Šiuo metu Vilniaus vadinamosiose senosiose Antakalnio kapinėse vyksta žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Leidimas atlikti archeologinius tyrimus išduotas vadovaujantis teisės aktais, kas atitinka archeologinio paveldo tvarkybą. Pagal ją, ir kapinėse reikia atlikti archeologinius tyrimus. Kaip informavo Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus specialistai, Vilniaus senųjų kapinių, vadinamų Antakalnio kapinėmis, komplekso (unikalus kodas 36243) teritorijos sutvarkymo projektiniai pasiūlymai KPD Vilniaus skyriui nebuvo pateikti. Įvertinus viešoje erdvėje ( https://vilnius.lt/wp-content/uploads/2019/12/BYLA_PP_12-06.pdf )  paskelbtus projektinius pasiūlymus, projektuotojui Savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“ buvo pateikta papildoma medžiaga apie vykusius palaidojimus Antakalnio kapinėse ir siūloma į tai atsižvelgti.

Kultūros ministerija, atsižvelgdama į tai, kad dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ir nustatytų veiksmų jai suvaldyti muziejai, bibliotekos, archyvai ir kitos kultūros įstaigos laikinai nebegali priimti lankytojų, kviečia visuomenę tęsti pažintį su kultūros paveldo objektais, meno kūriniais virtualioje erdvėje. Skaitmeninėje Europos Sąjungos (ES) kultūros paveldo platformoje „Europeana“ laukia keliasdešimt milijonų literatūros, muzikos, vaizduojamojo meno ir kitų kūrinių, kuriuos skelbia tūkstančiai ES atminties institucijų: bibliotekų, muziejų, archyvų. Šioje platformoje suskaitmenintų Lietuvos kultūros paveldo objektų  skaičius 2019 m. – 199,2 tūkst.

Moksle žinoma, kad gastronomijos istorija yra kartu ir socialinių santykių istorija. Tai, ką ir kaip valgė praeities žmonės, labai priklausė nuo jų užimamos vietos savo laikmečio visuomenės piramidėje. 

Šiandien eilė atėjo knygoms, parašytoms vokiečių kalba. Vokiškoji virtuvė didžiausią poveikį Lietuvai darė gotikos epochoje, XIII-XV amžiais.

Lietuvoje netrūksta nerimo dėl migracijos, tačiau vargu ar mūsų šalies miestus galėtų greitai ištikti toks likimas, koks ištiko Detroitą JAV, ramina nykstančius miestus tyrinėjantis sociologas, Michigano-Dearborno universiteto mokslininkas Paulas Drausas

„Pastaraisiais metais daugelyje pasaulio šalių yra pastebimas sumažėjęs piliečių pasitikėjimas politinėmis institucijomis bei dalyvavimas politiniuose veiksmuose. Lietuvių, ypač jaunų, susidomėjimas šia sritimi dar mažesnis, todėl save laikyti solidaria pilietine visuomene negalėtume“

Kelias, vingiuodamas į įvairias puses, suka Jašiūnų link. Nieko ypatinga, regis, nėra: pušys, eglės, beržai, krūmai, prie kelio prigludę namukai ir pasakiški, matyt, naujųjų lietuvių ( ar nelietuvių) namai, dirvonais apšepusi žemė.

Gyvenime tėra susitarimo ir/ar interpretavimo reikalas? Jeigu taip, tai net ir gamtos dėsniai tokie, tačiau galima kai kuriuos iš jų patikrinti, pajausti ir nustatyti, kad jie atspindi mums suprantamą Gyvenimo realybę. 

Šie metai, minint Ateitininkų federacijos veiklos 110 metų sukaktį, ir įvertinus šios organizacijos indėlį puoselėjant ir saugant Lietuvos laisvę bei Nepriklausomybę,   katalikiškas ir tautines vertybes

Nuo kovo 13 d. rekomenduojama, o nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. privalomai stabdomas ugdymo, mokymo ir studijų procesasvisose švietimo įstaigose, t.y. universitetuose, kolegijose ir mokyklose, taip pat dienos ir užimtumo centruose, neveiks darželiai, neformaliojo švietimo įstaigos. Toks sprendimas šiandien priimtas Vyriausybės posėdyje.

Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į koronaviruso pandemiją pasaulyje, imasi griežtų priemonių viruso plitimo stabdymui. Nuo rytojaus, kovo 13 d., iki šv. Velykų atostogų pabaigos uždaromos visos ugdymo įstaigos – darželiai, mokyklos, universitetai, atšaukiami visi renginiai, stabdoma kino teatrų, sporto klubų ir kitų poilsio ar pramogų vietų veikla. Tačiau gyventojams savivaldybė rekomenduoja neužsidaryti tarp keturių sienų – nepamiršti išeiti pasivaikščioti, sportuoti lauke, lankytis gamtoje.

Skapiškyje (Kupiškio r.) Kalvarninkų (Dariaus ir Girėno) gatvėje buvusiuose Veronikos Burbaitės namuose gyvena skapiškėnams labai reikalingas žmogus – agronomė, gėlininkė, bitininkė ir daugelio kitų sričių specialistė, niekada neatsisakanti patarti, o, reikalui esant, ir padėti – visada linksma, besišypsanti Genovaitė Drūtienė.

