Rusakalbės svetainės ITON TV korespondentas Aleksandras Valdmanas į Tel Avivo studiją dažnai pakviečia garsių žmonių. Balandžio 27 d. rubrikoje „Dienos tema“ jis kalbino iš Peterburgo kilusį Zeevą Iccharą, žinomą Izraelio visuomenės veikėją, oftalmologą, kuris daug metų gyveno Vokietijoje, ten turi savo kliniką.

Daugelis žmonių, kalbėdami apie tarptautinius santykius tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metu, neigiamai vertina Lietuvos politikų, ir konkrečiai Lietuvos prezidento Antano Smetonos, veiksmus. 

Įprasta girdėti darbdavių skundus, jog sunku rasti tinkamų darbuotojų - dažniausiai netinka, visų pirma, kandidatų gyvenimo aprašymai (CV). O jei pavyksta rasti, rodos, tinkamą kandidatą, tai paaiškėja, jog jo kompetencija yra nepakankama arba jis pats neužsibūna ir po kurio laiko išeina kitur. 

Gyvename Karūnuotojo apsiausties sąlygomis. Ta apsiaustis ne kokia išorinė, o vidinė – juk užkratą šaukėmės savo gyvenimo būdu plėšikiškai ir negailestingai engdami ir susindami gyvenamąją terpę. Tad didysis Karantinas yra geras veidrodis visai mūsų civilizacijai pažvelgti tiesiai į save. Tiesiai ir negailestingai.

Gegužės 7 d., 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo baigties metinių proga trijų Baltijos šalių Prezidentai Gitanas Nausėda, Egilas Levitas ir Kersti Kaljulaid pasirašė bendrą pareiškimą. Jame šalių vadovai išreiškė pagarbą Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui ir paragino atmesti bandymus perrašyti istoriją. Prezidentai deklaravo, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga netapo daugelio Centrinės ir Rytų Europos valstybių laisvės simboliu, nes vieną totalitarinį režimą pakeitė kitas. Baltijos šalims tai reiškė Sovietų Sąjungos okupaciją ir aneksiją. „Du negailestingi diktatoriai – Hitleris ir Stalinas – slaptais Molotovo–Ribentropo pakto protokolais padalijo Europą

Vyriausybė patvirtino Šventojo Jono Pauliaus metų minėjimo 2020 metais planą, kuris parengtas vykdant Seimo 2019 m. nutarimą. 2020 m. gegužės 18 d. bus minimos 100-osios Šventojo Jono Pauliaus II gimimo metinės. Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su ministerijomis, įstaigomis ir organizacijomis ir išanalizavusi gautus suinteresuotų institucijų ir organizacijų pasiūlymus, pateikė sutrumpintą plano projektą.

Seimas gegužės 5 d. paragino Vyriausybę nedelsiant imtis priemonių dėl elektros energijos iš Baltarusijos nepatekimo į Lietuvos elektros energijos rinką ir įgyvendinti visus Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Kartu Seimas ją paragino panaudoti technines priemones, kurios dar iki Astravo branduolinės elektrinės veiklos pradžios apribotų elektros energijos iš Baltarusijos patekimą į Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą iki tokio lygio, kuris yra būtinas patikimam šalies elektros energetikos sistemos veikimui užtikrinti.

Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytas Išmokų vaikams įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-4776), kuriomis siekiama šeimoms, praradusioms pajamas per karantiną, sudaryti galimybę pretenduoti į didesnius vaiko pinigus. Universalios išmokos vaikui (vaiko pinigų) dydis nuo 2020 m. sausio 1 d. siekia 60,06 Eur. Šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms 1 ar 2 vaikus (vertinant šeimos pajamas), ir šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų bei neįgalius vaikus (nevertinant pajamų), papildomai skiriama 40,17 Eur.

Gegužės 4 d. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (TINP) pranešė, kad Pačioje Trakų senamiesčio širdyje, priešais Trakų salos pilį, šiandien buvo žemėmis užpiltos trinkelės, kuriomis prieš tai galimai savavališkai išgrįsta dalis sklypo, esančio adresu Karaimų g. 57 – taip bandoma paslėpti pažeidimą, dėl kurio TINP dar prieš tris mėnesius kreipėsi į kontrolės funkciją vykdančias institucijas. Ši istorija prasidėjo vasario viduryje, kai TINP direkcijos darbuotojai pastebėjo galimai neteisėtus žemės kasimo darbus sklype, kuris yra ypač griežtai saugomoje teritorijoje – kultūros paveldo vietovėje Trakų senamiestyje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2211146) ir urbanistiniame draustinyje.

  Lietuvos gerovę lems ne partijų skaičius ir kartelių pakėlimo procentai, o nesavanaudiškas noras ir valia tinkamai atlikti pavestą Seimo nariams rinkėjų pareigą Lietuvai...    

Įvairiose ataskaitose ir tyrimuose jau ištisus mėnesius buvo spėliojama ar šylantys vasaros orai gali tapti geriausiu koronaviruso žudiku, tačiau naujausias tyrimas rodo, kad vasariškos temperatūros gali nepadėti kovoje su šiuo virusu. Kitaip tariant, jos gali būti tiesiog per žemos. Tyrimas, kuriam vadovavo mokslininkai Remi Charrel ir Boris Pastorino iš Prancūzijos Marselio universiteto, nustatė, kad SARS-CoV-2, sukeliantis COVID-19, žuvo 15 minučių jį veikiant 92°C karščiu. Palyginimui, vanduo užverda ties 100°C.

