Teisė ir teisingumo vykdymas
08 05. Ar suteikti jaunimui pilietinę teisę?
Danutė Vipartienė
Visuomenėje vyksta aktyvios diskusijos, ar jaunimui, sukakus šešiolikos metų, suteikti teisę balsuoti rinkimuose? Manytina, jog būtina tokią teisę suteikti, nes tokio amžiaus jaunimas yra pragmatiškas, žiniomis motyvuotas ir naujai mąstantis būsimas valstybės kūrėjas, o svarbiausia – demokratiškas ir nepriklausomas.
Kuo anksčiau jaunimas įsišlies į valstybės gyvą kūrimo procesą, tuo jis labiau jausis jos piliečiu. Antra vertus, jog privalumas šešiolikos metų balsuoti yra tas, jog asmuo negali būti priklausomas kokioms nors partijoms, būti jų veikiamas ir šiuo gali laisvai savo rinkiminę nuomonę išreikšti.
Būtent dėl šių priežasčių diskusijos ir vyksta, nes labiausiai, kaip matyti, tai neramina partijas grindžiant tuo, jog mokyklose nėra politinio švietimo ir jaunimas nėra politiškai apsišvietęs. Galima teigti priešingai, ar politinį apsišvietimą turi absoliuti dauguma vyresnio amžiaus piliečių? Antra, ar būtinas politinis švietimas asmenims, kurie nėra partijų nariai? Verta pažymėti, jog rinkimai – tai yra kiekvieno piliečio išreiškiama asmeninė politinė nuomonė ir valia, kurios niekas iš šalies neturi teisės paveikti.
Esminis dalykas susiponuoja tame, jog suteikus jaunimui teisę dalyvauti rinkimuose turint rinkėjo balsavimo teisę, būtų laimimas dar vienas demokratinės valstybės kūrimo arkliukas, kuris papildytų nepriklausomų rinkėjų balsus. Sankirta nuomonių susiponuoja tame, jog partijos veikia savo narius turėti primestą jų valią išreikšti ne asmeninę, o partijoms naudingą rinkiminį balsą, o demokratinė politika lenkia į asmeninė nuomonės turėjimą ir tokiu būdu nepriklausomą demokratijos kūrimą.
Verta pastebėti, jog šie Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai įrodė, jog ne rinkimų biudžeto dydžiu - palyginimui: J.E. Prezidentės Dalios Grybauskaitės apie 0,5 mln., o p. Zigmanto Balčyčio apie 3,5 mln. (žiniasklaidos duomenimis), - yra rinkimai laimimi, o žiniomis ir idėjomis bei žinojimu kaip teisingai veikti ir valdyti, ir kaip savo idėjomis tautą savo pusėn patraukti. Atėjo realios demokratijos ir žiniomis motyvuotos visuomenės laikmetis; ne partijų, ne praktikos, o asmenybių, žinių ir idėjų, bei konkrečių veiksmų, kurie valstybę atvestų į būsimą demokratijos sukūrimo rezultatą ir visos visuomenės bendrą gerovę.
Partijų vadovavimas, jų tarpusavio konkurencija ir praktika grindžiant valstybės vidaus valdymą teikiant ne žinių pirmenybei, o partijų asmenų protegavimui siekiant iš to tik partijoms naudos, jau parodė dvidešimt penkerių nepriklausomos Lietuvos metų rezultatą, jog atėjo realus permainų laikas. Šis laikas – tai leisti ir suteikti teisę bei galimybę į valstybės gyvenimą ir jos kūrimą, įsišlieti nuo partijų nepriklausomiems kandidatamas kaip laisvai nepriklausomai mąstančioms idėjinėms asmenybėms.
