Teisė ir teisingumo vykdymas
04 06. Čekistinė išmonė beribė
Gintaras Šidlauskas
Antanas Valentinavičius gimė 1900 m. Gyveno Kėdainių apskr. Surviliškio vlsč. Graščių k. Dirbo Kėdainių valstybinio malūno mechaninėse dirbtuvėse.
Nuo 1945 m. rėmė Vyčio apygardos partizanus, aprūpindavo juos maistu, vadovavo partizanų rezervinei grupei. Kartu su partizanais dalyvavo ginkluotose akcijose. Sodyboje buvo slėptuvė. Turėjo pistoletą. Slapyvardžiai - Ruduo, Dėdulis.
Suimtas Antanas Valentinavičius čekistams nedavė parodymų.
Čekistiniuose dokumentuose nurodyta, kad 1949 m. birželio 27 d. MGB areštinėje Antanas Valentinavičius nusižudė (pasikorė).
Vienos liudininkės raštiškuose parodymuose pažymėta, kad per laidotuves matė, kaip jis žiauriai buvo sumuštas, galvoje skylė, išnerta ranka.
LYA, f. K-1, ap. 3, b. 1088, 1093.
Antanui Valentinavičiui pripažintas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas (po mirties).
Povilas Pocius gimė 1903 m. Telšių apskr., Rietave. 1930 m. baigė Dotnuvos žemės ūkio mokyklą, įgydamas miškininko specialybę.
Nuo 1944 m. – Lietuvos laisvės armijos (LLA) narys. Vadovavo pasipriešinimo prieš Rusijos okupantus veiklai Kaišiadorių, Žiežmarių, Rumšiškių regionuose, palaikė ryšį su štabu. Slapyvardis – Girininkas.
1946 m. sausio 4 d. suimtas ir pradėtas intensyviai tardyti NKGB Kauno kalėjime. Jam kaltinimai pareikšti pagal RSFSR baudžiamojo kodekso 58-1a ir 58-11 str.
1946 m. kovo 26 d. NKGB Kauno skyriaus nutarime dėl baudžiamosios bylos nutraukimo pažymėta, kad 1946 m. kovo 17 d., būdamas kameroje, Povilas Pocius nusižudė, įkišdamas gerklėn nosinę. Tai patvirtino teismo medicinos ekspertizė.
Eilinis čekistinis melas.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22252/3.
Povilui Pociui pripažintas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas (po mirties).
Vincentas Abraitis gimė 1898 m. Marijampolės apskr. Šunskų vlsč. Balsupių k. 1919 m. sausio 22 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę ir 1919-1920 m. dalyvavo kovose prieš bolševikus. 1921 m. įstojo į Šaulių sąjungą. 1932 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliu.
1941-1944 m. padėjo policijai išaiškinti bolševikus, sovietinius aktyvistus.
Suimtas 1944 m. rugpjūčio 31 d.
Smerš‘o vyr. tardytojas raštu konstatavo, kad būdamas suimtas Vincentas Abraitis 1944 m. rugsėjo 12 d. Smerš‘o daboklėje pasikorė. Neabejotina – nukankintas.
1944 m. rugsėjo 18 d. dėl mirties byla nutraukta.
Liko šeši mažamečiai vaikai.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 45526/3.
Justinas Knezevičius gimė 1917 m. Šakių apskr. Būblelių vlsč. Jančių k.
Nuo 1944 m. dirbo Žvirgždaičių vlsč. NKVD milicijos įgaliotiniu ir viršininku. Tuo pačiu metu vadovavo Žvirgždaičių vlsč. veikusiai pogrindinei pasipriešinimo organizacijai, kuriai priklausė apie 50 žmonių, tarp jų – parapijos klebonas.
Organizacija turėjo nuo karo likusių ginklų, rėmė partizanus, informuodavo juos apie čekistų rengiamas karines operacijas, platino lapelius, likvidavo valsčiaus moterų organizatorę (ženorgę).
Justinas Knezevičius per tarpininkus įspėdavo žmones apie jiems gresiančias represijas.
1946 m. kovo mėn. suimtas ir žiauriai tardytas. Kartu suimta žmona Elena Knezevičienė.
Čekistiniuose dokumentuose nurodyta, kad Justinas Knezevičius kalėjime pasikorė, tačiau liudytojai, tuo pačiu metu kalėję Kudirkos Naumiesčio kalėjime, pasakojo, kad jis buvo nukankintas: mirė kameroje nuo patirtų sužalojimų po vieno iš daugelio tardymų.
Elena Knezevičienė nuteista 10 m.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-4769; f. K-1, ap. 15, b. 3901, f. K-1, ap. 3, b. 1262.
Justinui Knezevičiui pripažintas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas (po mirties).
Alfonsas Urbšys gimė 1894 m. Kėdainių apskr. Surviliškio vlsč. Šatenių k. Gyveno Panevėžio apskr. Naujamiesčio vlsč. Zaosės k.
Dalyvavo 1941 m. birželio sukilime: kartu su kitais sukilėliais apšaudė, sulaikė raudonarmiečius, komunistus, sovietinius aktyvistus.
