Tautos mokykla
01 29. Sausio 31-ąją minėsime „Ryto“ draugijos šimtmetį
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Carinei valdžiai Lietuvoje panaikinus spaudos draudimą, pradėjo kuris ir veikti įvairiausios draugijos. Itin didelį darbą tautos švietimo, religinio ir tautinio sąmoninimo plėtros kelyje nuveikė XX a. pradžioje – Suvalkijoje, Aukštaitijoje ir Vilniaus krašte – pradėjusios veiklą „Žiburio“ (steigiamasis susirinkimas įvyko 1906 m. sausio 6 d. Marijampolėje), „Saulės“ (įkurta Kaune 1906 m. rugpjūčio 7 d.) ir „Ryto“ (steigiamasis susirinkimas įvyko Vilniuje 1913 m. sausio 13 d.) draugijos. Jos tapo svarbiais lietuvių katalikiškąjį intelektualinį sąjūdį vienijančiais centrais.
Tad Vilniaus miesto ir Vilniaus krašto Lietuvių švietimo draugija „Rytas“,su pertraukomis veikusi 1913–1940 m., 2013 m. sausio 31 d. mini labai gražų ir prasmingą įkūrimo 100-mečio jubiliejų.
Nuo 2004 m. balandžio 3 d. atkurtai „Ryto“ draugijai vadovaujantis Algimantas Masaitis, jau geras pusmetis organizuoja būsimąjį jubiliejinį „Ryto“ šimtmečio paminėjimą.
Pasitarimo „Ryto“ šimtmečio jubiliejinio minėjimo dalyviai LEU Istorijos fakulteto Visuotinės istorijos katedroje. Iš dešinės sėdi: dr. kun. Mindaugas Ragaišis, prof. Juozas Skirius, doc. dr. Vida Pukienė, Algimantas Masaitis ir doc. dr. Romas Juzefovičius
A. Masaičio iniciatyva sudarytas penkių narių organizacinis komitetas: pirmininkas –Algimantas Masaitis, pavaduotoja – dr. Aldona Vasiliauskienė, nariai: Jonas Vasiliauskas (Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas), Juozas Vercinkevičius (Nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ vyr. redaktorius) ir kunigas Vytautas Rapalis (Visų Šventųjų bažnyčios klebonas).
A. Masaitis dalyvavo ne vienoje mokslinėje konferencijoje, klausė mokslininkų pranešimų, daug su jais tarėsi, kai kuriuos pakvietė tapti mokslinio komiteto nariais. Straipsnio autorei teko būti ne vieno tokio susitikimo liudininke, stebėti su kokiu entuziazmu ir užsidegimu A. Masaitis kalbėjo apie „Ryto“ draugiją, kaip nuoširdžiai stengėsi išgirstą apmąstyti, įsiklausyti į kiekvieną pasiūlymą, kad būsimasis renginys taptų kuo prasmingesnis.
Pasitarimo „Ryto“ šimtmečio jubiliejinio minėjimo dalyviai Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio auditorijoje. Iš kairės sėdi: Algimantas Masaitis, dr. kun. Mindaugas Ragaišis, doc. dr. Vida Pukienė ir doc. dr. Romas Juzefovičius. Priekyje sėdi prof. Juozas Skirius ir dr. Aldona Vasiliauskienė. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
A. Masaičio iniciatyva sudarytame moksliniame komitete 6 asmenys: pirmininkas prof. Juozas Skirius (LEU, Istorijos fakultetas, Visuotinės istorijos katedros vedėjas), pavaduotoja – dr. Aldona Vasiliauskienė (Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacijos prezidentė), ir 4 nariai: doc. dr. Vida Pukienė (LEU, Istorijos fakultetas, Visuotinės istorijos katedra), prof. Libertas Klimka (LEU), dr. kun. Gediminas Jankūnas (Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos rektorius) ir dr. kun. Mindaugas Ragaišis (Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios vikaras).
Prieš organizuodamas minėtus komitetus Algimantas Masaitis tarėsi ir su dvasininkais, lankėsi pas vyskupą Arūną Poniškaitį, pristatydamas būsimą renginį.
Po ilgų diskusijų išsirutuliavo ir būsimosios konferencijos tematika: „Ryto“ draugijos veiklą patyrinėti per asmenybes – jos pirmininkų indėlį, apžvelgiant lietuvių švietimo draugijas, padėtį Vilnijos krašte iki „Ryto“. Pageidauta detalizuoti dr. kun. Jono Steponavičiaus – pirmojo „Ryto“ pirmininko atliktus darbus, kunigų Petro Kraujalio bei Krištapo Čibiro, o taip pat pasauliečių Juozo Kairiūkščio ir Aleksandro Stulginskio veiklą. Konferencijoje bus panagrinėta lietuvių švietimo padėtis Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte, draugijos atkūrimas bei atkurtos draugijos veikla.
Pasitarimo „Ryto“ šimtmečio jubiliejinio minėjimo dalyviai Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio auditorijoje. Iš kairės pirmoje eilėje: prof. Juozas Skirius, dr. Aldona Vasiliauskienė ir doc. dr. Romas Juzefovičius. Antroje eilėje: Algimantas Masaitis, dr. kun. Mindaugas Ragaišis ir doc. dr. Vida Pukienė
Nors arkivyskupas (tada dar kunigas) Mečislovas Reinys (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08), į „Ryto“ draugijos pirmininko postą buvo rinktas du kartus (1915 11 08–1916 12 13 ir 1918 08 30–1922 06 19), jam pranešimas nenumatytas. 2013 m. lapkričio 8 d. sueina 60 metų nuo Dievo tarno M. Reinio mirties Vladimiro (prie Kliazmos) kalėjime, tad planuojama surengti atskirą konferenciją. Tam pritarė ir mokslinio komiteto nariai.
