VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Tautos mokykla

05 03. Išeivių atminties ženklai

Birutė Butkevičienė

Lietuvos Kultūros Kongreso tarybos narė

Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė (1985–2006)

Vilniaus Universiteto biblioteka (toliau VUB) XX amžiaus pabaigoje buvo gausiai papildyta išeivijoje išleistomis knygomis ir dokumentais. Kad jie būtų matomi milijoninėje VUB saugomų leidinių ir dokumentų jūroje, buvo sudarytos dovanojusių asmenų pavardėmis pavadintos kolekcijos: Marijos Gimbutienės, Jurgio Gimbuto, Vytauto Virkau, Povilo Martinkaus, G. Procutos, VUB 400 Amerikos lietuvių dovana, skirta VUB 400 metų jubiliejui (1970) ir kitos. Jose esantys leidiniai ir dokumentai yra prieinami visiems, kas tuo norėtų pasidomėti.

Laikas negailestingas ir sugebantis greitai viską pakeisti, ypač, kai vieną kartą keičia kitoje aplinkoje ir sąlygose užaugusi karta. Reikšmė, kurią Tėvynei paliko lietuvių išeivių veikla, prabėgusi svetimo dangaus globoje Lietuvos okupacijos metais, ryški savo sukauptu kultūriniu, politiniu patyrimuplačiau pažvelgiant, giliau pažįstant pasaulio ir gyvenimo dėsnius, problemas ir priešingybes. Niekas neabejoja, jog aktyvi pokario išeivijos veikla paskatino, pastūmėjo ir parėmė visą Lietuvos atgimimo procesą.

Ar Lietuvių Bendruomenės (toliau LB) sugeba išsaugoti išeivių istoriją?

Ką atliko išeivių atminties ženklų išsaugojimui nauji emigrantai kartu su senąja karta, pakol ji dar nebuvo iškeliavusi į Anapilį?

Ar LB-ėse žinoma, kas buvo žymieji lietuvių tautos išeiviai?

Tokie ir panašūs klausimai iškyla todėl, kad  iš pagrindų keičiasi ne tik Pasaulio LB-nių sudėtis, bet ir veiklos formos, tikslai ir idėjos. Patriotizmo ir meilės Tėvynei gaidos Bendruomenėse silpnėja.

Didžiosios Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (toliau PLB) Amerikoje Australijoje, Kanadoje grąžino Lietuvai auksinį savo darbų kraitį, tačiau negalima tarp jų nepamatyti ir mažutės Šveicarijos Lietuvių Bendruomenės (toliau ŠLB). Su didžiuliu vargu Šveicarijoje įsitvirtinę keliolika karo pabėgėlių 50 metų stebino pasaulį savo vertingais moksliniais pasiekimais. Tai diplomato dr. A. Geručio, prof. dr. J. Juraičio, prof. dr. J. Ereto moksliniai veikalai, prof. dr A. Narako, dr. A. Kušlio pasiekimai Vakarų Europos mikrochirurgijoje ir biochemijoje bei dr. Vaclovo Dargužo (Andreas Hofer ) sukauptas XVI-XIX a. žemėlapių ir atlasų rinkinys – vertingiausia dovana XX a VU bibliotekos istorijoje.1983 metais padovanotas dr. V. Dargužo žemėlapių rinkinys, saugomas atskira kolekcija. Rinkinio pagrindą sudarė Lietuvos diplomato Jurgio Šaulio (1879–1948) žemėlapių kolekcija, įsigyta po pastarojo mirties, vėliau pildyta senaisiais žemėlapiais iš įvairių Europos aukcionų, antikvariatų ir privačių asmenų. Kolekcijoje, pradėtoje kaupti dar jaunystės laikais, surinkti kartografijos raidą atspindintys XV–XX a. žemėlapiai. Be Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos bei aplinkinių kraštų XVI–XVIII a. žemėlapių, braižytų garsiose Europos kartografijos dirbtuvėse, yra ir Ukrainos, Kuršo, Prūsijos, Rusijos, Silezijos bei kitų žemėlapių. Rinkinyje yra ir miestų planų bei miestovaizdžių. Jie spausdinti geriausiose to meto Vokietijos, Nyderlandų ir kitų šalių spaustuvėse. Tai garsių Amsterdamo, Augsburgo, Niurnbergo kartografų J. Janssonijaus, J. Dankertso, F. de Witto, T. K. Lotterio, M. Seutterio ir kitų darbai.