Alfonsas Urbšys 1946 m. rugpjūčio 19 d. suimtas ir po trijų dienų areštinėje dėl žiaurių kankinimų mirė (nužudytas).
Čekistų sufalsifikuotame 1946 m. rugpjūčio 22 d. mirties akte pažymėta, kad laikino sulaikymo kameroje Naujamiestyje nusižudė (pasikorė).
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 29202/3.
Alfonsui Urbšiui pripažintas Kario savanorio teisinis statusas (po mirties).
Petras Garbenčius gimė 1884 m. Kretingos apskr. Veiviržėnų vlsč. Daugėlų k.
1945 m. įsijungė į rezistencinę veiklą: tiekė partizanams maistą, perduodavo žinias, slėpė partizanus savo namuose. Perdavė partizanams šautuvą, pistoletą, dvi granatas.
Suimtas 1947 m. sausio 24 d.
Čekistų sufalsifikuotame mirties akte pažymėta, kad Veiviržėnų areštinėje 1947 m. sausio 27 d. pasikorė.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-18291.
Petrui Garbenčiui pripažintas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas (po mirties).
Į čekistų rankas patekę laisvės kovotojai buvo nuožmiai ir išradingai kankinami, kartais tiesiog nukankinami (kai neišgaudavo reikiamų parodymų apie kitus rezistencijos dalyvius arba apnikus nevaldomam siautuliui). Okupantų dokumentuose tai vadinama nusižudymu.
Kadangi gyvename ne tik praeityje, tačiau ir dabartyje, analogijų pakanka: neparankūs žmonės „prigeria“ balutėje, „užspringsta“ žole. Dar apstu zombinio čekizmo.
Per šv. Velykas – prieš partizanus
Rusijos Raudonosios armijos daliniai, čekistiniai padaliniai karines partizanų naikinimo operacijos rengdavo ir per didžiąsias tautos šventes, tarp jų – šv.Velykas. Pora pavyzdžių.
Čekistai gavo žinių, kad Pandėlio vlsč. Suvaizdžių k. gyventojos sodyboje švęsti šv. Velykų susirinks partizanai. Todėl į šį kaimą 1947 m. balandžio 5-ios naktį išsiųsta 40-ies okupantų čekistinė-karinė gauja.
Ginkluoto susirėmimo metu kovos lauke žuvo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Dariaus ir Girėno kuopos partizanai:
jaun. ltn. kuopos vadas Antanas Gūra-Šarūnas, g. 1913 m. Kupiškio apskr. Skapiškio vlsč. Biliūnų k., dalyvavęs 1941 m. birželio sukilime, tarnavęs Vietinėje rinktinėje. Šeima išvengė trėmimo pasislėpdama;
būrio vadas Povilas Gaigalas-Žukas, g. 1918 m. Rokiškio apskr. Pandėlio vlsč. Baroninės k.;
būrio gydytojas Petras Kuliukas-Daktariukas, g. 1916 m., gyvenęs Rokiškio apskr. Pandėlio vlsč. Griaužų k. 1941 m. birželio sukilimo dalyvis. Šeima ištremta. Brolis Alfonsas žuvo 1946 m. kaip partizanas;
Antanas Žeižys-Vanagėlis, gyvenęs Kupiškio apskr. Skapiškio vlsč.;
Jonas Kazlauskas-Rubinas, g. 1924 m.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34451/3; b. P-12352; f. K-41, ap. 1, b. 1191; b. 1486; b. 1487; b. 1806.
Šiems partizanams pripažintas Kario savanorio teisinis statusas (po mirties).
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanai Aleksandras Balčius-Pantera, g. 1929 m., ir Vytas Pauliukonis-Darius, g. 1928 m., Varėnos apskr. Merkinės vlsč. Aušrinės k. gyventojų Muzikevičių sodyboje 1948 m. įsirengė bunkerį. Šeima globojo partizanus.
MGB Merkinės vlsč. poskyrio čekistai ir TSRS MGB vidaus kariuomenės karininkai 1949 m. balandžio mėn. per šv.Velykas surengė prieš juos nukreiptą karinę operaciją.
Pirmąją Velykų dieną (balandžio 17 d.) bunkeris buvo aptiktas ir apsuptas. Bandant atidaryti bunkerio dangtį, partizanai atidengė ugnį. Bunkeris granatomis susprogdintas. Žuvo partizanas Aleksandras Balčius-Pantera. Vytas Pauliukonis-Darius suimtas.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 37156/3.
Elvyrai, Eugenijai, Janinai Muzikevičiūtėms pripažintas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas.
Skaitytojams priminiau, kaip Lietuvos okupantas prieš šv.Velykas rengdavo prieš partizanus nukreiptas čekistines-karines operacijas. Esame ir mes nuo 1990 m. patyrę įvairių įvykių prieš didžiąsias šventes. Nekantriai laukiame, ar prieš šiųmetes šv.Velykas bus ryžtasi smogti surengiant operaciją „Išimk mergaitę“. Įžūlumo ir ryžto jiems pakanka. Stabdyk nusikalstamumą.
Atgal
.jpg)
