„Ne be reikalo mes esame ne Teisingumo ministerijoje, o Vyriausybėje", - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė ji.

Rasa Kazėnienė 

Iš Premjero gavusi pasiūlymą pereiti į Teisingumo ministerijos audito skyrių ir prisidėti prie Teisingumo ministerijos auditorių atliekamų patikrinimų Kalėjimų departamento pavaldumo įstaigose, ji sakė iš Česlovo Jociaus (buvęs Kalėjimų departamento resocializacijos skyriaus viršininkas, kurį teisingumo ministrė Milda Vainiutė rugpjūčio 10 dieną paskyrė Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotoju - ELTA) gavusi pastabų, buvo siekiama ją sustabdyti, palikti Kauno tardymo izoliatoriuje.

„Mane buvo siekiama izoliuoti izoliatoriuje bet kokia kaina, buvo kreipiamasi į mano kolegas, ar būtų galima mane finansiškai paveikti, kad neišeičiau į Teisingumo ministeriją, kad nedalyvaučiau audituose. Tam pasipriešinau ir dėl to nesigailiu", - sakė R. Kazėnienė, pabrėždama, kad yra idėjos žmogus. 

Darbą Teisingumo ministerijos audito skyriuje R. Kazėnienė vadino ne dovana, o pasiaukojimu, nors jos principingumą prisidedant prie auditų įkalinimo įstaigose, R. Kazėnienės teigimu, pats teisingumo viceministras Raimondas Bakšys aiškino siekiu pelnyti populiarumo prieš einant į politiką.

„Labai gerbiu ministrę už nuoširdumą, bet viceministras vengia manęs kaip žmogaus, kuris pranešė apie korupciją", - sakė Teisingumo ministerijos audito skyriuje įdarbinta buvusi Kauno tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkė.

Kaip pabrėžė R. Kazėnienė, ji į politiką tikrai neis. Ji kol kas nesiryžo komentuoti, kokie galimi ryšiai ir interesai Teisingumo ministerijoje, siekiant blokuoti skaidrinimo procesus Kalėjimų departamento pavaldumo įstaigose.

„Bet jeigu jau atvirai - atvirai iki galo. Milijoną eurų žalos, galimai padarytos Pravieniškių pataisos namuose, pasirašė ne (teisingumo - ELTA) ministrė, savo kreipimusi į prokuratūrą, o vedėja, kuri turėjo tiek drąsos, kad pasirašė ir pridavė teisėsaugai dokumentus dėl milijoninės žalos, padarytos valstybei. Tai reiškia, jei ne mes, ne mūsų užsispyrimas, ne vyriausybės nuolatinis kontaktavimas ir palaikymas, visa tai būtų subliuškę pirminiame etape", - sakė R. Kazėnienė. 

Pasak Kalėjimų departamento vadovės Živilės Mikėnaitės, ministrė nenusišalino nuo dokumentų pasirašymo, informaciją turėjo teisę pateikti ir ji.

Kaip pabrėžė Ž. Mikėnaitė, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų stebėsena yra būtina dėl audito metu nustatytų rizikų.

„Sunku pasakyti, ar tai neapdairumas, ar sąmoningas sprendimas įkalinimo įstaigose organizuojant viešuosius pirkimus dalyvauti juose kviesti išskirtinai už korupcines veiklas nuteistus asmenis. Man tai atrodo mažų mažiausiai didelė rizika valstybės naudojamoms lėšoms", - sakė Kalėjimų departamento vadovė.

Pasak Ž. Mikėnaitės, audito Pravieniškėse metu buvo aptikta sutarčių, kurios sudarytos, vykdomos, galiojančios, bet tuo pačiu metu analogiškos paslaugos buvo perkamos iš kitų.

