VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė, aktualijos

07.02. Knygos „Prie Šušvės ir Žadikės“ pristatymas Pašušvyje (I)

Vida Kazlauskienė

Tai Pašušvio parapijai skirta knyga, tam Pašušviui, kuris jau 1553 metais ant aukšto kalno pasistatė mūrinę bažnyčią. Ten pakalnėje į Šušvę įteka Žadikė. Ten Lietuvos vidurio lygumos, išraižytos upių ir upelių. Ten ne vieną kartą yra vasarojęs Lietuvos poetas, būsimasis Seinų vyskupas Antanas Baranauskas, ten kasmet apsilanko ir dabartinė Poezijos pavasario paukštė...

Knygos „Prie Šušvės ir Žadikės“ viršelis

 Radviliškio rajono Grinkiškio seniūnijos Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčia

Knygos pristatymą organizavo Pašušvio biblioteka (Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialas),  tiksliau - Pašušvio bibliotekininkė Lina Lydikaitienė, padedama kitų pašušviečių. Suvažiavome pašušvėnai iš visų Lietuvos pakraštėlių, iš Radviliškio, Kėdainių, Panevėžio, Kauno, Šiaulių ir, žinoma, iš Vilniaus, nes ir knygą „Prie „Šušvės ir Žadikės“ sudėliojome mes, Vilniaus pašušvėnai, t.y. aplink Pašušvį, Pašušvio parapijoje gyvenusieji. Iš Vilniaus atvažiavo ir bažnytinis vyrų choras „Skliautai“, kurio seniūnas yra pašušvėnas Edvardas Beinortas. Tas choras jau 25 metus gieda Vilniaus Visų šventųjų bažnyčioje, o dabar Miko Vaitkevičiaus ,,Mišias“ giedojo ir Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčioje.

Rinkomės į šv. Mišias Pašušvio Visų Šventųjų bažnyčioje

Renginys prasidėjo Visų Šventųjų bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias - už Pašušvio parapijoje gyvenusius ir čia, ir kitur palaidotus mūsų tėvus ir protėvius - aukojo Pašušvio klebonas kunigas Donatas Grigalius, beje, atvykęs ir į knygos pristatymo šventę Pašušvio kultūros namuose.  Po šv. Mišių lankėme kapus. Čia ilsisi ir mūsų laikų Pašušvio klebono a.a.Juozapo Galinausko šeimininkė Barbora Bernotaitė, kuriai kryžių ir suolelį išdrožė pats klebonas. Netoli Sajų kapai, pas kuriuos 1949 vasarį buvo susirinkę visos Lietuvos partizanų vadai, kurių kamaroje buvo ruošiami ir dauginami partizanų dokumentai. Netoli ir Labanauskų-Tautkų šeimos kapas, kurį lankydavo Domicelės Mickevičienės ir Eugenijos Poželienės Tautkaičių vaikai, garsūs fizikai Vincas Mickevičius ir Juras Požela. Į kalną lipant, jau ir Miknių kapai – pas juos buvo pasirašyta 1949-ųjų Lietuvos Nepriklausomybės Deklaracija. Visai šalia - Lietuvos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko tėvo tėvų  ir giminių kapai. Čia, prie kelių kartų Beinortų šeimos kapo „Skliautų“ choras sugiedojo „Marija Marija“. Sustojome prie aktorės Rūtos Staliliūnaitės ir jos tėvų kapo. Meldėmės prie savo artimųjų kapų.

Stabtelėjimas prie Rūtos Staliliūnaitės kapo

Aleksandras Šidlauskas (kairėje) perima vadovavimą aptarimui

Kultūros namuose buvome pasitikti dainomis ir trankia muzika, atliekama Grinkiškio saviveiklininkų kolektyvo „Sarva“ (vadovė Virginija Šepronienė), buvome pavaišinti gardžiu Frederikos Butkienės ir Aušros Morkienės virtu šiupininiu troškiniu bei Aušros Kulpienės keptu pyragu, uogiene su šaltu pienu... Po renginio laukė „švediškas“ šaltų patiekalų stalas ir kava, arbata, pagardinti vandenys. Dėkui Pašušvio šeimininkėms, viskas buvo labai skanu.

Širdį suvirpino scenoje padainavę „Skliautai“, diriguojami savo vadovo Gintaro Skapo, beje, jau bažnyčioje nustebinusio net savo choristus, mišių giesmes ne tik dirigavusio, bet grojusio vargonais.

