VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

06.18. Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjus įvertintas 2019 metų Kalbos premija

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Signatarų namuose Seimo Lituanistikostradicijų ir paveldo įprasminimo komisija paskelbė Kalbos premijos laureatą. Už lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų įgyvendinimą, rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida bei aktyvią lituanistinę veiklą užsienyje 2019 metų Kalbos premija skirta Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjui.

Renginyje Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė pasidžiaugė, kad 2019-aisiais, minint Pasaulio lietuvių metus, Kalbos premija skirta lietuvybės židiniui kaimyninėje valstybėje.

Pradžių pradžia

Lietuviškas licėjus Punske veikia nuo 1956 metų. Tai – išskirtinė mokymo įstaiga, nes jos istorijoje atsispindi ir Lenkijos lietuvių bendruomenės istorija. Nuo pat mokyklos įkūrimo licėjaus bendruomenė tapo Lenkijos lietuvių bendruomenės veiklos branduoliu. Licėjaus mokiniai ir mokytojai aktyviai dalyvauja lietuvių kultūros namų veikloje, rašo straipsnius leidiniui „Aušra“, žinių portalui www.punskas.pl, renka tautosaką, vaidina, rengia šventes.

Kovo 11-osios licėjus Punske nuosekliai vykdo savo misiją – puoselėja lietuvių kalbą, rūpinasi bendruomenės tautine tapatybe, ryšių su Lietuva ir užsienyje gyvenančiais lietuviais palaikymu.

Lenkijoje lietuvių tautinė mokyklėlė pradėta organizuoti 1952 metais. 1953 m. gruodžio 1 d. Suvalkų bendrojo lavinimo licėjuje pradėjo veikti klasė su lietuvių dėstomąja kalba. Lankė ją 23 aštuntokai – tuo metu Lenkijoje buvo privaloma septynmetė pradinė mokykla. Klasės auklėtojas buvo Jonas Stoskeliūnas, Kauno universiteto absolventas. Panašią klasę bandyta suorganizuoti ir 1954–1955 mokslo metais, bet tebuvo vos keli kandidatai. 1955–1956 mokslo metais atsirado 15 vaikų, norinčių mokytis lietuviškoje klasėje, – jie atskiros klasės nesudarė, mokėsi lietuvių kalbos kaip dalyko. Taip žengti pirmieji žingsniai organizuoti lietuvišką licėjų Punsko–Seinų–Suvalkų krašte.

Vis labiau bręstant norui turėti savo mokyklą Punske, pradedama vis dažniau lankytis Švietimo ministerijoje Varšuvoje prašant tokią mokyklą įsteigti. Daug pasidarbavo mokytojai Jonas Stoskeliūnas, Juozas Vaina, Stanislavas Lysakovskis (Stanisław Łysakowski), Antanas Judickas, Stasys Marcinkevičius ir kiti. Jų pastangų dėka 1956 m. rugpjūčio 20 d. Lenkijos Švietimo ministro potvarkiu Punske įkurta vidurinė mokykla.

1956–1957 mokslo metais Punske suburta aštuntoji klasė ir iš Suvalkų perkelta lietuvių moksleivių, kurie sudarė devintą klasę. Mokyklos direktoriumi paskirtas S. Lysakovskis, tuometinis Punsko pradinės mokyklos vedėjas, jo pavaduotoju – J. Vaina. Su labai kuklia materialine baze, tačiau su dideliu entuziazmu mokytojai ir moksleiviai pradėjo darbą.

1959 metais mokykla gavo naujas patalpas, kurios greitai pasirodė per ankštos, 1977 metais pastatyta nauja pradinė mokykla, kurioje ilgus metus dirbo licėjus, o 2010 metais pastatytas dabartinis licėjaus pastatas su sporto sale.

Tautinės ir religinės šventės

Mokyklos istorijoje svarbi data yra 1992 m. kovo 11 d., kai jai suteiktas Kovo 11-osios vardas. 1999 m. rugsėjo 1 d. pradėjo darbą Techninio licėjaus pirmoji klasė. Be bendrų dalykų, kurie dėstomi bendrojo lavinimo licėjuje, mokiniams dėstomi santykių komandoje, verslo pagrindai, biuro darbai. Moksleiviai įgyja sugebėjimų kurti nuosavą įmonę, tvarkyti verslą.

1999–2000 mokslo metais pirmokai pirmą kartą surengė Advento vakarą – su eilėmis susimąstymui, giesmėmis žvakių šviesoje. Renginys visiems patiko, tapo tradiciniu, ilgainiui virto mokyklos bendruomenės Prieškalėdiniu susitikimu. „Svarbią vietą tarp mokyklos renginių užima tautinės šventės. Minima Sausio 13-oji, kai siekiama pagerbti už Laisvę žuvusiuosius tautos didvyrius. Niekada neužmirštama Lietuvos valstybės atkūrimo diena – Vasario 16-oji. Didelė šventė mums yra Kovo 11-oji. Tai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir licėjaus vardo diena. Tada mokykla rengia šventę, į kurią kviečia visą krašto lietuviškąją visuomenę. Vyksta koncertas, kurio metu pagerbiama Tėvynė ir tautos didvyriai, prisimenami mirę mokyklos mokytojai. Koncerte pasirodo mokyklos dainininkai, šokėjai ir skaitovai. Šventėje dalyvauja žymūs svečiai iš Lietuvos, pavyzdžiui, prof. V. Landsbergis, prezidentas Valdas Adamkus, ministras Algirdas Monkevičius“, – pasakoja licėjaus interneto svetainė.

Joje skelbiama, kad mokykloje rengiamas ir Knygnešių dienos minėjimas, Pirmosios pavasario dienos sutikimas, susitikimas su Poezijos pavasario svečiais. Be to, tradicija tapo rudeninis kapų tvarkymas, kai mokiniai kartu su auklėtojais prieš Visų Šventųjų dieną tvarko Punsko parapijos kapines, ypač apleistus kapus. Kasmet stengiamasi išvykti į ekskursijas po artimiausias apylinkes, į Lietuvą po istorines ir literatūrines vietas, aplankyti teatrų spektaklius. Vyriausių klasių moksleiviai dalyvauja piligriminiame žygyje iš Kryžių kalno į Šiluvą.

Licėjaus interneto svetainėje rašoma, kad mokykloje ne tik rimtai mokomasi, bet yra daug įdomių užsiėmimų po pamokų. Veikia mišrusis choras „Pašešupiai“, kuris koncertuoja ne tik Punske, bet ir plačiau Lenkijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Latvijoje. Nuo choro stengiasi neatsilikti ir šokių grupė „Šalčia“, mėgstantys vaidinti renkasi dramos būrelį, pastačiusį daug spektaklių. Mokykloje labai populiarūs krepšininkų būreliai, leidžiamas periodinis mokyklos leidinys „Dėmesio“.

Atgal