2010 metais daktaro V. Dargužo našlė Ruth Hofer perdavė Vilniaus universiteto bibliotekai dar kelis vertingus XVI–XVII a. žemėlapius. Tokiu būdu jo rinkinys pasipildė įdomiais ir retais Lietuvos (Kauno, Biržų), Baltarusijos (Gardino) miestovaizdžiais, žemėlapiais bei G. Brauno Vilniaus miesto planu. Taigi, dabar šį rinkinį sudaro 133 vienetai: 125 pavadinimų žemėlapiai ir 3 atlasai.

V.Dargužo žemėlapių paroda Europarlamente Briuselyje (iš kairės į dešinę: Birutė Butkevičienė, Rolandas Pavilionis, VU bibliotekos darbuotoja Virginija Galvanauskaitė ir kt.)

Dr. V. Dargužo rinkinys labai įdomus teminiu principu – dominuoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Abiejų Tautų Respublikos žemėlapiai „paveldėti’ su J. Šaulio kolekcija, taip pat yra po keletą Rusijos, Prūsijos, Livonijos, Skandinavijos ir kitų kraštų žemėlapių. Akivaizdu, kad V. Dargužo tikslas ir siekis buvo daugiausia kaupti tik su Lietuva susijusią kartografinę medžiagą, o kiti į šį rinkinį patekę žemėlapiai galėjo būti J.Šaulio kolekcijoje.

2005 m. gruodžio 6 d. Europos Parlamente Briuselyje ilgametis VU rektorius, europarlamentaras (2004–2006), šviesios atminties prof. Rolandas Pavilionis ir šių eilučių autorė pristatė parodą Senieji Lietuvos žemėlapiai iš Vilniaus universiteto bibliotekos Vaclovo Dargužo kolekcijos. Paroda sulaukė didelio Europos parlamento institucijose dirbančių politikų ir kultūros darbuotojų dėmesio. Vėliau paroda buvo perkelta į Lietuvos ambasadą Briuselyje.

Nepažinę iš arčiau šių mokslininkų gyvenimo, nesuprasime, kokia atsakomybė laukia, ir ko iš jaunųjų emigrantų gali tikėtis šiandieninės Europos Lietuva. Žinoti senosios kartos išeivių pasiekimus – tiesiog privaloma šių dienų, po Europos žemėlapį beklaidžiojančiai beveik pusę milijono naujajai lietuvių emigrantų kartai. Tuo šiandien turėtų rimtai pasirūpinti kiekviena LB valdyba. Būtina žinoti savo Bendruomenės istoriją, ne kartą yra sakęs Vilniaus universiteto Garbės daktaras V. Dargužas, dažnai lankęs (nuo 1990–jų m. iki savo mirties 2009–jų) VU biblioteką. Jis džiaugėsi, jog ŠLB nusišypsojo laimė, nes naujai atvykusios emigrantų kartos atstovė, vėliau išrinkta LB pirmininke, rašytoja Janina Survilaitė ėmėsi atsakingo ir labai reikalingo išeivijai darbo – sudėti į knygas ŠLB pasiekimus per visą 50 metų laikotarpį.„Tai įrodymas ateinančioms kartoms, kas buvo, kuo gyveno ir kuo užsiėmė Šveicarijos lietuviai“ – tvirtino mokslininkas.

Pačiu reikalingiausiu metu Šveicarijoje gimė trys rašytojos J. Survilaitės parašytos knygos apie ŠLB–nės įsikūrimo aplinkybes ir veiklą: „Alpių lietuviai“ (2005 m., Solidarity leidykla); „Mylėsi Lietuvą iš tolo...“(autorės užrašytų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordininko daktaro Vaclovo Dargužo atsiminimų knyga), (2004 m., Vilniaus universiteto leidykla) ir portretų knyga „Visada tolimi – niekada svetimi“, (2011 m., Lietuvos Rašytojų Sąjungos leidykla).

Kas yra giliau susipažinęs su šiomis PLB-nei ir Lietuvos istorijai reikšmingomis knygomis, negali nepastebėti, kokios atsakomybės kartu su dar gyva senąja Šveicarijos išeivių karta ėmėsi jų autorė.

