VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
07.20. Šventasis Kukovaičio kalnas ir šventoji Kukovaičio giria Šventosios ir Armonos upių santakoje
Darius Kuolys
XVI amžiuje sukurtame Lietuvos metraščių sąvade apie Palemono proprovaikaitį, Kerniaus vaikaitį, Živinbudo ir Pajautos sūnų Kukovaitį pasakojama:
"O paskui mirė didysis Lietuvos ir Žemaičių kunigaikštis Kukovaitis, buvęs labai teisingas ir maloningas savo valdiniams. Ir savo įpėdiniu Lietuvos ir Žemaičių kunigaikštystėje paliko savo sūnų Utenį. Tasai sūnus, mylėdamas savo tėvą, didįjį kunigaikštį Kukovaitį, savo tėvui atminti padirbo stabą ir pastatė jį prie Šventosios upės ant vieno kalno, netoli Deltuvos. Ir tąjį garbino ir laikė dievu. Paskui tasai stabas supuvo, o ten išaugo miškas. Ir žmonės garbino tą mišką ir pavadino jį savo valdovo Kukovaičio vardu."
/iš senosios gudų kalbos vertė Rimantas Jasas/
Pasak Vykinto Vaitkevičiaus, šiandien Kukovaičio kalną padeda atpažinti ne tik senieji metraščiai, bet ir tautosakos tekstai, etnografiniai pasakojimai. Anot jų, dar prieš šimtmetį ant šio kalno žmonės švęsti net iš Ukmergės susirinkdavę. Užrašytas padavimas sako, kad kalne yra palaidotas "kunigaikštis Kukovaitis su auksine žirgo skulptūra".
Šimtametės pušys Kukovaičio girioj ir šiandien ošia.
Atgal
.jpg)
(1).png)
