditorijos: „Ar reikalinga mūsų veikla?“. Visą laiką auditorija, ypač moksleiviai, garsiai atsakydavo: „Reikalinga“.Ar išgirs tai naujosios vyriausybės nariai, parodys ateitis. Blaivybės draugijos Garbės pirmininkas, Neringos meras Antanas Vinkus net savo pranešimą pavadino: „Ar mes norime turėti draugiją?“ Panašiai pranešimą pavadino ir Edukologijos universiteto rektorius, akademikas, profesorius Algirdas Gaižutis. Taigi susirūpinimo kirminas griaužia daugelį. Kalbėjo ir daugiau žinomų žmonių: dr. Sigita Burvytė, Regina Mulevičienė, Jolanta Čekauskaitė – Grinevičienė, Silvija Peštenienė. Susirūpinimo gaidelės skambėjo ne vien iš Draugijos vadovo lūpų.. Minėjime dalyvavo gana daug garbingų svečių, tarp jų ir IOGT internacionalo vykdomasis direktorius Esbjom Homberg, Norvegijos Sendjeford IOGT pirmininkė Bjorg Styrmo, su dukra Ingvil, Latvijos „Ziemel Blazma“ draugijos pirmininkas Gunars Sievers, Vytemis Povilas Andriukaitis, kiti svečiai. Džiugu, kad minėjime, kaip ir kituose Draugijos renginiuose, dalyvavo gausus būrys moksleivių.
Alfonsas Čekauskas negailėjo kritikos
1937 m. įsikūrusi Draugija tada paprašė, kad ją globotų prezidentas Antanas Smetona. Deja realios paramos nesulaukta, apie blaivybę neužsimenama ir prezidento raštuose. Prezidentūroje galiojo pataikavimo tradicijos. Atvykę į priėmimą karininkai stodavo eilėn bučiuoti rankos prezidentienei. Kai Steponas Darius tai atsisakė daryti, kilo didelis šurmulys. Vėliau globėju dar pabuvojo ir prezidentas Algirdas Brazauskas. Jis, matyt, irgi šiai globai neskyrė reikiamo dėmesio. Viešų renginių metu neatsisakydavo išmesti net siūlomą naminukės taurelę. Gaila, bet kiti trys prezidentai ėmėsi globoti kitas, „labiau svarbias“ iniciatyvas. Keista, bet blaivybės draugijos pirmininkui atkurtoje Lietuvoje dėl seimo reklamą leidžiančio nutarimo teko kreiptis net į Konstitucinį teismą. Pasisekė laimėti, bet džiuginančių rezultatų nėra. Pablogėjo daugelis rodiklių, o praėjusiais metais vyriausybė Draugijai neskyrė nė lito. Seime, vietoje to, kad apsvarstyti problemą iš esmės, analizuoti smulkūs klausimėliai: dėl draudimo prekiauti benzino kolonėlėse (net du kartus), dėl draudimo automobilyje laikyti atkimštą butelį ir t. t. Pranešėjai ir kalbėtojai, kritikuodami buvusios valdžios menką aktyvumą, ne kartą apeliavo į būsimos vyriausybės protą ir sąžinę.
Bene didžiausią ir džiuginantį įspūdį daro tai, kad minėjime, kaip ir kituose Draugijos renginiuose, dalyvauja gausus būrys moksleivių. Iškilmingai į draugiją priimti nauji nariai. Tai, matyt, svarbiausias rodiklis, kuris leidžia tikėtis, kad blaivybės sąjūdis gyvuos ir plėsis.
Atgal
.jpg)