Dalyvavimu rinkimuose jaunimas, sulaukęs šešiolikos metų ir įgijęs pilietybės patvirtinimą pasu, kartu įgytų ir rinkėjo balsavimo teisę, išreiškiant savo nuomonę, dar nebūnant kurios nors politinės jėgos priklausomybe, o tvirtai išreikšdamas savo vidinį apsisprendimą. Kuo anksčiau jaunimas bus įtrauktas į valstybėje vykstančių procesų dalyvavimą turint rinkėjo balsavimo teisę, tuo jis anksčiau atskirs jėgas ir galės savo būsimą ateitį pasirinkti. Valstybės gyvenime, išreiškiant savo nuomonę yra dvi galimybės: 1) dalyvauti partijų veikloje ir daryti tai, ką liepia partijos, tačiau ten asmeninė nuomonė nereikalinga, todėl asmuo tampa tik partijų veiklos vykdytoju, bet ne kūrėju; 2) būti laisvam nuo partijų ir kurti demokratiją, kuri grindžiama žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo politikos raiška, tai yra teisingumu. Antra, dalyvavimas rinkimuose turint rinkėjo teisę, jaunimui suteiktų patirties ateičiai.
Verta pažymėti, jog nereikia painioti dviejų svarbių rinkiminių teisių aspektų: 1) rinkėjo balsavimo teisės, kaip pilietinės - teisės ir pareigos - išreiškiant savo balsu rinkėjo nuomonę; ir, 2) teisės kandidatuoti rinkimuose. Šiuo atžvilgiu reikia skirti dvi žmogaus teisės: 1) rinkėjo teisę - išreiškiant savo nuomonę balsavimu; 2) kandidato teisę – tai yra teisę kandidatuoti rinkimuose. Šiuo jaunimui sukakus šešiolikos metų ir įgijus pasą, būtų suteikiama tik rinkėjo balsavimo teisė, be teisės būti kandidatu ir partijų dalyviu kaip neturinčiam visiškos pilnametystės teisės tai yra visiško veiksnumo pagal Civilinio kodekso 2,5 straipsnį jis įgyti negali, nes asmens veiksnumas atsiranda sulaukus pilnametystės, tai yra jam sueina aštuoniolika metų.
Kodėl taip svarbu būtų jaunimui, sukakus šešiolikos metų, suteikti balsavimo teisę? Tai įrodo daugybė teisinių aspektų, įgalinančių jį būti tos valstybės piliečiu ir dalyvauti valstybės gyvenime. Sukakus asmeniui šešiolikos metų ir įgijus pasą, jis jau iš dalies atsako už savo veiksmus, todėl būtent jam nuo tokio amžiaus ir suteikiamas pasas bei patvirtinamas pilietybės turėjimas, - tai yra patvirtinamas ryšys su ta valstybe ir joje gyvenimu. Tai reiškia:
Pirma – sulaukus šešiolikos metų asmeniui įteikiamas pasas, kuris įrodo jo Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo patvirtinimą. Tai reiškia, jog jis įgyja oficialią teisę į Lietuvos Respublikos valstybę ir teisę išreikšti savo nuomonę, nes savo amžiumi jau pakankamai subrendęs, kad galėtų ją išreikšti. Dėl kokių priežasčių jaunimui nuo šešiolikos, o ne nuo aštuoniolikos (pilnametystės) įteikiamas pasas? Visų pirma asmenys, sulaukę šešiolikos metų įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, tai reiškia, jog kartu įgyja ir iš dalies dalyvavimą valstybės gyvenime. Išvadoje galima teigti, jog pirmoji nuostata, dėl ko šešiolikos metų sulaukęs asmuo įgyja pasą – tai yra dėl to, jog gauna oficialų tos valstybės piliečio patvirtinimą ir šiuo įgyja tam tikras teises dalyvauti valstybės gyvenime.
Antra, - jeigu pilietis kartu su paso gavimu, sulaukus šešiolikos metų, įgyja tam tikras teises, tai reiškia, jog kartu įgyja ir pareigas, - tai yra pareigą būti tos valstybės piliečiu. Ką reiškia pareiga? Tai, jog asmuo turi tam tikrus įsipareigojimus, susietus su savo teisėmis. Vadinasi, asmuo įgijęs pasą kartu įgyja teisę būti tos valstybės piliečiu ir kartu jai atiduoti savo pareigą, - tai yra dalyvauti valstybės gyvenime. Taigi, išvadoje galime teigti, jog šešiolikos metų sulaukęs asmuo, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę ir šiuo kartu turėtų įgyti teisę į valstybės kūrimą, tai yra dalyvavimą rinkimuose turint rinkėjo balsavimo teisę, šiuo savo rinkėjo nuomonę išreiškiant.
