VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
02.15. Šiandieninė nekilnojamojo turto rinkos situacija Lietuvoje Su nekilnojamojo turto analitiku Gediminu Bareika kalbasi vyriausioji redaktorė Rasa Pilvelytė Čemeškienė
Gerbiamas Gediminai, Jūs jau seniai rašote nekilnojamojo turto klausimais ir, kiek analizavome, Jūsų prognozės beveik pasitvirtindavo. Kuo vadovaujatės darydamas prognozes nekilnojamojo turto rinkoje?
Visų pirma, mano ilgametė darbo patirtis (30 metų NT srityje) leidžia daryti objektyvias įžvalgas šioje srityje. Be to, daug skaitau, analizuoju įvairius faktorius, stebiu tendencijas nekilnojamo turto rinkoje ir darau atitinkamas išvadas.
Gediminas Bareika
Kokie buvo 2019 metai ir kaip keitėsi nekilnojamojo turto rinka?
Pardavimai vyko labai intensyviai ir vystytojams praėję metai buvo rekordiniai! Nekilnojamąjį turtą, ypač naujos statybos butus, daugiausiai pirko gyventojai iki 35 metų už asmenines lėšas ir už gautas paskolas iš užsienio bankų. Lietuvoje veikiančių skandinavų bankų įtakos praktiškai nebuvo, nes čia bankai mažai išduoda būsto paskolų - sudaro vos 20 proc. būsto pirkimo sandorių rinkoje. Rinka gavosi iškreipta, nes perkamiausi buvo 20-25 kv. metrų butai. Kadangi bankai nesuteikė didesnių paskolų, įsigyti didesnį butą nebuvo įmanoma. Situacija darosi tiesiog katastrofinė, nes nėra jokio dialogo tarp Lietuvos banko valdybos ir verslo bendrovių. Valdžia turėtų atkreipti dėmesį, kad per 10 metų neatsirado nei vienas bankas, kuris išduotų būsto paskolas, o gyventojų vien per pastaruosius metus Vilniuje, oficialiais duomenimis, padaugėjo apie 10 000, neoficialiais duomenimis, dar daugiau ir ateityje šis skaičius tikrai tik didės.
Kokios jaunimo galimybės įsigyti nuosavą būstą?
Apmaudu, kad socialinio būsto programos savivaldybėse beveik nevykdomos. Jaunimui nėra suteikiama jokių lengvatinių būsto paskolų. Lietuvoje iki 21 metų praktiškai negalima gauti būsto paskolos ir jauni žmonės masiškai emigruoja, nes neturi kur gyventi. Be to, jaunimas neturi ir pradinio įnašo, kurio reikalauja bankai.
Realiai reikėtų skatinti jaunus žmones, kad galėtų likti gyventi ir dirbti Lietuvoje, suteikiant lengvatines sąlygas būsto paskolai gauti, sumažinant palūkanas, atleidžiant nuo pradinio įnašo ir kitomis priemonėmis.
Ką siūlytumėte daryti, kad būtų pagyvinta nekilnojamojo turto rinka?
Pirmiausia siūlyčiau įsileisti nors 10 naujų užsienio šalių bankų, kad būtų objektyvi konkurencija bankų sektoriuje! Dar būtų tikslinga suteikti teisę gyventi Lietuvoje tiems, kurie nusiperka nekilnojamojo turto ne mažiau kaip už 150 000 eurų. Taip yra Latvijoje ir kitose užsienio
valstybėse - suteikiama teisė šalyje gyventi 5 metus, o pas mus tie pinigai nusėda įvairiose tarpininkų ir advokatų kontorose. Taip pat, įkeitus perkamą būstą, turėtų būti prailgintas būsto paskolos kreditavimo laikotarpis nors iki 50 metų, nenustatant amžiaus cenzo.
Kokias dar matote problemas, su kuriomis susiduria nekilnojamojo turto rinka?
Be bankų, viena iš pagrindinių problemų yra transporto kamščiai. Ši problema tik didės! Jau dabar eismas labai suintensyvėjo, ypač po 14 val,. ir šį klausimą ateityje bus galima išspręsti tik metro pagalba. Galima leisti statyti metro nors ir kinams bei duoti valdyti konsignavimo pagrindais, bet problemą reikia spręsti kuo greičiau. O kur bus metro stotelės, ten ir nekilnojamas turtas bus kur kas brangesnis.
Kokia padėtis su biurais, kurių mieste nuolatos daugėja?
Biurų rinka šiandien yra perpildyta, todėl, tikėtina, kad ateityje dalis biurų pavirs gyvenamaisiais namais, kas dabar vyksta su nebenaudojamais fabrikais - perdaromi į loftus.
O kokia situacija žemės rinkoje?
Daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybai Vilniaus mieste šiuo metu jau trūksta sklypų, todėl miestas plečiasi Maišiagalos ir Širvintų kryptimi. Širvintų rajone statomi ištisi gyvenamųjų namų kvartalai. Statybai plečiantis, žemė yra labai paklausi. Daugelis perka namų valdos sklypus kaip investiciją, nes reali metinė infliacija yra apie 5 proc., todėl žmonės nori išsaugoti pinigus nupirkdami kokį nedidelį 10 arų namų valdos paskirties sklypą. Žemės ūkio paskirties žemei yra įvesta tiek apribojimų, kad šiuo metu sunku nupirkti, todėl pirkimai nėra aktyvūs, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įvesti apribojimai ir miško paskirties žemei. Žmogus, perkantis mišką, turi gauti sutikimą iš žemėtvarkos, pateikti duomenis, kiek jo giminės turi miškų, kas, mano nuomone, yra tiesiog žmogaus teisių pažeidimas! Kadangi valdininkai nusprendė uždirbti iš tų pažymų išdavimo, tai šiuo metu sustojo ir miško ūkio paskirties žemių pardavimas.
Kas įdomaus įvyko ir kas labiausiai nustebino per praėjusius metus?
Nustebino nekilnojamojo turto šuoliai Širvintose, nes metų bėgyje butai pabrango 150 proc. Jei anksčiau čia dviejų kambarių butas kainavo apie 25 000 eurų, tai praėjusiais metais toks butas jau kainavo 55 000 – 60 000 eurų. Tuo tarpu kituose rajonuose jokio pirkimo beveik nebuvo, o kainos netgi nukrito.
Kokios ateities perspektyvos nekilnojamojo turto rinkoje?
Miesto urbanizacijos procesas vyks aktyviai ir toliau, o vaizdas tik gražės… Projektuojama daug didelės apimties gyvenamųjų namų statybų, kaip, pavyzdžiui, šalia Vingio parko. Prie prekybos centro „Akropolis”, šalia planuojamo nacionalinio stadiono, turėtų iškilti gyvenamųjų namų kvartalas. Tik tikėkimės, kad pasikeis Lietuvos banko politika ir atsiras palankesnės sąlygos būsto paskolų išdavimui.
Nekilnojamojo turto kainos kils ar kris?
Šiais metais kainos tikrai nekris, o kils, nes atvažiuoja nemažai emigrantų, kurių skaičius ir toliau didės, tad auga ir gyvenamojo būsto poreikis.
Ko palinkėtumėte laikraščiui „Lietuvos aidas”?
Su Jūsų laikraščiu bendradarbiauju daugiau kaip 20 metų. Tai geras, istorinis, pozityvus laikraštis! Iš savo pusės siūlyčiau daugiau kelti korupcijos temų, nebijoti nagrinėti negatyvių klausimų, neliaupsinti valdžios, tada laikraštis turės daugiau skaitytojų.
Dėkoju už pokalbį
Atgal
.jpg)
