VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Teatras

06 29. Lietuvos klojimo teatrų XXIV krivūlė

 

Prof. dr. Petras Bielskis

2012-ieji metai paskelbti Maironio (1862-1932) metais. Lietuvos klojimo teatrų draugija, Klaipėdos universitetas ir Raseinių rajono savivaldybė, minėdamos Maironio 150-asias gimimo metines, sudarė išplėstinę programą jo dramaturgijai iškelti ir populiarinti.

Su teatru Maironis iš arti susidūrė 1893 m. kun. Jono Katelės slaptame Klojimo teatre, Panemunėlio parapijos polivarko Naujikuose daržinėje. Panemunėlyje lankėsi daug to meto Lietuvos inteligentų – Vaižgantas, Jonas, Basanavičius, Antanas Smetona, Aleksandras Dambrauskas, Jonas Jablonskis, Antanas Vienažindys, Petras Matulionis. Juo visus vienijo Lietuvos Nepriklausomybės viltis. Slaptieji lietuviškieji vakarai yra mūsų valstybingumo, mūsų teatrinės kultūros pradžių pradžia.

Klojimo tearų suvažiavimai kiekvieną kartą vykstą vis kitoje vietoje. Dažniausia tai būna žymių kultūros veikėjų gimtosiose sodybose – Paragiai (Lazdynų Pelėda), Ožkabaliai (Jonas Basanavičius), Niūronys (Jonas Biliūnas), Griežionėlės (L. Didžiulienė-Žmona), Zastaučiai (Juozas Vaičkus), Biliakiemis (Antanas Jasūdis), Laukuva (Marija Tallat-Kelpšienė), Bukantė (Žemaitė), Panemunėlis, Naujikai (kun. Jonas Katelė).

Šiais metais liepos mėn. 5-6 dienomis Maironio gimtinėje, Pasandravyje ( Raseinių raj.) šaukiamas Lietuvos Klojimo teatrų suvažiavimas jau yra XXIV Krivūlė iš eilės. Ketvirtis amžiaus kultūrinės veiklos. Pirmas suvažiavimas įvyko dar sovietmetyje (1987) Aglonėnuose. Buvo iškelta, tada dar nelegali, trispalvė vėliava. Bolševikų valdžia (N. Dybenko, LKP CK) aršiai priešinosi tam kultūriniam judėjimui. Vadovus represavo.

Klojimo teatrinis judėjimas visada turėjo didelę konsoliduojančią reikšmę. Palangos vaidinimą (1899) laimino vyskupas M. Paliulionis, Medvėgalio šimtmečio suvažiavime (1999)entuziastingai dalyvavo vysk. A. Vaičius, o pastaraisiais metais į kultūrinę veiklą aktyviai įsijungė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.

Krivūlės metu atvykę teatrai iš Klaipėdos, Girdžių, Vilniaus, Baltrušaičių, Kalvarijos, Bilionių, Jurbarko, Viešintų, Agluonėnų, Skapiškio vaidins ne tik Pasandravyje. Raseinių rajono kaimuose ir miesteliuose, Betygaloje, Ariogaloje, Šiluvoje net ant Molavėnų piliakalnio bus suvaidinta per dešimtį spektaklių. Vaidinimų tarpe net dvi didžiosios Maironio dramos: Vytautas pas kryžiuočius (rež. P. Bielskis) ir Didysis Vytautas-karalius (rež. V. Rumšas)

Duok, Dieve tik gerą orą ir, kad kelias nedulkėtų.

Atgal