„Rašant ir ruošiant šias knygas spaudaitoli gražu neužteko susirinkti po visą Šveicariją išsibarsčiusius Bendruomenės archyvus, atidžiai išstudijuoti apie 60 tomų dr. V. Dargužo (VUB RS, F249)per pirmąjį atgimimo dešimtmetį Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriui padovanotus, bei „visą sunkvežimį“ diplomato dr. A. Geručio (VUB RS F155) 1983 m. Šveicarijos politinio departamento leidimu, pusiau slaptai, pervežtų į VUB prieškario, karo ir pokario metų archyvinių dokumentų. Kad ŠLB istorija būtų kuo tikslesnė – tam reikėjo dar ir nuolatinio intensyvaus bendravimo su senąja išeivių karta: ypač prof. dr. J.Juraičiu, N. Prielaida, dr. A. Kušliu ir dr. V. Dargužu“ – pasakoja J.Survilaitė. „Norint kuo tiksliau atkurti ŠLB veiklos istorinį audinį, dažnai buvo neįmanoma suprasti „nuogų“ archyvinių faktų „reikšmių“, – jiems patikrinti reikėjo pasitelkti bent kelis gyvus liudininkus paaiškinimui ir teisingam faktų suderinimui...“

Laimei, rašant knygas (1998–2005 m.) tie liudininkai dar buvo čia pat, „po ranka“ ir geranoriškai, kasdieną padėjo autorei.

Laikau dideliu nusikaltimu, kai naujai atvykę, neįsigilinę į pokario lietuvių veiklos svetimame krašte apribojimus, nepasikonsultavę su kompetentingais universiteto bibliotekos darbuotojais – ima taisyti archyvų faktus ir datas pagal savo norus...“ – sielvartauja rašytoja J. Survilaitė.

Nėra tikslo aptarinėti minėtas knygas, nes jų turinys kalba už save ryškiais išeivijos gyvenimo ir veiklos vaizdais.

J. Survilaitės knygoje „Alpių lietuviai“ – subtiliai išsaugotas senosios Tėvynės paveikslas ir išeivių ryžtas viską, kas brangiausia, atiduoti jos prisikėlimui...“ –taip gražiai kartą užbaigė savo pranešimą akademiniam jaunimui Vytauto Didžiojo universiteto auditorijoje profesorius filosofas dr. J. Juraitis.

Paskutinioji J. Survilaitės išeivių portretų knyga „Visada tolimi – niekada svetimi“, skirta ŠLB įkūrimo 60-mečiui, yra nepakeičiamas šaltinis ne tik iš arčiau susipažinti su žymiausiomis ŠLB asmenybėmis, bet ir daug ko iš jų pasimokyti, pradedant jau kitokį emigrantinį gyvenimą Europoje XXI amžiuje.

„...nors dangų remia Alpių viršukalnės, jų (išeivių) prisiminimai nevirsta kunkuliuojančiomis kalnų upėmis, besiveržiančiomis per akmenis, ar pavojingais srautais, nešančiais su savimi viską, kas pasitaiko kelyje...“. „...Dailininkė J. Katiliūtė... svaigdama nuo savo skausmo ir praradimų, tapo turtingųjų šveicarų interjero puošmenas, pražystančias „pasakiškomis rožėmis, netikėčiausiais natiurmortais“ ir pratinasi prie linksmų šviesių spalvų piešinių ir lengvabūdiškos reklamos. Kitaip sakant, mokosi piešti laiką matuojančius brangakmenius...“  (Apie knygos „Visada tolimi – niekada svetimi“ herojus rašė žurnalistė D. Simanavičiūtė. „Atgimimas“, 2011, Nr. 39.)

Išeivija – lietuvių Tautos išskirtinė dalis, niekada nepraradusi širdyse lietuviškų etninių vertybių ilgesio, neatsitolinusi nuo Lietuvos kultūrinių, ekonominių ir politinių problemų ir suvaidinusi ryškų vaidmenį visoje bendrojoje Lietuvos istorijoje, siekiant nepriklausomos Lietuvos atkūrimo. Labai norėtųsi, kad ir jos ženklų Atmintis naujųjų emigrantų gyvenime būtų branginama, kad nepakiltų ranka taisyti, keisti ar perdirbinėti archyviniuose dokumentuose užrašytus ir mums saugoti paliktus istorinius faktus.

Nuoširdžiai dėkoju VUB darbuotojoms Virginijai Galvanauskaitei ir Nijolei Šulgienei už pagalbą, rašant šį straipsnį.

 

Atgal