VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

05.17. Snaudžiančių valdininkų šokis apie paminklą žuvusiems policininkams

Vytautas Indrašius

Rašytojas kraštotyrininkas

2003 m. grupė entuziastų: socialinių mokslų daktarė Danguolė Pociūtė, technikos mokslų daktaras Alfonsas Laimutis Matiukas, advokatas Vytautas Zabiela, Utenos Garbės pilietis, pedagogas Vytautas Mieželis, rašytojas Vytautas Indrašius, matematikos mokslų daktarai Henrikas Jasiūnas (miręs) ir Vilius Matulis (miręs), inžinierius Ildefonsas Maldauskas (miręs), subūrėme iniciatyvinę grupę, surinkome lėšas ir pagal inž. Ildefonso Maldausko parengtą projektą, suderinę reikalingus formalumus su Zarasų rajono administracija, Jakunčių kaime, vieškelio Antalieptė – Vencavai 6- me kilometre pastatėme didingą paminklą keturiems Aukštaitijos krašto policininkams: Pranui Baltakiui, Edmundui Maldauskui, Alfonsui Vapsvai ir Jonui Varnui, žuvusiems čia 1943 m. liepos 6 d. sulaikant iš Baltarusijos atklydusius sovietinius diversantus.

Paminklo atidengimo iškilmėse 2003 m. rugsėjo 6 d. dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės vadovai, rajono policijos tarnautojai, tame tarpe dabartinis Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, tuomet buvęs Ignalinos rajono komisaro pavaduotoju. Saliutavo Krašto apsaugos ministerijos kariškiai, išleidome knygutę “Žuvusiems ties Antaliepte atminti”. Žuvusius policininkus ir iškilmes prie paminklo plačiai rašė išeivijos lietuvių dienraštis “Draugas” (2004 m. spalio 2 – 13 d).

Paminklo atidengime tuometinis Zarasų rajono policijos vadas Vytautas Kšenavičius kalbėjo: “Keturi narsūs policininkai vykdė pilietinę pareigą. Mūsų darbas tikrai nelengvas, o tais laikais, kai šeimininkavo vieni ir kiti okupantai, pareikalavo aukų. Šis granitinis paminklas – pagarbos ženklas mūsų policijai”. Po penkiolikos metų dabartinis rajono policijos viršininkas Vitalius Kutkauskas net nesiteikė atsakyti į mūsų užklausimą dėl paminklo sutvarkymo.

Grupė paminklo žuvusiems policijos tarnautojams statybos organizatorių 2006 m. spalio mėn. prie paminklo Jakunčių kaime. Iš kairės: adv. Vytautas Zabiela, pedagogas Vytautas Mieželis, technikos dr. Laimutis Matiukas, rašytojas Vytautas Indrašius ir matematikos dr. Vytas Statulevičius (mirė 2018 m)

  Knygelės "Žuvusiems ties Antaliepte atminti" (sudarytojai V. Indrašius ir I. Maldauskas) viršelis

Praėjo nemažai metų, nuo laiko ir gamtos poveikio, nukrito postamentą dengiančios poliruoto granito plokštės, todėl iškilo grėsmė ir viso paminklo suirimui. Mes, gyvųjų tarpe likę, minėto paminklo statybos iniciatoriai; advokatas Vytautas Zabiela, pedagogas Vytautas Mieželis, Utenos apskrities paminklosaugininkas Romualdas Mikulėnas ir rašytojas Vytautas Indrašius, 2018 m. kovo 22 d. raštu kreipėmės į Zarasų rajono savivaldybės merą Nikolajų Gusevą, administracijos direktorių Benjaminą Sakalauską ir Zarasų rajono policijos viršininką Vitalių Kutkauską, susirūpinti minėto paminklo likimu, atlikti nukritusių granito plokščių tvirtinimą.

Paminklo remonto darbai buvo pavesti Degučių seniūnijai, kurios teritorijoje yra minėtas paminklas. Rodos, viskas turėjo vykti sklandžiai. Tačiau valdininkai “prabudo”, kad paminklas neįrašytas į rajono nekilnojamojo turto registrą. Sutvarkyti tuos formalumus rajone, Zarasų valdžia nesiryžo, motyvuodama, jog nežino, kas per vieni tie žuvę policininkai, gal jie yra dalyvavę žydų genocide? Nepadėjo mano pateikti archyviniai duomenys, sudėlioti  knygelėje “Žuvę ties Antaliepte”, iškarpos iš spaudos. Pavedė tokiam “paminklosaugininkui” Robertui Larinui, tituluojamam Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausiuoju specialistu, paruošti raštą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui. Kalbantis su Larinu paaiškinau, kad tokių duomenų genocido centras neturės, atsakymo ilgai nesulauksime ir paminklo remontas nusitęs. Tačiau šis savo nuomonės neturintis specialistas, vengiantis padiskutuoti su savivaldybės vadovais ir parinkti tinkamą sprendimą, 2018 m. gegužės 4 d. išsiuntė prašymą  genocido centrui, pateikti duomenis apie žuvusius policijos tarnautojus.

