VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Teatras

08 26. Ieškokime „deimančiukų“ savyje ir šalia savęs

Doc.dr.Gvidas Kazlauskas

Lietuvos profesinės saugos lygos Mokslinės tarybos pirmininkas

Žaliame vidurvasaryj, liepos 18-ąją, senojoje Kunigiškių mokykloje – Svėdasų krašto Vaižganto muziejuje jau aštuntą kartą susirinko vaižgantiški „deimančiukai“ – įvairiu talentu apdovanoti žmonės iš Anykščių, Utenos, Rokiškio ir kitų vietovių - parodyti savo kūrybinių vaisių. Atėjo, atvažiavo nemažai klausytojų bei žiūrovų iš artimų kaimų, miestelių, Vilniaus, Kauno ir visos Lietuvos. Tarp jų Lietuvos Respublikos Seimo narys Ričardas Sargūnas, Anykščių rajono vicemeras Sigutis Obelevičius, Vaižganto mažosios premijos „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui“ laureatai doc. dr. Juozas Lapienis, doc. dr. Romualdas Šimkūnas, aktorius Respublikos nusipelnęs artistas Ferdinandas Jakšys, taip pat kraštietis mokslininkas doc. dr. Gvidas Kazlauskas, Anykščių technologijos mokyklos dėstytojas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, meninės kalvystės puoselėtojas Bronius Budreika, Svėdasų seniūnijos seniūnas Valentinas Neniškis, veikli kraštietė, kultūrinių renginių rėmėja Respublikos nusipelniusi ekonomistė Danutė Peželienė, buvęs Rokiškio rajono meras, buvęs Kamajų seniūnijos seniūnas, dabar į visuomeninę veiklą aktyviai įsijungęs ir „Kamajų respublikos prezidentu“ tituluojamas Vytautas Vilys, Vaižganto gimtuosius Malaišius medžio skulptūromis papuošęs svėdasiškis menininkas Aleksandras Tarabilda. Atvyko ir žinoma teatro bei kino „deimančiukė“ aktorė Agnė Šataitė, kuri Vilniaus valstybinio mažojo teatro pastatytame spektaklyje pagal Vaižganto apysaką „Dėdės ir dėdienės“ atlieka pagrindinį Severiutės vaidmenį. Būtent už šį vaidmenį aktorė neseniai buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“. Ne mažiau nusipelnęs ir žmoną atlydėjęs kompozitorius, daugelio muzikinių kūrinių teatrui ir kinui autorius, tarptautinių konkursų laureatas, taip pat pelnęs ir „Auksinį scenos kryžių“ Giedrius Puskunigis, beje, sukūręs muziką ir spektakliui „Dėdės ir dėdienės“.

Į erdvų muziejaus kiemelį prisirinko daugybė talentų ir jiems prijaučiančių žiūrovų

Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyriaus renginių organizatorė Aldona Bagdonienė svečius pakvietė apžiūrėti „deimančiukų“ darbų parodą bei atnaujintą muziejaus ekspoziciją. Jau iš tolo visų akį džiugino ant muziejaus sienų iškabinti spalvingi, meniški ir išraiškingi Daujočių kaimo gyventojos Irinos Gudelienės tapyti paveikslai. Butėniškė Domicelė Augutienė atvežė savo dukros Loretos Višinskienės rankdarbius, kurie žavėjo ir stebino autorės kūrybine išmone, gebėjimu derinti įvairias medžiagas, sukurti nuostabias kompozicijas, gražius suvenyrus, aplinkos puošybos detales. Dėmesio verti buvo ir iš Utenos krašto kilusio mokslininko ir tautodailininko doc.dr. Romualdo Šimkūno medžio drožiniai. Svėdasiškė pedagogė Regina Balčiūnienė liko ištikima savo pomėgiui –fotografijai, tad atvežė į parodą ciklą nuotraukų. Pluoštą fotografijų pateikė ir vaitkūnietė Vytauto Didžiojo universitete studijuojanti Simona Bagdonaitė. Tiko šioje parodoje ir svėdasiškio Algimanto Barono iš medžio ištekintos įvairiaspalvės tulpės, ir kunigiškietės Dovilės Buzėnaitės megzti suvenyrai, ir Utenos rajono gyventojos Aldonos Saliamonaitės sukurti papuošalai. Nebe pirmą kartą tokiose parodose dalyvaujantis Vilniuje gyvenantis Kazimieras Tamošiūnas atsivežė ne tiktai savo tapytų, bet ir išsiuvinėtų paveikslų, kuriuos apžiūrint ne vienas spėliojo, kaip įmanoma taip preciziškai išsiuvinėti, kad darbai atrodo tarsi nupiešti ploniausiais pieštukais. Aldona Žilytė iš Daujočių pradžiugino kulinariniu paveldu – kaimiškoje krosnyje keptomis „babkomis“. „Deimančiukų“ sambūrio seniūnė svėdasiškė Onutė Jėckienė eksponavo parodoje spalvingas megztas gėles, iš džiovintų žolelių sukomponuotus atvirukus. Nepraėjo abejingai renginio dalyviai ir pro svėdasiškio kultūros darbuotojo Viliaus Lapienio medžio drožinius, daujotiškio Petro Miliausko pintus iš plastiko medžiagos krepšius, o Dalia Dagienė iš Gudonių kaimo iš medžio kelmo, senos automobilio padangos ir kitokių medžiagų sukonstravo gėlių vazoną, kuriuo papuošė muziejaus kiemelį. Ne tuščiomis rankomis, o su savo piešinėliais į renginį atėjo ir pas senelius Danutę ir Kazimierą Baltuškas atostogaujantys jų anūkai moksleiviai Agnė Šileikytė ir Vilius Sapiega.

Susidomėję „deimančiukų“ darbų parodą muziejuje apžiūri ( iš kairės į dešinę) Svėdasų seniūnijos seniūnas Valentinas Neniškis ir tautodailininkas doc.dr. Romualdas Šimkūnas

Apie vidurdienį, nuskambėjus „Deimančiukų“ himnui, muziejaus kiemelyje susirinkę renginio dalyviai, nepagailėjo plojimų 2015-ųjų metų „deimančiukams“. Vaižgantiečių klubo „Pragiedrulys“ ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus vadovas Vytautas Bagdonas pirmą kartą dalyvaujantiems šiame sambūryje įteikė meniškas „Dėkavones“, išspausdintas leidykloje „Utenos Indra“, ir leidinį apie Svėdasų kraštą. O kaimynai iš Kamajų seniūnijos Vytautas Vylys ir Bronius Juozelskis, įsteigę apdovanojimą „Sėlių krašto šviesuolis“, juo pagerbė svėdasiškį menininką Aleksandrą Tarabildą. Trumpai apie savo kūrybinius užmojus papasakojo pirmą kartą į „deimančiukų“ gretas įsijungę naujieji talentai. „Deimančiukus“ ir susirinkimo dalyvius pasveikino bei sėkmės palinkėjo seimūnas Ričardas Sargūnas.

Mintimis apie Severiutės vaidmenį Vaižganto „Dėdėse ir dėdienėse“ dalijasi aktorė Agnė Šataitė

Gvidas Kazlauskas paprašė Sargūną perduoti linkėjimus savo kolegai seimūnui Mečislovui Zasčiurinskui, kad jis ištisai nejuodintų Lietuvos, o paieškotų ir gerų, gražių pasiekimų, bei pasiūlė jam perskaityti Vaižganto raštus. Aleksandras Tarabilda papasakojo, kad jis, ruošdamasis sukurti Severiutės ir Mykoliuko skulptūras , įdėmiai skaitė Vaižganto raštus ir juose rado tokių dvasios turtų, nuo ko jis pats pasikeitė: iš „dūšios“ išnyko tamsūs šešėliai, o pasaulis – pasidarė šviesesnis ir jį apėmė gyvenimo džiaugsmas... Aktorė Agnė Šataitė pabrėžė, kad vaidinti Severiutę jai buvusi tikra palaima, kad Lietuva turi savuosius Romeo ir Džiuljetą – tai Vaižganto Mykoliukas ir Severiutė.