„Aptikome sandorių, kurių tikrai negalime pavadinti racionaliais. Pvz., buvo priimami sprendimai avansu, kuris siekdavo net 65 proc. ir daugiau, mokėti labai dideles sumas už nepradėtas vykdyti sutartis. Kitos turėjo būti įgyvendinamos pusę metų, o darbai neatliekami dvejus metus ir daugiau, pasirašomi dokumentai, kad sutartys įvykdytos, nors visa apimtimi iki šiol nėra įgyvendintos. Tarp tokias sutartis pasirašiusių juridinių asmenų dominuoja ir šiuo metu pagarsėjusieji Vilniaus universiteto Santaros klinikų skandale. Taigi, rizikas nustatėme teisingai ir kruopščiai dirbame toliau”, - sakė Kalėjimų departamento vadovė. 

Apie piktnaudžiavimą Kalėjimų departamente prabilusi R. Kazėnienė teigė esanti persekiojama žmonių, nukentėjusių nuo skaidrinimo procesų, o jų yra labai daug. 

„Prieš metus spaudos konferencijoje pasakiau, kad vyksta negeri dalykai sistemoje, kurioje dirbau daug metų. Man pranešus tai viešai ir prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo kreiptasi į visas įmanomas kontroliuojančias valstybės institucijas, kad atliktų auditus", - priminė R. Kazėnienė.

Jos šeima yra sekama, o ji pati priversta varstyti teismų duris. „Vienas iš persekiojimo būdų - padaryti poveikį mano šeimai mane patraukus į teisminius procesus. Kitas - dėl galimo informacijos rinkimo apie mano asmeninį gyvenimą", - sakė R. Kazėnienė.

Praėjusį sekmadienį ji kreipėsi į Kauno policiją. „Neramino tai, kad buvome nuolat stebimi, fiksavome automobilius, iš kiurių buvome sekami, buvo sugadintas mūsų turtas, kuris užtikrino mūsų namų apsaugą", - vardijo R. Kazėnienė.

Pasak Teisingumo ministerijos darbuotojos, sunku apsakyti žodžiais, ką ji išgyveno, bet neabejoja, kad pasirinkimas sakyti tiesą - prasmingas.

„Atšventėme valstybės šimtmetį ir tai - tarsi idėja Lietuvai, neleisti vykti tokiems dalykams, kurie vyksta", - sakė ji, pridurdama, kad Pravieniškėse atlikto ir Kalėjimų departamente pradėto audito metu išaiškėję faktai, kurie audituojant įstaigas šokiruoja, parodo didžiulį vadovų neveikimą ar net piktnaudžiavimą.

„Per šiuos metus įsigijau be galo daug priešų, kurie nukenčia dėl tol, kad auditai atliekami kruopščiai, skaidriai ir yra viešinami, kad žmonės žinotų, kaip manipuliuojama jų surinktais pinigėliais", - sakė R. Kazėnienė.

Save ji vadino žmogumi - nei paaukštinta, nei pažeminta, o tiesiog priėmusia pareigas Teisingumo ministerijoje iš idėjos. „Pasipriešinimas pokyčiams mane tik sustiprina. Esu įsitikinusi, kad pasirinkau teisingą kelią ir to nesigailiu", - sakė R. Kazėnienė. 

Kaip skelbė ELTA, dėl žalos reputacijai R. Kazėnienę į teismą padavusi bendrovė „Niklita" kelioms laisvės atėmimo įstaigoms teikė maitinimo paslaugas. Pravieniškėse auditą atlikusi Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) Teisingumo ministerijai rekomendavo su ja nutraukti sutartis. 

Patikrinusi 2015 metų įmonės „Niklita" laimėtą konkursą Kauno tardymo izoliatoriuje, VPT nustatė, kad vienintelis „Niklitos" akcininkas yra Valdas Kukta - Kauno tardymo izoliatoriaus Personalo skyriaus viršininkės Ingridos Kuktienės sutuoktinis.

