VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

08.06.NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ, PADEDANČIŲ STIPRINTI LIETUVOS GYNYBINIUS PAJĖGUMUS, KOORDINACINĖ TARYBA (NOKT)

([email protected])                                      

Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai                  

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

                                    

L VILNIAUS MIESTO MERO R. ŠIMAŠIAUS IR KITŲ ATSAKINGŲ ASMENŲ NETEISĖTŲ, SUPRIEŠINUSIŲ VISUOMENĘ VEIKSMŲ

 

KREIPIMASIS

2019-08-03

Ariogala

 

Per pastaruosius keletą metų smarkiai sustiprėjusio Rusijos hibridinio karo sąlygomis itin aktuali tampa Lietuvos Respublikos istorinės atminties diskurso apsauga nuo valstybei priešiško puolimo, siekiančio diskredituoti antinacinį ir antisovietinį lietuvių pasipriešinimą pusę amžiaus trukusioms okupacijoms. Pastarosiomis savaitėmis viena iš pagrindinių šio puolimo krypčių tapo niekinimo ir šmeižto kampanija, nukreipta prieš 1941 m. Birželio sukilimą ir jo vadovus.              

Šis puolimas buvo gana netikėtas, nes dar birželio mėnesį Vilniuje, Kaune, Obeliuose (pastaruosiuose 2014 m. atstatytas sovietmečiu nugriautas didingas paminklas sukilėliams ), iškilmingai paminėtos 1941 m. birželio 23 d. sukilimo 78-osios metinės. Vilniuje, Gedimino prospekte pagerbtas dar iki Birželio sukilimo suimtų ir Rusijoje sušaudytų Lietuvos aktyvistų fronto Vilniaus štabo narių, prie Vrublevskių bibliotekos – Štuthofo kalinio NKVD nukankinto Jono Noreikos atminimas. Tą iškilmingą dieną, Nepriklausomybės aikštėje dėmesingai išklausėme Vilniaus mero sveikinimą ir įtikinamą teiginį, kad Birželio sukilimas „buvo ir išlieka su pralaimėjimu nesusitaikančios valstybės kovos už laisvę simbolis, kad Lietuvos žmonės visad liks dėkingi tiems didžiavyriams, kurie tuomet okupacijos dieną stojo į šią garbingą kovą“. Deja, liepos 10 d.  ir galutinai liepos 24 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu, kelių balsų persvara, pažeidus procedūras, net nesvarsčius kai kurių komitetų pasiūlymų,  sukilimo pagrindinio organizatoriaus, aukšto rango karininko ir diplomato Kazio Škirpos alėja buvo pervadinta Trispalvės alėja. Dar prieš tai, 2019 m. liepos 18 d., bandėme prieš 40 metų mirusį K. Škirpą apginti nuo nepagrįstų kaltinimų dalyvavus holokauste. Visų pagrindinių politinių kalinių ir tremtinių organizacijų, partizanų ir jų ainių vardu kreipėmės į Valstybės vadovus, prašydami stabdyti šį nepagrįstą veiksmą, deja, atsako iš jų negavome. Po K. Škirpos alėjos pervadinimo, po vandalo Stanislovo Tomo įvykdyto Jono Noreikos atminimo lentos sudaužymo, sekė dar vienas akibrokštas. Panašaus veiksmo ėmėsi pats Vilniaus meras, kurio nurodymu sudaužyta lenta buvo suklijuota ir toje pat vietoje pritvirtinta: po poros mėnesių, ankstų rytą, vienaasmeniškai, paslapčia, nupjovus tvirtinimo varžtus, ji vėl buvo nuimta ir išgabenta į „Grindos“ saugyklas. Apie tokį administracinį  veiksmą nebuvo informuota visuomenė, žiniasklaida, net Vrublevskių bibliotekos vadovybė. Tokie Vilniaus mero R. Šimašiaus antiįstatymiški, todėl neleistini veiksmai  supriešino visuomenę ir sukėlė informacinio karo, vykdomo prieš Lietuvos valstybės saugumą, suaktyvėjimą. Keista, kad tokius nepateisinamus veiksmus parėmė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, žinodamas, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo atmestas Jono Noreikos kaltinimas dalyvavus holokauste, o užsienio pilietis Grantas  Arthuras Gochinas minėtą sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Visai kitoks yra tos pačios Vyriausybės susisiekimo ministro Roko Masiulio požiūris,  kad tokie mero R. Šimašiaus veiksmai „tragiškai neišmintingi“ ir netoleruotini.

Esame labai dėkingi, jog visuomenės susipriešinimą  siekia  mažinti  Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, teigdamas, kad istorinė atmintis  „turėtų būti ne vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis“.

Manome, kad tokie iškilūs, Lietuvos valstybingumui nusipelnę asmenys, kaip K. Škirpa ir J. Noreika, priklauso ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai. Jų atminimo įamžinimo neturėtų spręsti gerai nesusipažinę su istorinės praeities sudėtingumu politikai, o patyrę  ekspertai – istorikai, teisininkai, vadovaudamiesi visa prieinama istorine medžiaga apie tuos asmenis. Gerbiamo Prezidento teigimu, Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje  įvertinti atliko nemažą darbą, tačiau ją reikėtų papildyti atitinkamais ekspertais. Pati Prezidentūra pasiruošusi tarpininkauti istorinės atminties įvertinimo klausimais. Deja, šios komisijos pirmininkas, Seimo narys Emanuelis Zingeris taip pat tapo Vilniaus mero šalininku, sveikindamas jį už „drąsą“. Manytume, kad jis turi atstovauti ir vertinti ne tik nacių nusikaltimus, bet ir komunistinio teroro prieš lietuvių tautą, partizanus veiksmus. Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdis (partizanai) ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga 2019 m. kovo 19 d. kreipėsi į nurodytą Emanuelio Zingerio vadovaujamą instituciją, kad padėtų aiškinti sovietinio okupacinio režimo vykdyto teroro nusikaltimus, kad būtų įvertinta Lietuvos komunistų partijos neteisinė, nusikalstama, represinė, diktatūrinė veikla, tačiau nuo kovo mėnesio atsakymo nesulaukiame. Prasidėjo trečias dešimtmetis nuo šios institucijos įkūrimo, tačiau istorinė tiesa neatkurta, visuomenė supriešinta, sovietinio genocido organizatoriai ir vykdytojai lieka tinkamai neįvertinti. Lietuvos Respublikos Seimo nariai Audronis Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir kiti Lietuvos Respublikos Seimui teikė rezoliuciją dėl 1941 m. Birželio sukilimo ir Laikinosios vyriausybės įvardinimo teisės aktu, tačiau E. Zingeris pasipriešino šio dokumento priėmimui.

  Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius norėdamas pateisinti savo veiksmus žada nukabinti poetės Valerijos Valsiūnienės (slap. „Oras“), išdavusios J. Noreikos vadovaujamą organizaciją, atminimo lentą ir pašalinti Vilniuje esantį Petro Cvirkos paminklą. Mes manome, kad tai turi būti padaryta be jokių išlygų ar reikalavimų, kartu grąžinant K. Škirpos alėjos pavadinimą ir ant Vrublevskių bibliotekos pritvirtinant naują  atminimo lentą, skirtą J. Noreikai.

Manome, kad reikėtų dėti pastangų siekiant užbaigti besitęsiančius teismus tarp Kultūros ministerijos Šiuolaikinio meno centro ir Vyčio su Laisvės kovotojų memorialu šalininkų. Tai sąmoningas Vilniaus miesto administracijos ir Kultūros ministerijos vilkinimas, kad aikštėje neatsirastų paminklas didvyriams, per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę su Vyčio simboliu.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba, atstovaujanti per 20 patriotinių organizacijų, kreipiasi į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovybę, visus susirinkusius Ariogaloje ir siūlo pritarti šiam dokumentui.

Susirinkusiųjų Ariogaloje vardu pareiškiame:

 – išreiškiame  nepasitikėjimą Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi ir prašome apsvarstyti taryboje klausimą dėl jo atsakomybės už visuomenės supriešinimą, nepagrįstus skubotus veiksmus, keičiant Kazio Škirpos alėjos pavadinimą, nuimant Jono Noreikos atminimo lentą.  Taip pat prašome merą pagaminti naują atminimo lentą, skirtą Jonui Noreikai ir garbingai pritvirtinti ją buvusioje vietoje ant Vrublevskių bibliotekos pastato sienos iki rugpjūčio 23 dienos. To neįvykdžius, Molotovo-Ribentropo pakto 70-mečio ir Baltijos kelio 30-ųjų metinių proga,  sukvietę žmones iš visos Lietuvos ir  imsimės iniciatyvos patys;

– siūlome Valstybės vadovams įvertinti, ar Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, nuolaidžiaudamas kai kuriems žydų bendruomenės nariams, o tuo pačiu informacinio karo prieš Lietuvą skleidėjams ir istorinės atminties klastotojams, kai,  žinodamas teismų išvadas apie Kazio Škirpos ir Jono Noreikos nedalyvavimą holokauste, nepagrįstai apkaltino mirusį K. Škirpą ir žuvusį  J. Noreiką ir tuo pakenkė Lietuvos valstybės tarptautiniam prestižui;

– siūlome iš pagrindų peržiūrėti Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti veiklą, ją papildant kompetentingais ekspertais, istorikais, teisininkais. Manome, kad komisijos pirmininku turėtų būti paskirtas nešališkas asmuo, nes šiuo metu komisijos veikla daugiausiai  yra nukreipta nacių nusikaltimams tirti, o sovietiniai nusikaltimai ir toliau lieka tinkamai neįvertinti;

– siūlome Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Kultūros ministerijai  reprezentacinėje Lukiškių aikštėje, sutelkus visas architektų, skulptorių, dailininkų, istorikų jėgas, pastatyti paminklą, skirtą  per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos Laisvę didvyriams su Vyčio simboliu, kadangi paminklas žuvusiems partizanams, pagal patvirtintą projektą bus pastatytas Raseinių rajone, Kryžkalnyje.

 

Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti

Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės            

tarybos (NOKT)  pirmininkė  

Angelė Jakavonytė

 

NOKT priklauso -  Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Nepriklausomybės gynėjų sąjunga,  Atsargos karininkų sąjunga,  krašto  apsaugos  bičiulių  klubas, Lietuvos  vietinės rinktinės karių sąjunga,  Lietuvai   pagražinti   draugija,  Lietuvos   kariuomenės rezervo  karių  asociacija,  Lietuvos  kariuomenės   savanorių  draugija, Vilniaus    rokiškėnų    klubas   „Pragiedruliai“,   Lietuvos   didžiosios  Kunigaikštienės   Birutės   karininkų    šeimų    moterų   draugija,  Atlanto Sutarties Lietuvos  klubas, Lietuvos   kariuomenės  karių,  nukentėjusių nuo   sovietinio  ir  nacistinio   genocido,  artimųjų   sąjunga,  Lietuvos Vytautų   klubas,   Pasieniečių  klubas,  Gerviečių   klubas,  Asociacija „Vilniui  ir   tautai“,  Vilniaus   molėtiškių  draugija,  Lietuvos  bajorų karališkoji  sąjunga,  Vilniaus  zarasiškių   klubas  „Ežerėnai“ .

                                                    

Atgal