Kultūros namuose dainuoja „Sklautai“, diriguoja Gintaras Skapas

Nemaža Pašušvio kultūros namų salė buvo pilna, nuskambėjo Vilniaus pašušvėnų daina, sukurta Jono Dauguviečio, Roberto Mėginio muzika. Prabilo pašušviečiai, pirmoji - Lina Lydikaitienė. Savo nauju eilėraščiu mus pasveikino Pašušvio miestelio gyventoja   Alvyra Vaičekonienė:

Bėgant metams

Bėgant metams, kas metai keičiasi žmonės ir kaimas,

Mums krūtinėje smelkias kažkoks ilgesys.

Laikas nestovi, gyvenimas juda palaipsniui,

Palikęs toks mielas, mūsų gražus Pašušvys.

 

Graži čia gamta ir takai nusodinti gėlynais,

Šušvė gena prabėgusią bangą į krantą:

Čia mūsų namai, čia mūsų brangioji gimtinė,

Kaip smagu , kad dar galim sugrįžti kas kartą.

Kalba Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mindaugas Pauliukas

Kalba Grinkiškio seniūnė Giedrė Bložienė

Svečius sveikino, dėkojo knygos leidėjams ir sudarytojams Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mindaugas Pauliukas, Grinkiškio seniūnijos seniūnė Giedrė Bložienė, Pašušvio seniūnaitijos seniūnaitė Romalda Šiurnienė, Pašušvio bendruomenės pirmininkas Edmundas Širvinskas. Scenoje šoko Pašušvio miestelio jaunimas (vadovė Edita Blėdytė). Padėkos raštais, , gėlėmis, pyragais ir sūriais buvo apdovanoti prie knygos leidimo daugiausia prisidėję – Radviliškio merija, Radviliškio viešoji biblioteka, knygos sudarytoja Vida Kazlauskienė, pašušvėnų ženklo ir daugelio piešinių autorius Edvardas Beinortas, „akies nuotraukas“ tikslinęs ir iš kelių kaimų pats jas surinkęs Eduardas Povilaitis, knygos redaktorė Gražina Dunauskienė ir kiti.

Bibliotekininkė Lina Lydikaitienė ir Pašušvio  kultūros namų specialistės Rima Juozaitienė su Edita Blėdyte padovanojo mums dainą „Žemė mano“, išmoktą iš Šiaulių lietuviško folkloro grupės „Kitava“, o pašušvietė mokinukė Nomeda Hofmanaitė puikiai padainavo “Pušų viršūnėse naktis sustojo“ (Janinos Degutytės eilėraščio žodžiais), primindama, kad dar vakar minėjome 1941 metų birželio 14-ąją, t.y. pirmąjį iš 35 masinių Lietuvos žmonių trėmimų „į Sibirą“, lydėjusį suėmimus, žudymus, šviesiausių Lietuvos protų naikinimą.

Scenoje šoka Pašušvio miestelio jaunimas

 Fleita groja Vita Vedeckytė

Iš Vilniaus atvažiavo Pašušvio parapijoje gimusi ir užaugusi Vita Vedeckytė – Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestro fleitininkė, suskmbo jos fleita, tarsi pradėdama antrąją pašušvėnų susitikimo dalį, kurią vedė taip pat iš Vilniaus atvažiavęs pašušvėnas Aleksandras Šidlauskas – poetas, kraštotyrininkas, išleidęs Grinkiškio seniūnijos (Pašušvys – šios seniūnijos dalis) ekspedicijos kūrinį „Grinkiškio kraštas“ (2011 m.) . Kalbėjo Lietuvos nusipelnęs architektas Edvardas Beinortas ir kartu su inžinieriumi, Lietuvos vandentvarkos profesijos riteriu  Eduardu Povilaičiu pristatė seniai (2010 metais) dovanai sukurtą Minaičių koplyčios-muziejaus variantą (architektas Algis Juozas Knyva, inžinierius konstruktorius Alfonsas Vaškevičius, inžinieriai Eduardas Povilaitis ir Albina Balčiūnienė), kuriam pastatyti Lietuvoje vis neatsirasdavo pinigų, o dabar, kai čia sėdėjo Radviliškio rajono mero pavaduotojas Mindaugas Pauliukas, į jį buvo kreipiamasi, kad viena reikšmingiausių rajono ir Pašušvio parapijos vietų – 1949 metų vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Deklaracijos pasirašymo sodyba, dabar gausiai lankoma turistų, - būtų papildyta nauju akcentu, pasidarytų  prieinamesnė, išraiškingesnė.

Atgal