VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Teatras

05 25. Susikūrė skrajojantis lietuvių tautinis teatras „Želmuo“

 

Veronika Grigaitė

Tautino teatro „Želmuo“ įkūrėjas Lietuvos edukologijos universiteto doc. dr. E.Mažintas  nuo 1990m.gyveno ir dirbo JAV, kuriose su šeima praleido 10 metų. Bet maestro kamavo nostalgija protėvių kraštui ir grįžo gyventi į Lietuvą. Baigęs  profesionalaus operos solisto studijas Vilniaus konservatorijoje pas prof.Vaclovą Daunorą ir profesionalios muzikinės režisūros studijas Maskvoje (Rusija)pas slavų muzikinės režisūros patriarchą prof. Borisą Pokrovskį Egidijus nenuėjo į korumpuotus ir komercinius Lietuvos valstybinius teatrus, kamuojamus nesutarimų ir teatrinės kultūros nuosmukio, bet atsidėjo savo kūrybiniam credo- „rašyti scenarijus iš šalies kultūros paveldo lobyno ir juos režisuoti su studentais, mokiniais, dėstytojais, neįgaliaisiais“. Kiekvienais metais maestro spektakliai sukviesdavo žiūrovus į tautinius vaidinimus. 2010m.teatrologijos daktaras Egidijus Mažintas su aklųjų „Naujuoju teatru“ pastatė pagal savo scenarijų ritualinių apeigų vaidinimą „Lietuvos vilkė-didžioji kunigaikštienė“ apie LDKDK Gedimino šeimą. Tačiau maestro neturėjo savojo teatro apie kurį seniai svajojo. „Mano teatro gimimo datą laikysiu Garliavą, Klonio gatvę, kur spektaklį žiūrėjo mažoji Kedytė su savo mažaisiais kiemo draugais , artimaisiais, kaimynais ir tikrais Lietuvos patriotais. Ten pajutau žiūrovų šilumą ir tautinių  scenos kūrinių  būtinybę“-pasakojo režisierius. Tautinio teatro Lietuvos valdininkija ir biurokratai labai bijo, nes toks lietuviškas teatras  ugdo lietuvių jaunimą dorovės ir moralės dvasia, kuria gyveno mūsų protėviai ir tėvai gynę Lietuvą nuo priešų. O jie pataikauja kitoms valstybėms, bijodami nacionalizmo. Iki tol mes gyrėme tik okupantus, tai vienus tai kitus, dabar jau Napoleono žygiai per Lietuvą nušviečiami ir teatralizuojami, kai pamirštami LDK kunigaikščių Vytauto, Gedimino, arba Kęstučio ir Algirdo gyvenimai ir kovos dėl šalies laisvės. Eišišėse kiekvieną vasarą atvažiavę lenkai marširuoja po Lietuvą kaip po savo tėvynę garbindami Armija Krajova vardą. O mes tyliai žiūrime ir bijome. Mokyklos, universitetai ir šalies aukštosios mokyklos privalėtų ruošti mokinius Lietuvai, o ne kitoms valstybėms. O kaip yra iš tikrųjų. Valstybės laivas skęsta. Pažvelkime į savo istoriją, šalia karžygių Kęstučio ir Algirdo subliūkštų ne tik Vašingtono, Suvorovo, Makedoniečio, bet ir Napoleono šlovė. Lietuvių kovų dėl savo krašto laisvės pavyzdžių aplink tiek gausu, bet mes nematome, arba bijome, bet ko? Kiek nuostabių praeities gyvenimo puslapių nutylima dėl baimės ir valdžios abejingumo tautinėms ir patriotinėms vertybėms“.

Nuotraukoje iš spektaklio „Pavasario balsai“, skirto poeto Maironio gyvenimui ir kūrybai: Buvusi jaunystės draugė Teklė Navickytė (akt. Angelė Kondraškienė) atvyko aplankyti 1931m. Maironį (akt. E.Mažintas), viešintį Bernotuose, Raseinių apskrityje, savo tėvų sodyboje. Maironis: “Jei ne jūsų tėveliai, Tekle, būtume sukūrę šeimą, juk tiek daug dainavome, keliavome, lakstydavome Dubysos slėniuose. Bet manau, kad savo poeziją vis tiek būčiau sukūręs, tiek mylėjau Lietuvą ir eilės kaip šaltiniai veržėsi man iš jaunos tada krūtinės“

 Sveikiname susikūrusį skrajojantį lietuvių  tautinį teatrą „Želmuo“. Su muzikiniu tautiniu patriotiniu vaidinimu „Pavasario balsai“ (scenarijaus autorius ir režisierius dr.Egidijus Mažintas, muz.dalies vedėjas Vaclovas Jaras) skirtu poeto Maironio jubiliejui-150-osioms metinėms,  šiais metais aplankė  Vilniaus rajono lietuviškose Rudaminos, Baltosios Vokės, Maišiagalos, Eišiškės, Pabradės, Juodšilių, Eitminiškių ir Kauno rajono mokyklas ir gimnazijas. Apie tautinio dramos studiją „Želmuo“ šiais metais rašė JAV ir  Kanados lietuviška spauda, taip pat šalies: „Respublika“, „Lietuvos žinios“, Lietuvos aidas“, „Mokslo Lietuva“, „Voruta“ ir kt. laikraščiai. Dar kiti  maestro paruošti „Želmens“ vaidinimai „1918m.“(skirtas Nepriklausomybės paskelbimui ir prof.A.Voldemarui atminti) ir  „Bitele, skrisk per Lietuvą“(skirtas mokytojos G.Petkevičaitės-Bitės gyvenimui stengsis patenkinti  Lenkijos, Maskvos, Sankt Peterburgo ir Baltarusijos lietuviškų bendruomenių kvietimus parodyti šiuos scenos kūrinius jų centruose. Bet tikimės, kad sėkmingai iš įvairių profesijų žmonių suburtas tautinio teatro kolektyvas parodys savo  kūrybinio darbo rezultatus Kanados ir JAV lietuvių bendruomenėse. Norėtųsi tikėti, kad užsienio lietuvių jaunimas ateis pažiūrėti ir pamatyti iškilius tautinio teatro „Želmuo“ spektaklius, kurie drąsiai veda  tautinio edukacinio Lietuvos patriotinio jaunimo ugdymo linkme. Spektaklyje vaidina universitetų profesoriai ir tarnautojos, muzikantai ir jokios patirties scenoje neturėję asmenys. Tačiau spektakliai stebina profesionalumu ir muzikalumu.

Norintys pakviesti šiuos spektaklius su 15 artistų į savo bendruomenes, galite kreiptis į šio tautinio teatro „Želmuo“vadovą Lietuvos edukologijos universiteto doc.dr.Egidijų Mažintą e-mail: mazint4@yahoo.com  

Atgal