Teisė ir teisingumo vykdymas
07 29. Siūloma reglamentuoti kompensaciją už servitutą
Siūloma įteisinti, kad už servituto, kuris buvo nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo procese, naudojimąsi mokėtinas atlygis nebūtų didesnis nei Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokestis.
Pasak jo, taip būtų įtvirtintas pastatų ir statinių savininkų, tiek tų, kurie naudojasi žemės sklypu nuomos teise, tiek tų, kurie naudojasi servituto teise, lygiateisiškumas, kuris, pagal dabartinius žemesnės instancijos teismų sprendimus, nėra užtikrinamas.
"Papildžius įstatymą bus išvengta galimų įstatymo praktinio taikymo problemų, atsirandančių dėl žemesnės instancijos teismų plėtojamos praktikos, kuri prieštarauja Konstitucinio Teismo suformuotoms nuosavybės teisių atkūrimo doktrinos nuostatoms", - sako parlamentaras.
Pagal projektą, "kai grąžinamam natūra žemės sklypui yra nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, kurie stovi ant grąžinamo natūra žemės sklypo, išskyrus tuos atvejus, kai yra nustatomas neatlygintinas servitutas, kompensacija savininkui už nustatomą servitutą negali būti didesnė nei suma, kuri būtų mokama kaip valstybinės žemės nuomos mokestis".
Šiuo metu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas numato tik, kokią maksimalią kompensaciją pastatų savininkai už naudojimąsi žeme nuomos teise, reikalinga pastatų eksploatavimui, po nuosavybės teisių į ją atkūrimo turi mokėti žemės sklypo savininkui - Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio žemės nuomos mokestį. Tuo tarpu, kokį atlygį už naudojimąsi užstatytu žemės sklypu servituto teise pastatų savininkas turi mokėti, įstatyme, anot A. Paulausko, nėra reglamentuota - vadovaujamasi žemesniųjų teismų įtvirtinta praktika.
.jpg)
(1).png)
