VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

04.07. Vieta paplūdimiui – ant partizanų palaikų

Vaclovas Volkus

Išnykdavo Skongalio kemsynuose

2019 m. kovo 16 d. Kėdainių rajono laikraštyje “Rinkos aikštė” pasirodė straipsnis “Užliejamas paplūdimys įrenginėjamas ant partizanų kapavietės?” Jame rašoma, kad okupacijos metais toje vietoje sovietų smogikai ir stribai užkasdavo žuvusius partizanus.

Senamiestyje, Radvilų gatvės gale pietvakarių kryptimi, porą šimtų metrų nutįsusi Skongalio gatvelė, kuri baigiasi ties Nevėžio vingiu užliejamoje kelių hektarų dykvietėje. Čia, ties buvusiais kemsynais, Nevėžio potvynių tėkmės metu išvagotomis vagomis ir duobėmis žaliuodavo krūmynai. Čia pokario metais Kėdainių valsčiaus apylinkėse žuvusius kovose su okupantais partizanus sovietinio saugumo smogikai po kelių dienų ir naktų atveždavo ir užkasdavo įvairiose vadinamo Skongalio kemsyno vietose. Tai tęsėsi dešimt metų. Taip buvo niekinami partizanų kūnai ir kitose Kėdainių apylinkių vietose – Šėtoje, Dotnuvoje, Josvainiuose, Krakėse, Pernaravoje ir kitur. Be kryžiaus ženklo, artimųjų apverkti jie išnyko.

Liko po kojomis, bet nenugalėti

Pokario metais Nevėžio posūkyje buvo pastatyta Nevėžio užtvanka. Statybų metu buldozeriais pašalinti krūmynai, išlyginti žemės paviršiaus nelygumai. Atgimimo metais prie užtvankos, ant Nevėžio kranto, tremtinių, politinių kalinių ir sąjūdiečių iniciatyva buvo pastatytas įspūdingo dydžio akmuo – paminklas, kuris iš Dotnuvos laukų buvo atvežtas tralu Kėdainių melioratorių direktoriaus V.Kisieliaus iniciatyva. Atminimo lentoje iškalti žodžiai: “PO JŪSŲ KOJOMIS MES NEIŠDAVĘ TĖVYNĖS, ŽUVĘ NENUGALĖTI – 1944-1954”. Apie šio paminklo statybos iniciatorius esu rašęs “Lietuvos aide”.

Tarpukario metais vadinamam Skongalio kemsyne miestelėnai užkasdavo nugaišusius šunis. Sovietų okupacijos metais šią vietą pasirinko Kėdainių okupacinio režimo visavaldė diktatoriaus Stalino jėgos struktūra. Ji paskutiniu metu vadinama KGB – valstybės saugumo komitetu. Nuo šios struktūros ir jų talkininkų stribų rankų žuvo tūkstančiai tautiečių, partizanų ir jų ryšininkų, nepritarusių okupacijai, nenorėjusių ginti svetimųjų interesų.

Ne kiekvieno atmintį užliejo

Nuo tokių pat grobikų nacistų ir jiems talkininkavusių rankų žuvo Lietuvos piliečiai – žydai. Kokie bebūtų okupantai – rudi ar raudoni, ir vieni, ir kiti “vadavo” Lietuvą, žudydami jos patriotus, nepritarusius tiek Hitlerio, tiek Stalino imperiniams interesams. Garbaus amžiaus kėdainiečiai prisimena, kaip kolonomis naciai ir jų talkininkai varė žydus į užmiesčio nuošalų pakraštį ir ten sušaudydavo. Tie patys kėdainiečiai prisimena, kaip raudonieji okupantai, kartu su kitais talkininkais, nenorėjusiais paklusti ir tarnauti pavergėjams, žudydavo, išniekindavo kūnus ir, norėdami įbauginti žmones, išmėtydavo Kėdainių miesto gatvėse. Po kelių dienų išveždavo į Skongalio kemsyną ir užkasdavo be ženklo, kad žmonėmis buvę. Dešimties metų tėkmėje nuo pavergėjų rankų Skongalio brūzgynas buvo nusėtas dešimtimis žemės kauburėlių, kuriuos buvo stengtasi per mokyklas ištrinti. Ir ištrynė iš žmonių atminties, ką ir liudija minėtas straipsnis „Užliejamas paplūdimys įrengiamas ant partizanų kapavietės”.

