Teisė ir teisingumo vykdymas
02 23. Teisinė pagalba: kada jos tikėtis?
Dr. Antanas Petrauskas
Socialinių problemų analitikas
Kiekvienam kada nors yra iškilę teisinių problemų. Tačiau ką daryti, jei teisinei konsultacijai ar advokatui samdyti nėra pinigų? Atsakymo į šį valdžios sprendimais nuskurdintai visuomenės daliai aktualų klausimą ieškosime Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme.
Pagalbos lygiai ir gavėjai
Minėtas įstatymas nustato du valstybės garantuojamos teisinės pagalbos lygius – pirminį ir antrinį.
Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, rengimas. Be to, ši teisinė pagalba apima ir patarimus dėl kilusio ginčo išsprendimo be teismo, veiksmus dėl taikaus ginčo sprendimo ir taikos sutarties parengimą. Tačiau naudojantis šia pagalba nebus pildomos mokesčių administratoriui teikiamos deklaracijos ir rengiami procesiniai dokumentai jūsų interesų gynimui teisme.
Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant sprendimų vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima ir bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Pirminę teisinę pagalbą nemokamai turi teisę gauti visi mūsų šalies piliečiai, kitų ES valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvoje bei kitose ES valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys. Visiems šiems asmenims antrinė teisinė pagalba būtų teikiama tik tuomet, jei jų turtas ir metinės pajamos neviršytų nustatytų turto ir pajamų lygių šiai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti.
Pirminės teisinės pagalbos teikimas
Norint gauti pirminę teisinę pagalbą reikia kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Jei asmuo neturi tokios gyvenamosios vietos, jam reikia kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją.
Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto po kreipimosi. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti tokią pagalbą, besikreipiančiajam turi būti pranešama apie kitą priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos.
Minėtą teisinę pagalbą teikia savivaldybės administracijos paskirti valstybės tarnautojai, advokatai arba viešosios įstaigos, jei su jais savivaldybės yra sudariusios sutartį. Konkretus pirminės teisinės pagalbos teikimo būdas turi būti pasirinktas atsižvelgiant į šios pagalbos kokybę, efektyvumą ir ekonomiškumą.
Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. Šios pagalbos trukmė – ne ilgesnė kaip viena valanda, bet savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu ši trukmė gali būti pratęsta.
Pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo privalo užtikrinti jos nešališkumą ir vengti galimo interesų konflikto. O paaiškėjus, kad besikreipusiam asmeniui reikės ir antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo, įsitikinęs, kad kilusio ginčo išspręsti taikiai nepavyks, surašo prašymą suteikti besikreipusiam asmeniui antrinę teisinę pagalbą.
Pirminės teisinės pagalbos apskaitą tvarko ją teikiantieji. Apskaitoje nurodomas besikreipusiojo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, klausimas, kuriuo buvo suteikta pagalba, bei šios pagalbos trukmė. Pirminę teisinę pagalbą gavęs asmuo pasirašo šios pagalbos apskaitos žurnale. Taigi dėl pirminės tesinės pagalbos besikreipiančiam asmeniui svarbu su savimi turėti asmens tapatybės dokumentą.
Asmeniui pirminė teisinė pagalba nebūtų teikiam esant akivaizdžiai nepagrįstiems reikalavimams, kreipiantis ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų (išskyrus atstovavimo atvejus), tuo pačiu klausimu jau gavus pirminę teisinę pagalbą arba ją galint gauti ir be valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.
Asmenys, kuriems antrinė teisinė pagalba teikiama nemokamai
Visais atvejais teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į turimą turtą ir pajamas, suteikta: 1) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintam asmeniui baudžiamosiose bylose, kurias nagrinėjant būtinas advokato dalyvavimas; 2) nukentėjusiesiems dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose; 3) socialinės pašalpos gavėjams; 4) stacionariose socialinės globos įstaigose valstybės išlaikomiems asmenims; 5) asmenims, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat minėtų asmenų globėjai (rūpintojai), kai antrinė teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti; 6) asmenims, dėl objektyvių priežasčių negalintiems disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija nustatytų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti; 7) sunkiomis psichikos ligomis sergantys asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio gydymo klausimai, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), atstovaujantys globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams; 8) skolininkai, kai vykdomas išieškojimas iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena; 9) nepilnamečių vaikų tėvai ar kiti vaikų atstovai, kai sprendžiamas vaikų iškeldinimo klausimas; 10) dėl savo teisių ar interesų gynimo savarankiškai į teismą besikreipiantys nepilnamečiai (išskyrus emancipuotus); 11) asmenys, kuriuos teismine tvarka prašoma pripažinti neveiksniais; 12) asmenys bylose dėl gimimo registravimo; 13) kiti asmenys Lietuvos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.
Visiems šiems asmenims, išskyrus 6-ą atveją, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Na, o 6-ame punkte nurodytiems asmenims, jeigu jų turtas ir pajamos, kuriais jie gali disponuoti, yra pirmojo asmens turto ir pajamų lygio, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o jeigu toks turtas ir pajamos yra antrojo asmens turto ir pajamų lygio, – 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Turto ir pajamų lygiai bei pagalbos dydžiai
Asmenims, nepatenkantiems į grupę asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas, tokia teisinė pagalba teikiama tik tuomet, jei šių asmenų turimas turtas ir gaunamos metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti. O šie lygiai yra tokie: 1) pirmas lygis – kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) socialinei pašalpai arba būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijoms gauti, o jo metinės pajamos neviršija 8 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA), pridedant po 3 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio; 2) antrasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) socialinei pašalpai arba būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijoms gauti, o jo metinės pajamos neviršija 12 MMA, pridedant po 4,5 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio.