2013 m. sausio 28 d. „Ryto“ draugijos konferencijos mokslinio komiteto nariai susirinkę į posėdį LEU Istorijos fakulteto Visuotinės istorijos katedroje (ankstesnis posėdis vyko 2012 m. lapkričio 26 d. taip pat Visuotinės istorijos katedroje) konkretizavo jau išspausdintą konferencijos programą: kalbėjo apie galimus programoje nenumatytus sveikinimus, gebėjimą išsilaikyti programoje nustatytame laike. Kalbėta apie pranešimų pagrindu parengtų mokslinių straipsnių rinkinį. Pasidžiaugta didžiule Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės pagalba – tai jos rūpesčiu išspausdinta programa ir kvietimas į parodos atidarytą, tai jos ir jos kolektyvo kruopštaus darbo dėka bus parengta „Ryto“ šimtmečiui skirta paroda. Be to, muziejus planuoja išleisti leidinį – mokslinių straipsnių rinkinį, skirtą „Ryto“ draugijai.
Apgailestauta, kad konferencijoje negalės dalyvauti vysk. Arūnas Poniškaitis, tikimasi sulaukti Kaišiadorių vyskupo emerito Juozo Matulaičio.
Dera pastebėti, kad „Ryto“ draugijos pirmininkais daugiausia dirbo dvasininkai: 1913 m. sausio 31 d. –1915 m. balandžio 14 d. – dr. kun. Jonas Steponavičius (1880 03 10–1906–1947 12 08). Kun. J. Steponavičių paskyrus kapelionu į Kaukazo frontą, „Ryto“ draugijai nuo 1915 m. balandžio 14 d. iki 1915 m. lapkričio 8 d. vadovavo Juozas Kairiūkštis (1855 03 05–1937 06 14), Jam išvykus, „Ryto“ pirmininku buvo išrinktas dr. kun. Mečislovas Reinys. „Ryto“ draugijos Centro valdybos pareigas jis ėjo nuo 1915 m. lapkričio 8 d. iki 1916 m. gruodžio 13 d. Nuo 1916 m. gruodžio 13 d. iki 1918 m. rugpjūčio 30 d. „Ryto“ pirmininku buvo Aleksandras Stulginskis (1885 02 26–1969 09 22). Jį pakeitė vėl į pirmininko postą išrinktas dr. kun. M. Reinys (dirbo 1918 08 30–1922 06 19). M. Reiniui išvykus dirbti į Kauno universitetą, pirmininku išrinktas dr. kun. Petras Kraujalis (1882 07 08–1907–1933 08 14), dirbęs nuo 1922 m. birželio 19 d. iki mirties – 1933 m. rugpjūčio 14 d. Ir paskutinis prieškario „Ryto pirmininkas kun. Krištapas Čibiras (1888 12 14–1914 05 31–1942 03 23), dirbęs iki kol sovietiniai okupantai „Rytą“ kaip ir kitas katalikiškas draugijas uždarė. „Ryto“ draugija Lietuvai atgavus nepriklausomybę savo veiklą, kaip jau minėta, atgaivino tik 2004 m. balandžio 3 d. Jos pirmininku išrinktas ilgametis Vilniaus rajono Marijampolio vidurinės mokyklos direktorius Algimantas Masaitis.
Pasitarime dalyvavę A. Masaitis, prof. J. Skirius, doc. dr. V. Pukienė, dr. kun. M. Ragaišis, doc. dr. R. Juzefovičius ir dr. A.Vasiliauskienė, kalbėjo apie informacijos ir žinių skirtų „Ryto“ draugijai plėtros galimybes – teikė įvairius siūlymus, teikė pasiūlymų rudenį būsimai konferencijai skirtai arkivyskupui Mečislovui Reiniui.
„Ryto“ šimtmečio minėjimas prasidės 2013 m. sausio 31 d. (ketvirtadienį) šv. Mišiomis Visų Šventųjų bažnyčioje, ten kur parapijos salėje prieš 100 metų buvo susirinkę tautos šviesuoliai, troškę mokslinti ir kultūrinti savo kraštą, išsaugoti lietuvybę.
Konferencija vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo 3). Klausysime pranešimų: „Lietuvių švietimo draugijų veiklos pradžia panaikinus spaudos draudimą“ (doc. dr. Vida Pukienė), „Vilniaus kraštas „Ryto“ aušroje“ (dr. Alma Lapinskienė), „Dr. kun. Jonas Steponavičius – pirmasis „Ryto“ draugijos pirmininkas“ (dr. Aldona Vasiliauskienė), „Ryto“ draugija 1915–1918 m.“ (Linas Janulevičius), „Lietuvių švietimas lenkų okupuotame krašte“ (Gintautas Ereminas), „Ryto draugijos pirmininkas Petras Kraujalis ir jo atminimas“ (prof. habil. dr. Kęstutis Makariūnas), „Kun. Kristupo Čibiro indėlis „Ryto“ draugijos raiškoje“ (doc. dr. Romas Juzefovičius), „Ryto“ draugijos atkūrimas Lietuvoje“ (habil. dr. Kazimieras Garšva), „Atkurtos „Ryto“ draugijos veikla 2004–2012 m.“ (Algimantas Masaitis).
Po diskusijų Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo 1) bus atidaryta paroda „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“.
Renginys Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmečiui – tai pagarba ir padėka tiems, kurie, nepaisant laiko bei politinių trukdžių, pasiaukojamai ir pasišventusiai dirbo, apsaugodami Vilniaus kraštą nuo sulenkinimo – jų dėka skambėjo ir tebeskamba lietuviškas žodis ir bažnyčiose, ir mokyklose, skaityklose – knygynuose, renginiuose...
Atgal
.jpg)
(1).png)
