VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Tautos mokykla

03 09. Asmenvardžių problemų šaknys gyventojų surašyme

Dr. Gintautas Grigas

„Vardą ir pavardę rašykite lietuviškomis raidėmis (ą, č, ę ir pan.)“ – skelbia elektroninio gyventojų surašymo svetainė www.esurašymas.lt“. Verta susimąstyti. Surašymas vyksta Lietuvoje, kurioje valstybinė kalba lietuvių. Ir surašymo lapas lietuviškas. Tad ar gali kam nors kilti mintis vartoti kitos kalbos abėcėlę?

Pasižvalgius po socialinius tinklus, elektroninio pašto grupes ir kitas žmonių sambūrio vietas internete, galima rasti daugelį neteisingai užrašytų vardų ir pavardžių, kuriuose vartojamos tik anglų kalbos abėcėlės raidės. Kur priežastis, kad žmonės, rašydami savo asmenvardžius, daro rašybos klaidas ir reikia apie tai jiems priminti. Ar tokia problema egzistuoja kitose valstybėse?

2009 m. vienoje interneto svetainėje ir tam tikrose žmonių grupėse (moksleivių, universiteto ir kolegijos studentų, informatikos specialistų) buvo atlikta apklausa, kodėl žmonės vengia vartoti savitąsias lietuviškas raides internete. Štai tokius atsakymus pateikė 334 asmenys: raides su diakritiniais ženklais sunkiau surinkti – 50 proc.; mano kompiuteryje neįmanoma surinkti raidžių su diakritiniais ženklais – 3 proc.; manau, kad raidės su diakritiniais ženklais lietuvių kalboje nereikalingos – 5 proc.; rašau taisyklingai – 42 proc.

Rinkimo patogumas (sunkumas) priklauso nuo klaviatūros. Kad taip iš tikrųjų yra, buvo patvirtinta mūsų atliktame tyrime (G. Grigas, S.Pedzevičienė. Klaviatūros įtaka rašybos klaidoms, susijusioms su rašto ženklų vartojimu). Buvo skaičiuojama, kiek žmonių be klaidų parašo savo miestų vardus interneto pokalbių programos „Skype“ registracijos duomenyse. Iš kiekvienos valstybės buvo po tris didžiausius miestus, turinčius savitųjų raidžių. Iš Lietuvos – Klaipėda, Panevėžys, Šiauliai. Paaiškėjo, kad kalbų, kurių klaviatūrose visos savitosios raidės yra lygiavertėse pozicijose su kitomis raidėmis (danų, estų, suomių, švedų, vokiečių), atstovai daro mažiausia klaidų (teisingų 92-100 proc.). Daugiausia klaidų daro tie, kurių klaviatūrose visos raidės nelygiavertėse pozicijose (teisingų: latvių 23 proc., lietuvių 17 proc.). Visų kitų, kurių tik dalis raidžių nelygiavertėse pozicijose, daro klaidų, kaip ir reikia tikėtis – vidutiniškai (45-87proc.).

Dalis lietuvių turi visavertę standartinę klaviatūrą (LST 1582), kuri pagal savitųjų raidžių rinkimo patogumą prilygsta pirmajai grupei (danų, estų ir kt.), bet jų tiek mažai, tikrai mažiau negu 1 proc., kad negalėjo turėti pastebimos įtakos tyrimo rezultatams. Mažai dėl to, kad ši klaviatūra nekomplektuojama su prekybai tiekiamais kompiuteriais. Taigi mažaraštingumo priežastis ne ta, kad tinkamos klaviatūros neturime, bet ta, kad nepasinaudojame tuo, ką turime.

Yra dar viena priežastis, kodėl vengiama vartoti lietuviškas raides. Mūsų didieji mobiliųjų paslaugų teikėjai informacines trumpąsias žinutes (SMS) savo klientams siuntinėja su gausiomis klaidomis, nevartodami lietuviškos abėcėlės raidžių. Jų pavyzdžiu seka ir kiti. Štai taip apie gyventojų surašymą informuoja Statistikos departamentas viena mobiliųjų paslaugų teikimo bendrovė: „Vyksta visuotinis gyventoju ir bustu surasymas…“

Yra ir gerų pavyzdžių. Gyventojų surašymo interneto svetainės adrese www.esurašymas.lt žodis „surašymas“ parašytas teisingai. Reikia tikėtis, kad į tai atkreips dėmesį ir tie, kurie dar nežino, kad interneto adresuose galima vartoti visas lietuvių kalbos abėcėlės raides.

Atgal