Trečias aspektas, įgalinantis asmenį sulaukus šešiolikos metų dalyvauti valstybės gyvenime, - tai oficialus jam pilietybės suteikimas. Todėl panagrinėkime kas yra pilietybė? Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme (Žin., 2002, Nr. 95-4087) pilietybės sąvoka nėra apibrėžta, tačiau ši sąvoka išaiškinama kaip asmens sąveika su ta valstybe. Ši sąveika išreiškiama konstitucinėmis teisėmis būti tos valstybės piliečiu, su ja turėti ryšį, narystę, ginti tos valstybės suverenitetą, dalyvauti valstybės gyvenime ir turėti pavaldumą jos valdžiai. Glausčiau apibrėžiant, pilietybė – tai yra asmeniui suteikiama teisė būti tos valstybės piliečiu ir turėti piliečio teises, bei dalyvauti valstybės gyvenime – ginti ir kurti valstybę. Ką reiškia turėti teisę valstybės valdyme? Tai reiškia, visų pirma išreikšti savo nuomonę, susietą su valstybės valdymu, ginti valstybės suverenitetą ir kurti valstybę, tai yra dalyvauti valstybės gyvenime. Taigi, kyla klausimas, jog kaip asmuo oficialiai įgijęs pilietybę, patvirtintą dokumentu pasu, gali dalyvauti valstybės gyvenime, jeigu jis neturi rinkimų balsavimo teisės? Vadinasi, asmeniui, sukakus šešiolikos metų ir įgijus pasą bei kartu tos valstybės pilietybę, jam būtina kartu suteikti ir teisę, dalyvauti valstybės gyvenime, nes jis tam įgyja pareigą. Tai įrodo, jog asmeniui, sukakus šešiolikos metų ir gavus pasą bei įgijus pilietybę, yra būtina suteikti ir rinkėjo balsavimo teisę, jog jis galėtų vykdyti savo pareigą valstybei dalyvaujant valstybės gyvenime, ginant jos suverenitetą ir šiuo jau iš dalies savimi prisidėti prie valstybės kūrimo. Tačiau, tai nereiškia, kad jam galima suteikti kandidato teisę, nes asmeniui kandidatavimui būtinos dvi teisinio veiksnumo sąlygos: 1) pilnametystės amžius; 2) tam tikra amžiaus sukaktis, suteikianti teisę kandidatuoti.
Išvadoje galima teigti, jog Lietuvos Respublikos pilietis, sulaukęs šešiolikos metų amžiaus ir įgijęs pasą, kaip dokumentą įrodantį ir patvirtinantį jo oficialų tos valstybės pilietybės turėjimą, turėtų įgyti teisę ir pareigą į valstybės gyvenimą, tai yra dalyvauti rinkimuose turint rinkėjo balsavimo teisę ir savo politinę nuomonę išreikšti rinkimuose.
Pilietis – tai yra suverenus asmuo, turintis ryšį su valstybe, ginantis valstybės suverenitetą ir dalyvaujantis valstybės gyvenime, kuriantis ir valdantis valstybę, ir šiuo išreiškiantis savo laisvą apsisprendimą ir nuomonę rinkimuose ir kituose pilietinės valios išreiškimo procesuose.
Linkima jaunimui, sukakus šešiolikos metų, būti pilietiškiems ir išsikovoti savo teisę dalyvauti valstybės gyvenime ir demokratijos kūrime – tai yra Lietuvos teisinės demokratinės valstybės kūrime.
Į valstybės gyvenimą įsišliekite demokratiški, drąsūs, tvirti, motyvuoti žiniomis ir turintys savo nuomonę!
Atgal
.jpg)
(1).png)
