Teisė ir teisingumo vykdymas
03 15. Ar saugūs jūsų asmens duomenys?
Dr. Antanas Petrauskas
Socialinių problemų analitikas
Nors teisiškai ir įforminta pusiausvyra tarp privataus ir visuomeninio gyvenimo, tačiau neišvengiamai kai kurie asmens duomenys tampa visiems žinomi. Juos tvarko kredito įstaigos, Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, policija, asmens sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigos, savivaldybės, telekomunikacijų bendrovės, bibliotekos, prekybos centrai ir t.t.
Visuomenės informavimo svarba
Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai patys gyventojai įvairioms reklamų firmoms, loterijų organizatoriams ar pavieniams apsišaukėliams pateikia savo adresus, asmens kodus, bankų sąskaitų numerius, slaptažodžius ir tampa nukentėjusiaisiais. Todėl visuomenės informavimas apie asmens duomenų apsaugą – svarbi užkarda duomenų tvarkymo pažeidimams atsirasti. Juk Asmens dokumentų valdytojų registre užregistruota per 3,4 tūkst. duomenų valdytojų. Taigi žinios apie asmens duomenų apsaugą reikalingos ir moksleiviams, ir dirbantiesiems, ir pensininkams.
Visose gyvenimo srityse vis plačiau diegiamos naujausios informacinės technologijos ne tik didina asmens duomenų tvarkymo galimybes, bet sudaro ir naujas sąlygas šių duomenų neteisėtam naudojimui atsirasti. Tik pagal asmens kodą asmenį galima identifikuoti beveik visuose valstybės registruose ir informacinėse sistemose. O manipuliuojant juo ir dar keletu nesunkiai gaunamų duomenų kito asmens vardu elektroninėje erdvėje galima vykdyti finansines operacijas, imti greituosius kreditus, išperkamosios nuomos būdu įsigyti prekių.
Asmens duomenys
Santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis, reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Jis taip pat numato šių duomenų tvarkytojų teises, pareigas bei atsakomybę. Minėto įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. O jais laikoma bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu (gyventoju) – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta, pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas ar keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.
Ypatingais asmens duomenimis laikomi duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais ar kitais įsitikinimais, narystė profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą.
Asmens kodo naudojimas
Naudoti asmens kodą, kai yra tvarkoma asmens duomenys, galima tik gavus duomenų subjekto (gyventojo) sutikimą. Bet niekada negalima asmens kodą skelbti viešai, taip pat draudžiama rinkti ir naudoti asmens kodą tiesioginės rinkodaros tikslais. Be duomenų subjekto sutikimo asmens kodą galima naudoti: atliekant mokslinį arba statistinį tyrimą; valstybės, žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose; juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su paskolų teikimu ir skolų išieškojimu, draudimu ar finansinės nuomos verslu; sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo bei kitų socialinę paramą teikiančių ir administruojančių institucijų veikloje; švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų veikloje; tvarkant įslaptintus duomenis; jeigu tokia teisė yra nustatyta įstatymuose.
Visi išvardyti juridiniai asmenys asmens kodą gali naudoti tik tuo tikslu, kurio jis buvo gautas, ir tik tais atvejais, kai tai yra būtina teisėtam ir apibrėžtam asmens duomenų tvarkymo tikslui pasiekti.
Vaizdo stebėjimas
Vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apjungti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (ar) netinkamos, siekiant išvardytų tikslų, ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
Viešojoje vietoje ar patalpoje vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengtos taip, kad stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje teritorijoje (patalpoje), negu tai būtina. Į jų stebėjimo lauką neturi patekti gyvenamosios patalpos, privati teritorija ar įėjimas į jas.
Prieš patenkant į teritoriją ar patalpas, kuriose vykdomas vaizdo stebėjimas, turi būti aiškiai pateikiama informacija apie vykdomą stebėjimą ir ją vykdančio duomenų valdytojo rekvizitai.
Vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą, jei kiti būdai yra nepakankami, siekiant išvardytų tikslų. Apie tokį vaizdo duomenų tvarkymą darbuotojai turi būti informuoti raštu.
Daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos esant bendraturčių daugumos sprendimui.
Visais atvejais draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose, pirtyse ir pan.).
Mokumo ir rizikos vertinimas
Asmens duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku bei tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų, t.y. skolininkų, duomenis, taip pat ir asmens kodą, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir vykdyti įsiskolinimą. Šie duomenys apie skolininką gali būti teikiami duomenų valdytojams, tvarkantiems jungtines skolininkų duomenų rinkmenas, tik tuo atveju, kai skolininkui raštu yra įteiktas priminimas apie įsipareigojimų neįvykdymą ir yra praėję 30 kalendorinių dienų nuo priminimo jam išsiuntimo.
Duomenys apie faktą, kad duomenų subjektas laiku ir tinkamai neįvykdė savo finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų, negali būti tvarkomi ilgiau negu 10 metų nuo įsiskolinimo padengimo dienos.
Asmenų mokumo vertinimo tikslais bankai ir kredito įstaigos bei finansų įmonės, kurios verčiasi kreditine ir (arba) finansine veikla, taip pat gali gauti viena iš kitos duomenų subjektų, kuriems jie yra suteikę ar ketina suteikti finansinių paslaugų, susijusių su rizikos prisiėmimu, esamų finansinių įsipareigojimų rūšis, sumas, vykdymo terminus, duomenis apie šių įsipareigojimų vykdymą, taip pat duomenis apie buvusius finansinius įsipareigojimus ir jų vykdymą, jei šie duomenų subjektai yra davę sutikimą.
Duomenys apie atsisakymą suteikti duomenų subjektui paslaugą nebūtų saugomi ilgiau negu 12 mėnesių, o duomenys apie suteiktas paslaugas, jų vykdymą ir tinkamą vykdymą – ilgiau negu 10 metų nuo šių įsipareigojimų įvykdymo dienos.
Teisė susipažinti su savo duomenimis
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo vykdymą (išskyrus asmens duomenų tvarkymą visuomenės informavimo priemonėse, prižiūri ir kontroliuoja Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijas (toliau - VDAI), o asmens duomenų tvarkymą visuomenės informavimo priemonėse visuomenės informavimo, meninės ir literatūrinės raiškos tikslais – žurnalistų etikos inspektorius.
Asmuo, kreipdamasis į VDAI ir pateikdamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę prašyti surinkti iš registruotų duomenų valdytojų jo asmens duomenis ar informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą ir jį supažindinti su surinktais duomenimis ar informacija. Į tokį gyventojo prašymą turėtų būti atsakyta per 30 kalendorinių dienų. Beje, už šią paslaugą tektų sumokėti valstybės rinkliavą – nuo 3 iki 500 litų.
Gyventojas turi teisę reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti jų tvarkymo veiksmus, taip pat skųsti duomenų valdytojų veiksmus. Dėl šių veiksmų asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį nustatytų teismas.
Atgal
.jpg)
(1).png)