Genocido centre prasidėjo anekdoto verti nutikimai. Generalinė direktorė B. Burauskaitė tyrinėjimą pavedė Rūtai Trimonienei, kuri visą pusmetį tai sirgdama, tai atostogaudama “ieškojo” to, ko nėra genocide centre. Kai aš pasiteiraudavau, kodėl Zarasai nesulaukia atsakymo į užklausimą, dažniausiai atsiliepdavo Trimonienės bendradarbė, kuri pradėdavo nuobodžiai aiškinti, kad su užklausimu dirbama, kad išsiųsti užklausimai į Valstybės istorijos archyvą, o ten didelės eilės tokiems prašymams, kad kreipėmės į istoriką Bubnį ir laukiame nuo jo atsakymo. Kai užsimindavau, kodėl nepasinaudojate mūsų jums pateikta archyvine medžiaga, surinkta dar prieš paminklo statybą 2003 m., konkretaus atsakymo negaudavau.

Galu gale netekęs kantrybės, pažadėjau atvažiuoti į genocido centrą su žurnalistais. Matomai, tas paveikė ir R. Trimonienė, 2018 m. spalio 23 d. Zarasams atsiuntė atsakymą su generalinės direktorės B. Burauskaitės lydraščiu. Tas atsakymas niekinis, tie duomenys, kuriuos pateikė genocido centras, mums buvo žinomi jau 2003 m.

Keista, kad taip “atkakliai” dirbant atsakyme pabrėžiama, kad “apie policininko Jono Varno mirtį duomenų nerasta”. Man tereikėjo tik Centriniame Istorijos archyve atsiversti Utenos rajono, Užpalių bažnyčios mirusiųjų registracijos knygą, o ten rašoma. „1943 m. liepos 6 d. Antalieptės vnk. nušautas banditų Jonas Varnas - 30 metų, nevedęs, policininkas Užpalių valsčiaus, kilęs iš Puodžių kaimo, Kazimiero Varno ir Rozalijos Ramelytės sūnus. Palaidotas liepos 10 d. Užpalių kapuose“. Ir toms paieškoms sugaišau tik nepilną valandą.

Kai taip atmestinai atliekami istoriniai tyrimai, kyla klausimas gen. direktorei B. Burauskaitei: per kiek laiko bus atliktas Tamstos pateiktas įsipareigojimas rašte Zarasų rajono savivaldybės administracijai, kad „toliau vykdomas tyrimas siekiant ištirti ar nacių okupacijos metais minėti žuvę  policininkai nedalyvavo žydų holokauste?“ Jeigu duomenis apie jų gimimą ir žūtį rinko pusę metų, tai apie jų veiklą vokiečių okupacijos metais ieškos iki begalybės, kai tuo tarpu paminklo statybos organizatoriai  tokius duomenis turėjo jau 2003 metais.

Atsakymo dar neturime iki šios dienos

Piktinuosi todėl, kad dirbama nesąžiningai, be atsakomybės jausmo, stengiantis kuo ilgiau vilkinti atsakymą į užklausimus, ko pasėkoje Genocido ir rezistencijos centro pusmetį vilkintas atsakymas sužlugdė paminklo žuvusiems policijos tarnautojams remonto darbus 2018 metais.

Dabar galime ir pasidžiaugti, balandžio 30   d. Degučių seniūnijos seniūnas Jonas Šileikis pranešė, jog „paminklo žuvusiems policininkams Jakunčių kaime tvarkymo darbai atlikti“. Paminklo statytojų iniciatyvinės grupės vardu tariame Degučių seniūnui Jonui Šileikiui nuoširdų AČIŪ, kad nors šiais Zarasų kraštui jubiliejiniais metais atminimo žvakelės degs prie sutvarkyto paminklo. Kad snaudžiančių valdininkų šokis apie paminklą žuvusiems policininkams baigėsi.

Atgal