Veltui bandydavo užčiaupti burną

Aš su tėvais gyvenau ir gyvenu Kėdainiuose nuo 1946 metų. Švenčių progomis tėvai susitikdavo su dėde Kazimieru, jo dukra B. Antanavičiene, gyvenančiais Kėdainiuose, su tėvo broliais – šėtiškiu Leonu, lančiūnaviškiu Adomu, giminaite A.Skorubskiene. Bendravimas neapsieidavo be tų dienų baisių naujienų, kalbų apie okupantų ir jų kolaborantų stribų vykdytus žudymus, trėmimus, žmogaus niekinimą. Mačiau Skongalį prieš užtvankos pastatymą, mačiau jo plote buldozeriais lyginamą žemės paviršių, kas liudija tų dienų sovietinę tylą, bandymus užčiaupti burną prieš ką nors kalbant apie Skongalį.

Nelaikė kultūros paveldo vertybe

Šiandien kėdainiečiams rūpi ne tik Skongalio žalias pievas juosiantis Nevėžis su savo užtvanka, kurios krante stovi partizanų kapinyną įamžinantis akmens paminklas su 52 išaiškintom (manoma, jog yra dar ir neišaiškintų) pavardėm, bet labiausiai tai, kad valdininkai, pasinaudodami tokių pat ankstesnių biurokratų, kurie neįtraukė Skongalio akmens į kultūros vertybių saugomų objektų sąrašą, nemokšiškumu, ketina šiomis vietomis „pasirūpinti“ kitaip - įrengti čia paplūdimį su sporto, vaikų žaidimų aikštelėmis, nepamiršdami ir tualeto.

Toks kai kurių rajono tarnautojų – valdininkų požiūris į istoriją. Tai nemokšų, nesidominčių tautos istoriniu paveldu, negerbiančių žuvusių už laisvę ir tautos valstybingumą požiūris. Nesinori tikėti, bet... jiems lietuvis, žuvęs tėvų žemėje už tautos laisvę – vis dar banditas.

Žada nenusilesti

Buvusių tautos išdavikų, stribų, buvusių KGB slaptų agentų, jų artimųjų bolševizmo ausys tai vienur, tai kitur išlenda. Panašu, kad jie neketina atidžiau pasidomėti dar išlikusių gyvų senolių, jų vaikų surinktais parodymais. Nebendrauta su Kėdainių istorikais, garsiais Kėdainių ir to krašto istorinio-karinio paveldo tyrinėtojais. Pasisamdė mažai kam žinomą archeologą V. Juškaitį, kuris nerado pagrindo teigti, kad čia buvo užkasami žmonės. Matyt, tuo pagrindu kultūros paveldo departamentas davė leidimą Skongalyje vykdyti darbus.

Kėdainių istorikų tyrinėtojų grupės atstovai V.Striužas, J.Banys ir kiti, savivaldybės atstovei S.Naujalienei kategoriškai tvirtinant, kad čia nebuvo užkasami partizanai, žada nenusileisti. Pilietinė tiesa neprašys KGB parodyti, kur jie užkasdavo nužudytus partizanus.

Gal dar bandys aiškintis

Buvęs meras Saulius Grinkevičus aiškino, kad įrengiamieji darbai Skongalyje pradėti, remiantis savivaldybės surinkta dokumentacija, archeologo išvada ir gautu leidimu. Kalbos apie Skongalio partizanų kapines, esą, nepasitvirtino. Tai esančios tik prielaidos. Jeigu kas naujo pasitvirtintų, bus grįžtama prie problemos.

Minėtas straipsnis rajono laikraštyje labai pakenkė mero ir buvusios rajono tarybos perrinkimo rezultatams. Tuo labiau, kad konservatoriai nesugebėjo sudaryti savo komandos dalyvauti rinkimuose į rajono tarybą.

P.S. Šio straipsnio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į daug kur neteisingą požiūrį į partizanų kapų ir jų užkasimo vietų ieškojimą, o gal ir palaikų perlaidojimo problemas.

Atgal