VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Teisė ir teisingumo vykdymas

04 28. Vyriausybė pritarė teismų sistemos reformai

Vyriausybė pritarė Teisėjų tarybos inicijuotam ir Teisingumo ministerijos bendradarbiaujant su Nacionaline teismų administracija parengtam įstatymų projektų paketui, pagal kurį būtų sujungti apylinkių ir apygardų administraciniai teismai bei leisiančiam paspartinti bylų nagrinėjimą.
"Teismų reorganizavimas buvo pradėtas 2013 metais, sujungus Vilniaus, Kauno bei Šiaulių apylinkių teismus. Per tuos dvejus metus įsitikinome, kad jis visiškai pasiteisino: anksčiau šiuose teismuose teisėjų darbo krūvis skyrėsi netgi iki 3 kartų, o po sujungimo tokie didžiuliai skirtumai išnyko, visos bylos nagrinėjamos žymiai operatyviau", - pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Įstatymų projektuose numatyta, kad šiuo metu esantys 49 apylinkių teismai būtų sujungti į 12 apylinkių teismų. Po reformos liktų Vilniaus miesto apylinkės teismas, Vilniaus rajono apylinkės teismas, Kauno apylinkės teismas, Klaipėdos apylinkės teismas, Šiaulių apylinkės teismas, Panevėžio apylinkės teismas, Alytaus apylinkės teismas, Marijampolės apylinkės teismas, Plungės apylinkės teismas, Tauragės apylinkės teismas, Telšių apylinkės teismas ir Utenos apylinkės teismas.
Kai kurie šiuo metu veikiantys teismai būtų prijungiami prie kitų teismų, vietoj veikusių atskirų teismų įsteigiant teismų padalinius - teismų rūmus. Pavyzdžiui, po reorganizavimo Kupiškio rajono apylinkės teismas, kuriame dirba 3 teisėjai, vadintųsi Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmais.
Taip pat planuojama 4 apygardų administracinius teismus Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje sujungti į vieną Regionų apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nesiūloma įtraukti į reorganizavimo procesą, atsižvelgiant į jo specifinę kompetenciją, nustatytą įstatymuose.
Asmenys dėl tokio reorganizavimo neturėtų patirti nepatogumų. Pavyzdžiui, bendrai visiems apylinkės teismą sudarantiems teismo rūmams galėtų būti skirstomos bylos, nagrinėtinos rašytinio proceso tvarka, tačiau skirstant bylas, nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, iš teismo rūmų sudarytame teisme turės būti atsižvelgiama į taikytinas įstatymuose įtvirtintas teritorinio teismingumo taisykles.
Taip pat teismų stambinimas leistų lanksčiai reaguoti į vietos gyventojų poreikius ir prireikus, esant konkretiems įstatymuose nustatytiems kriterijams, rengti teismo posėdžius vietos savivaldos institucijų suteiktose patalpose, arčiau į teismą besikreipiančių gyventojų esančiose vietovėse, kur būtų patogiau atvykti proceso šalims. Tai mažintų atstumą tarp teismo ir proceso dalyvių buvimo vietų, o tuo pačiu ir proceso dalyvių patiriamas bylų nagrinėjimo išlaidas.
Pavyzdžiui, Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjama nemažai civilinių bylų, kuriose atsakovo gyvenamoji ar buveinės vieta buvo Lentvaryje arba Elektrėnuose. Akivaizdu, kad šiuo atveju proceso šalims gali būti patogiau, jeigu nereikėtų vykti į Trakus, o teisėjai tam tikromis dienomis atvyktų atitinkamai į Lentvarį ar Elektrėnus ir išnagrinėtų bylas.
Be to, po reformos sustambintuose teismuose būtų sutelkti šiuo metu atskiruose teismuose esantys ūkiniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, centralizavus žmogiškuosius išteklius, teismo administracijoje dirbantys asmenys, pavyzdžiui, buhalteriai, informacinių technologijų specialistai, vertėjai, galėtų savo funkcijas vykdyti užtikrindami tinkamą visų teismą sudarančių padalinių funkcionavimą.
Teisingumo ministerijos parengtuose teisės aktų projektuose siūloma, kad reorganizuoti teismai darbą pradėtų nuo 2016 m. sausio 1 dienos.

Atgal