Gegužės 1-ąją prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų išsirikiavo tuščių kėdžių eilės su simboliniais eurų banknotais. Tokia nebylia akcija tarptautinę darbo dieną šalies turizmo verslo atstovai siekia atkreipti Vyriausybės dėmesį į Sporto rūmų vietoje vis žadamo įkurti Kongresų centro projektą. Akcijos organizatorių teigimu, būtent čia kuo skubiau turėtų būti nukreiptos valstybės investicijos. Laiku pastatytas Kongresų centras būtų viena efektyviausių ilgalaikių turizmo verslo gelbėjimo priemonių, padėtų išlaikyti esamas darbo vietas ir kurti naujas, o kartu skatintų ir bendrą šalies ekonomikos atsigavimą.

Aplinkos ministerija skirs kompensacines išmokas gyventojams, atidavusiems sunaikinti savo senus taršius automobilius ir įsigijusiems metinį viešojo transporto bilietą arba mažataršę judumo priemonę: elektrinį mopedą ar motociklą, elektrinį ar paprastą dviratį, elektrinį paspirtuką. Šiam tikslui iš Klimato kaitos programos numatyta 5 mln. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikėtų daugiau kalbėti apie mokesčių sistemos vaidmenį kovojant su koronaviruso sukelta krize. „Viena iš galimų krypčių – laikinas gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas krizės laikotarpiu. Turime puikią progą pakeisti iš ankstesnės krizės atėjusį neigiamą naratyvą ir įkvėpti gyventojams daugiau tikėjimo ateitimi“, – pranešime sako G. Nausėda. Trečiadienį prezidentas su Nobelio ekonomikos premijos laureatu Robertu Shilleriu, Lietuvos parlamentinių partijų, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovais bei nepriklausomais ekonomikos ir finansų ekspertais dalyvavo apskritojo stalo nuotolinėje diskusijoje, skirtoje fiskaliniam atsakui į koronaviruso krizę aptarti.

Europos Centrinis Bankas (ECB), siekdamas užtikrinti kuo saugesnį grynųjų pinigų tvarkymą, glaudžiai bendradarbiauja su aukščiausio lygio Europos laboratorijomis. Jų tyrimų rezultatai rodo, kad eurų banknotai nekelia didelės infekcijos rizikos, palyginti su kitų rūšių paviršiais, kuriuos žmonės liečia kasdieniame gyvenime.

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su interaktyvios komunikacijos įmone virtualiems muziejaus lankytojams sukūrė išskirtinį produktą – įamžino autentiškas Buvusios areštinės kameras 360 laipsnių panoraminėse nuotraukose. Buvusios areštinės pastatas – tai XIX a. veikęs politinių kalinių kalėjimas, kuriame šiuo metu pristatoma paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Areštinės kamerose įkurta ekspozicija pasakoja apie 1863–1864 m. sukilimą ir jo dalyvius.

„Kaspersky“ ekspertai praneša, kad sparčiai daugėja duomenų vagysčių. Lyginant praėjusių metų pirmojo ketvirčio ir 2020 metų to paties laikotarpio duomenis, netikrų internetinių parduotuvių skaičius Baltijos šalyse išaugo dvigubai (nuo 9 proc. iki 18 proc.), o su srautinio transliavimo paslaugomis susijusių sukčiavimo atvejų padaugėjo tris kartus (iki 4 proc.).

Visame pasaulyje žmonėms sutelkus jėgas ir valią siekiant sustabdyti mirtiną COVID-19 pandemiją, gimsta nacionalinių ir tarptautinių padėkos iniciatyvų, kad šis istorinis įvykis būtų įamžintas ir pagerbti jo dalyviai. Tame kontekste Lietuvos bankas šią vasarą išleis kolekcinę Vilties monetą. „Tokios monetos idėja gimė matant Lietuvos ir kitų valstybių žmonių bendrystę, solidarumą koronaviruso grėsmės akivaizdoje. Vilties moneta visada primins medikus, kurie pasiaukojamai gelbsti ligonius, tvarką palaikančius teisėsaugos pareigūnus ir jiems talkinančius karius, šaulius, senyvo amžiaus, vienišiems gyventojams padedančius savanorius, nuotoliniu būdu kantriai dirbančius ir prie pasikeitusių darbo sąlygų prisitaikiusius mokytojus, šiuo nelengvu metu išgyventi padedančius pardavėjus, vairuotojus ir daugelį kitų. 

Vilniaus savivaldybė šiam sezonui lauko kavinėms atveria visas miesto viešąsias erdves. Taip pat startuoja projektas Talonai.lt, kuris skatins vilniečius palaikyti savo mėgstamus restoranus perkant jų paslaugas ateičiai. Tikimasi, kad šios priemonės suteiks galimybę išgyventi karantino metu įstaigoms, be kurių sostinė nebūtų gyva.

 Sakralinis menas dvasingumui stiprinti * Kasmet vyksta sakralinės muzikos koncertai. Restauruotais vargonais (mecenatas Irmantas Tarvydis) groja šalies vargonininkai. Nuolatinis Kamajų parapijos švenčių dalyvis yra Utenos senosios muzikos ansamblis „Vox animae“ (vad. V. Šeduikienė), kuriame gieda ir kun. A. Šukys.