Teisingumo ministerijos atliktas 2015-2017 metų Pravieniškių auditas taip pat atskleidė pažeidimų, susijusių su keliomis bendrovėmis. Abejonių auditoriams sukėlė ir sutartys su parduotuvę pataisos įstaigoje turinčia bendrove „Pontem" bei nuteistųjų maitinimu besirūpinančia įmone „Kretingos maistas.

Kaip trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Ministro Pirmininko patarėjas Ričardas Malinauskas, didžiulį nerimą pradeda kelti ir vykstantys politiniai procesai. 

„Rasa kreipėsi dėl galimo persekiojimo, rasta pasiklausymo įranga. Tyrimas vyksta, bet mes matome situaciją, kuri nuolat kartojasi - nudaužomos kameros, stebimi tie patys automobiliai", - sakė patarėjas, konstatuodamas, kad užtikrinti žmogaus, kuris pranešė apie korupciją, saugumą - sudėtinga. 

„Politiniai procesai, trukdymas atskleisti galimai nusikalstamus ryšius, taip pat kelia didelį nerimą", - pabrėžė R. Malinauskas.

Pasak patarėjo, pirmą kartą Pravieniškėse buvo atliktas auditas, kurio metu nustatyti milijoniniai nuostoliai. 

„Pradėję auditą Pravieniškėse susidūrėme su didžiuliu pasipriešinimu, kuris buvo jaučiamas ir ministerijos viduje", - pabrėžė. R. Malinauskas.

Jo žodžiais, perkėlus Rasą į Teisingumo ministeriją, jį pasiekė informacija, visų pirma politiniu lygiu, kad buvo padaryta didelė klaida.

R. Kazėnienę ginantis advokatas Karolis Rugys sakė, kad viešai apie piktnaudžiavimus pataisos sistemoje prabilusiai R.Kazėnienei šiuo metu pareikštas civilinis ieškinys, ji taip pat kreipėsi į policiją dėl automobilyje ir vyro darbo vietoje aptiktos pasiklausymo įrangos.

„Čia tikrai ne paprasta byla, nors pradėjome nuo civilinės. Renkame įrodymus, buvo paviešinta tik dalis jų", - sakė advokatas. 

Pasak teisininko, procesų gali būti ne vienas. „Žmogus, kuris pateikė informaciją apie korupciją, dabar pats dėl to turi gintis teisme. Nusimato ilgas procesas, bet esu pasiruošęs padėti savo žiniomis, darbu. Manau, kad anksčiau ar vėliau, kad ir kiek tai kainuotų, laimėsime", - sakė advokatas.

R. Kazėnienei pranešus apie piktnaudžiavimus Kauno tardymo izoliatoriuje (KTI), kuriame ji dirbo, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kaltais pripažino KTI Ūkio skyriaus vedėją ir viešųjų pirkimų komisijos pirmininką Petrą Vaškį. Jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, nes nenusišalino perkant prekes iš savo įmonės ir kitų įstatiniais kapitalais susijusių įmonių.

KTI kolektyvas tuomet skilo į dvi dalis. Vieni palaikė pokyčius, kiti nenorėjo nieko keisti.

Be kitų dalykų, R.Kazėnienė teisėsaugą ir žiniasklaidą informavo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje pirties vedėja vadovauja pirčiai, kurios nėra, paslaugos ir prekės gali būti perkamos iš įmonių, galbūt susijusių su izoliatoriaus darbuotojais, o kai kurios prekės galėjo būti įsigyjamos už kelis ar keliolika kartų didesnę nei rinkos kaina. 

Paskelbus šią informaciją viešai, Teisingumo ministerija sulaukė keliasdešimt pataisos įstaigų darbuotojų elektroninių laiškų apie galimus pažeidimus kitose laisvės atėmimo vietose. 

Teisingumo ministrė M. Vainiutė tuomet patikino, kad bus tikrinama visa skunduose pateikta informacija. 

Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų vertinimo ėmėsi Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė, galimus interesų konfliktus aiškinasi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.