Muziejui dailią medinę lentą su išdrožtais žodžiais, bylojančiais apie Vaižganto įkurtą Lietuvai pagražinti draugiją įteikia kraštiečiai mokslininkai doc.dr. Juozas Lapienis (kairėje) ir tautodailininkas doc. dr. Romualdas Šimkūnas

Aktorius Ferdinandas Jakšys įtaigiai paskaitė iš naujai išleistos uteniškio poeto Petro Panavo knygos keletą eilėraščių, kuriuose suskambėjo ir Svėdasų vardas. Pasidalijo savo mintimis bei pasveikino „deimančiukus“ ir palinkėjo kūrybinės sėkmės Vaižganto mažosios premijos laureatai doc. dr. Juozas Lapienis ir doc. dr. Romualdas Šimkūnas. Jie muziejui įteikė dailią medinę lentą, bylojančią apie Vaižganto įkurtą Lietuvai pagražinti draugiją.

K. Čiplio - Vijūno komedijoje „Medinė piela“ vaidina Vidas Balaišis ir Pranas Maišelis

Iš kaimyninio Naujasodės kaimo kilęs agronomas Kazimieras Tamošiūnas papasakojo, kad talentą dailiai siuvinėti ir piešti atradęs savyje, kai nebegalėjęs vaikščioti po kelio operacijos. Jo manymu kokį nors talentą turi kiekvienas – reikia jį tik pažadinti ir išpuoselėti.

Maloniai nuteikė Vaitkūnų kultūros namų dramos kolektyvo nariai – vietiniai „deimančiukai“: – Angelė Belaūsinė, Pranas Maišelis, Vidas Balaišis ir Vytautas Dalinkevičius, kurie, vadovaujami Aldonos Bagdonienės, klojimo teatrų stiliumi suvaidino daug plojimų susilaukusį Kazimiero Čiplio –Vijūno nuotaikingą vaizdelį „Medinė piela“.

Susitikus Kunigiškuose bendraminčiams buvo apie ką pasišnekučiuoti ( iš kairės į dešinę) mokslininkas doc.dr Gvidas Kazlauskas, Anykščių rajono vicemeras Sigutis Obelevičius, kamajiškis visuomenininkas Vytautas Vilys ir svėdasiškis menininkas Aleksandras Tarabilda

Nuotaikingą koncertą atliko Kauno rajono Sargėnų bendruomenės liaudiškos muzikos kapela „Šilas“, vadovaujama Antano Murausko.

Po oficialiosios dalies čia pat, muziejaus kiemelyje po klevais, prie bendrų suneštinių vaišių stalo susiburta, pasikalbėta, pafantazuota apie ateities renginius.

Populiarias dainas „deimančiukų“ sambūrio dalyviams atliko Sargėnų bendruomenės liaudiškos muzikos kapela „Šilas“. Nuotraukos Simonos Bagdonaitės ir Vytauto Bagdono

Daug pagyrų susilaukė Vytautas Bagdonas ir Aldona Bagdonienė už didžiulį darbą, atliktą organizuojant panašius renginius. Buvo pastebėta, kad nesigirdi ir nesimato gimnazijų, turinčių Vaižganto vardą, veiklos, tai: Svėdasų Juozo Tumo - Vaižganto, Rokiškio Juozo Tumo - Vaižganto, Radviliškio Vaižganto, Kauno Vaižganto gimnazijų. Atrodytų, būtų savaime suprantama, kad šių gimnazijų vadovai laikytų savo pareiga aktyviai kūrybiškai dalyvauti kasmetiniuose renginiuose –- „Ieškokime deimančiukų“ ir „Vaižgantinės“ ir prisidėti prie jų organizavimo. Papuoštų šiuos renginius studentų bei dėstytojų dalyvavimas iš universitetų, ypač iš tų, kuriuose dėstoma Vaižganto kūryba.

Atsisveikindamas Vytautas Bagdonas nepamiršo pakviesti dalyvauti tradiciniame respublikiniame renginyje „Vaižgantinės“, kuris įvyks 2015 metų rugsėjo 19 dieną Vaižganto gimtuosiuose Malaišiuose.

Dėkoju Vytautui Bagdonui už pagalbą rengiant šį straipsnį.

Atgal