VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Transportas

07 24. Investuotojų asociacija: keleivius būtų pigiau vežti taksi nei traukiniais

Lietuvos investuotojų asociacijos Kompetencijų centro atliktas tyrimas atskleidė, jog AB "Lietuvos geležinkeliai" iš keleivių vežimo vietiniais maršrutais patyrė net 124 mln. litų nuostolio. Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas tai aiškino didele keleivių pervežimo savikaina, kuri nesuteikia jokių galimybių "Lietuvos geležinkeliams" iš šios veiklos gauti bent kažkiek pelno.

"Keleivių pervežimo vidutinės sąnaudos vienam kilometrui yra 62 centai, o pajamos - vos 13 centų. Akivaizdu, kad pardavinėjant bilietus penkis kartus mažesne kaina pelno neuždirbsi", - trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Rūkas.

Pasak jo, tokiu atveju yra pigiau keleivius vežti autobusais ar, jei keleiviai važiuotų po tris, net taksi. Pateikdamas vieno iš populiariausių šalies vietinių maršrutų Vilnius-Klaipėda pavyzdį jis teigė, kad kelionės savikaina į abi puses, skaičiuojant vienam keleiviui, yra 500 litų.

"Už tą pačią sumą su pigių skrydžių bendrove galima nuskristi į bet kurią Europos sostinę", - paradoksalią statistiką pateikė jis.

V. Rūko teigimu, kelionės traukiniu vietiniu maršrutu savikaina yra tris kartus brangesnė nei kelionės autobusu, kuri siekia tik 22 centus, ir net dvigubai mažesnė negu kelionės traukiniu tarptautiniu maršrutu.

"Labai keista yra tai, kad vežti keleivius tarptautiniais geležinkelių maršrutais yra dvigubai pigiau. Tai kelia įtarimą, jog veikla gali būti neskaidri", - kalbėjo jis.

Investuotojų asociacijos valdybos narys sakė, kad didžiuliai nuostoliai nėra tokie pastebimi, kadangi didžiąją dalį jų padengia patys "Lietuvos geležinkeliai", skirdami dalį lėšų, gautų iš pelningos krovinių gabenimo veiklos.

Todėl V. Rūkas siūlė atskirti šias veiklas, kad būtų matomi tikrieji skaičiai.

"Siūlome atskirti keleivių vežimo veiklą į atskirą įmonę - tuomet keleivių vežimo sąnaudos ir nuostoliai taptų skaidriai įvertinami", - teigė jis.

Pasak jo, toks veiklų atskyrimas leistų realiai įvertinti situaciją ir sukelti visuomenės diskusiją, ar apskritai verta "Lietuvos geležinkeliams" užsiimti keleivių pervežimo veikla.

"Pelną iš krovinių vežimo valstybė galėtų išsimokėti dividendais, o keleivių vežimas galėtų būti finansuojamas iš biudžeto ir visuomenėje vyktų diskusija, kiek tokios išlaidos pagrįstos", - sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys.

Pasak jo, per metus nuostolis iš keleivių vežimo sudaro maždaug 1 proc. viso valstybėje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio.

"Mes galbūt galėtume sumažinti gyventojų pajamų mokestį nuo 15 proc. iki 14 proc. Klausimas, kas būtų geriau", - teigė V. Rūkas.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs "Lietuvos geležinkelių" atstovas spaudai Vidmantas Gudas teigė, kad didelę dalį geležinkelių transporto sąnaudų sudaro tai, kad "Lietuvos geležinkeliai" patys moka infrastruktūros mokestį.

"Keleivių pervežimo autobusais paslaugas teikiančios bendrovės kelių mokesčio nemoka. Jį joms padengia valstybė ir savivaldybės", - teigė V. Gudas.

"Lietuvos geležinkelių" atstovas sakė, jog nutraukti keleivių pervežimo traukiniais nėra įmanoma, kadangi tai yra numatyta geležinkelių transportą reglamentuojančiuose įstatymuose, o nemažam skaičiui gyventojų tai yra vienintelis kelionės iš vienos vietos į kitą būdas.

"Tai yra "Lietuvos geležinkelių" vykdoma socialinė paslauga, kuri yra numatyta įstatyme. Kai kuriems žmonėms traukinys yra vienintelis būdas, tarkime, nuvykti į darbą. Ir jeigu kokio mažo miestelio gyventojui pasakytume, kad bus panaikinta galbūt vienintelė jo transporto priemonė, sulauktume daug žmonių nepasitenkinimo", - sakė jis.

Pasak V. Gudo, Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, kurioje keleivių vežimas traukiniais vis dar nėra finansuojamas valstybės. V. Gudas sakė, kad tokio klausimo iškėlimas ir valstybės prisidėjimas prie šios veiklos leistų "Lietuvos geležinkeliams" dirbti efektyviai.

"Valstybės prisidėjimas leistų ir mums geriau teikti savo paslaugas, mes galėtume įsigyti naujų riedmenų, tai padengtų mūsų patiriamas sąnaudas. Turėdami naujus traukinius mes net 44 proc. galėtume sumažinti savo sąnaudas", - skaičiavo "Lietuvos geležinkelių" atstovas.

Jis patikino, kad geležinkelių bendrovė savo nuostolius visiškai padengia pati.

Praėjusiais metais traukiniais keliavo 4,8 mln. keleivių, o tai sudarė vos 0,95 proc. visų šalyje pervežtų keleivių. Paklaustas, kokius jis mato būdus, leisiančius padidinti keleivių srautą ir gauti iš to daugiau pajamų, "Lietuvos geležinkelių" atstovas teigia, kad prie to turėtų prisidėti ir Susisiekimo ministerija.

"Mūsų keleivių srautai kasmet auga, šiemet yra 5 proc. augimas, tikimės dar didesnio. (...) Manau, kad valstybė turėtų imtis "traukinys + autobusas" politikos, kad nesidubliuotų maršrutai. Tarkime, dabar yra ir traukiniai, ir autobusai, vežantys iš Vilniaus į Kauną. Visoje Europoje dažniau traukiniai važiuoja į didžiuosius miestus, o iš jų į mažesnius miestelius jau išvežioja autobusai", - sakė V. Gudas.

Jis atskleidė, kad bendrovė jau teikia nemažai pasiūlymų, kurie turėtų padidinti keleivių skaičių.

"Siekdami didinti srautą mes jau ėmėmės nemažai priemonių: turime lojalumo programą, (...) taikome programas su tais pačiais autobusais. Pavyzdžiui, atvyksti traukiniu į Trakus, o toliau važiuoji autobusu į miestą su tuo pačiu bilietu. Ta pati jungtis yra ir pajūryje: atvyksti traukiniu į Kretingą, toliau autobusu važiuoji į Palangą ar kitur. Taip pat diegiame elektroninio bilieto sistemą, kas leis mums pereiti prie individualios kliento kainodaros, pavyzdžiui, galėsime taikyti šeimos bilietus. Bendrovė tikrai nėra tokioje stagnacijoje, kad neieškotų būdų, kaip sumažinti turimus nuostolius. Mums visiems tai yra aktualu", - sakė "Lietuvos geležinkelių" atstovas.

Atgal