Turto vertės normatyvas apskaičiuojamas vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nuostatomis. Apie tai šiame leidinyje buvo rašyta pernai skelbtame straipsnyje, kuriame nagrinėti būsto šildymo išlaidų kompensacijų skyrimo ir mokėjimo ypatumai.
Apskaičiuojant asmens turto ir pajamų lygį jo išlaikytiniais laikomi: 1) bendrai gyvenantys ir jo išlaikomi vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; 2) nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniui bendrai negyvenantys vaikai (įvaikiai) nuo 18 iki 24 metų: nesimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos; 3) bendrai gyvenantys ir jo išlaikomi kiti asmenys.
Antrinės teisinės pagalbos gavėjams, atsižvelgiant į turimą turtą ir metines pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka šios pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.
Antrinės teisinės pagalbos teikimas
Antrinės teisinės pagalbos teikimą asmenims organizuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.
Norint gauti antrinę teisinę pagalbą vienai iš minėtų tarnybų tektų pateikti prašymą ir dokumentus, įrodančius savo teisę gauti tokią pagalbą. Asmenims, turintiems teisę gauti šią pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, tektų šią savo teisę pagrįsti socialinį statusą patvirtinančiais dokumentais – neįgaliojo pažymėjimu, socialinės pašalpos gavėjo pažyma, stacionarios socialinės globos įstaigos išduota pažyma, teismo nuosprendžiu, civilinės metrikacijos įstaigos išvada ir kt. Na, o tais atvejais, kai tokios pagalbos teikimas siejamas su asmens turimu turtu ir pajamomis, tektų pateikti metinę turto deklaraciją su mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.
Prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai arba paštu. O sprendimas dėl tokios pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų sprendimui priimti būtinų dokumentų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą turi būti nedelsiant raštu pranešama dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo besikreipusiam asmeniui. Beje, dokumentai, pagrindžiantys asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą, pateikiami tik tuomet, kai šiuose dokumentuose esamos informacijos negalima gauti naudojantis valstybės registrais ir savivaldybių informacinėmis sistemomis.
Priimtas sprendimas suteikti asmeniui antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti šiam asmeniui antrinę teisinę pagalbą ir yra advokato įgaliojimus patvirtinantis dokumentas.
Antrinės teisinės pagalbos neteikimas ir teikiamos pagalbos nutraukimas
Teisę į antrinę teisinės pagalbos gavimą turinčiam asmeniui tokia pagalba neteikiama, jeigu: 1) asmens reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; 2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus; 3) kreipiamasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau nesant turtinės žalos; 4) prašymas susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl ūkinės veiklos ar dėl savarankiškos profesinės veiklos; 5) yra galimybė gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba; 6) kreipiamasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo atvejus; 7) reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 8) piktnaudžiaujama valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis; 9) nesutinkama apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sutikimas apmokėti turi būti nurodytas pateiktame prašyme); 10) asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų draudimo išmoką.
Antrinės teisinės pagalbos teikimas suteikiamas, jeigu: 1) paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama tokia pagalba, neturi teisės ją gauti; 2) yra pateikta neteisinga informacija apie ginčo ar bylos esmę, turtą ar pajamas; 3) pasikeičia aplinkybės, kurių pagrindu asmuo buvo priskirtas teisę į tokią pagalbą turintiems asmenims; 4) pasikeičia asmens turto ir pajamų lygis ir asmuo netenka teisės į tokią pagalbą; 5) tokia pagalba teikiama ilgiau kaip metus, o asmuo per advokato nustatytą terminą nepateikia naujos metinės turto deklaracijos; 6) tokios pagalbos išlaidos gerokai viršytų asmens turtinius reikalavimus; 7) piktnaudžiaujama valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis, iš advokato reikalaujama įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais; 8) pateikiamas prašymas nutraukti tokios pagalbos teikimą; 9) atstovavimas byloje yra neperspektyvus; 10) asmuo nebendradarbiauja su advokatu, teikiančiu tokią pagalbą; 11) asmuo nesutinka apmokėti 50 procentų tokios pagalbos išlaidų; 12) asmuo miršta.
Visais minėtais atvejais sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos asmeniui neteikimo ar teikiamos pagalbos nutraukimo priima valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
Bendros pastabos
Asmenims dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo tarptautiniuose ginčuose reikėtų tiesiogiai kreiptis į Teisingumo ministeriją.
Pirminei ir antrinei teisinei pagalbai finansuoti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Bet antrinės teisinės pagalbos asmeniui teikimas neatima iš jo teisės pasinaudoti civilinio ir administracinio proceso įstatymuose nustatytomis bylinėjimosi išlaidų ir su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų apmokėjimo ir (arba) atlyginimo lengvatomis.
Dėl asmenų nepagrįstai gautos antrinės teisinės pagalbos valstybei padaryti nuostoliai būtų išieškomi iš tokią pagalbą gavusių asmenų. Iš jų išieškant antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei atstovautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
Atgal
.jpg)