Kovo 11 d. Elektrėnuose Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės kariai minės Lietuvos Nepriklausomybės dieną ir 29-ąsias rinktinės įkūrimo metines. Šia proga siūlome ištrauką iš interviu su didžiausios Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinės vadu plk. ltn. Denisu Starikovičiumi, su kuriuo buvo kalbėtasi apie motorizacijos ir kitus projektus, karių atliekamas užduotis Malyje bei svarbiausius tarnybos iššūkius. Visas interviu bus publikuojamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų laikraščio „Savanoris“ artimiausiame numeryje.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje priėmė Juodkalnijos Prezidentą Milo Djukanovičių. Juodkalnijos vadovas, darbo vizito atvykęs į Baltijos šalis, pirmiausia aplankė Lietuvą, kovo 10 d. viešės Estijoje, o kovo 11 d. – Latvijoje. Susitikimas su Prezidentu Milo Djukanovičiumi skirtas Juodkalnijos euroatlantinei integracijai aptarti. Lietuva išreiškė tvirtą ir nuoseklią paramą Juodkalnijos siekiams tapti Europos Sąjungos (ES) nare ir pasiūlė pagalbą dalijantis patirtimi dėl sėkmingo ir efektyvaus reformų įgyvendinimo eurointegracijos kelyje.  

Šešios Europos šalys sukūrė bendras tarptautines greitojo kibernetinio reagavimo pajėgas. Lietuva, Estija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai ir Rumunija Kroatijos mieste Zagrebe vykusiame neformaliame ES gynybos ministrų susitikime pasirašė memorandumą. Dar septynios šalys – Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Slovėnija ir Suomija – yra šio projekto stebėtojos. Tikimasi, kad jos greitai taps visateisėmis projekto dalyvėmis.

Nuo vaikystės domiuosi istorija, domiuosi kelis tūkstantmečius siekiančia mūsų tautos ir, apskritai, baltų praeitimi. Kad visoje pietinėje Baltijos jūros pakrantėje ir net vakarinėje Švedijos bei pietinėje Suomijos pakrantėse kadaise gyveno mūsų protėviai, tvirtina ir istorijos žemėlapiai, kuriuose nurodoma, jog baltiškų pavadinimų yra gausu ne tik buvusioje Prūsijoje, kurioje iki kryžiuočių užkariavimų gyveno baltų gentis - prūsai, bet ir visoje, šiandien Lenkijai ir Vokietijai priklausančioje pietinėje Baltijos jūros pakrantėje, net iki Danijos. Vėliau į šias baltų teritorijas, išstumdama ar asimiliuodama mūsų protėvius, ėmė brautis lenkams giminingos vakarų slavų gentys – sorbai bei rugijai.

Liuksemburgas tapo pirmąja šalimi pasaulyje, pasiūliusia nemokamą viešojo transporto sistemą. Taip šalies vyriausybė mėgina sumažinti itin didelius automobilių srautus. “Prieš metus Estija pirmoji pasaulyje paskelbė, kad šalyje bus nemokamas viešasis ir tarpmiestinis transportas. Ne tik Taline, bet ir 7-e šalies regionuose. 4 regionai jau turi NVT, o kiti pakeliui. Tačiau Estiją aplenkė Liuksemburgas, kur visoje šalyje visas viešasis ir tarpmiestinis transportas, visų formų nuo kovo 1 d. nemokamas! Štai jums požiūris į aplinkosaugą ir mobilumą.”(Artūras Zuokas).

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Edita Janušienė teigia, kad Lietuvoje vis dar gausu atvejų, kai privatus vartojimas yra atliekamas įmonės lėšomis. Antradienį Prezidentūroje vyko diskusija, skirta aptarti mokesčių sistemos teisingumą ir aiškumą. „Privatus vartojimas įmonės lėšomis vis dar Lietuvoje gajus ir tą galiu iliustruoti skaičiais: 2019 metais mūsų verslas įsigijo beveik 3 tūkst. prabangių automobilių, motociklų ir kitokių dalykų, kalbant apie transporto priemones, ir tai 33 proc. daugiau nei 2015 metais“, – žurnalistams po diskusijos sakė VMI vadovė E. Janušienė.

Daugiafunkcio sporto komplekso su nacionaliniu stadionu statybų ant Šeškinės kalvos konkurso laimėtoju oficialiai pripažintas koncesininkas „Axis Industries“. Toks sostinės savivaldybės, Vidaus reikalų ministerijos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų Komisijos sprendimas reiškia, jog po 15 dienų bus galima oficialiai pasirašyti koncesijos sutartį.

Jau eilę metų respublikinėje spaudoje pasirodo nemažai publikacijų apie vieną žymiausių pasaulio sūrininkų, profesorių Andželą Frozijų (Angelo Frosio), kuris į Lietuvą pirmąkart atvyko 1992 metais. Būtent tuo laikotarpiu JAV verslininkai ieškojo, kurioje iš Baltijos šalių galima būtų investuoti ir kurti sūrius Amerikos rinkai.