"Noriu suteikti Širvintų r. socialinių paslaugų centro gyventojams kažką gražaus, kas tikrai juos pradžiugintų.  Noriu, kad jie pabūtų kitoje aplinkoje, kurioje visi drauge susėstume, pabendrautume, pasivaišintume“

Siekiant apsaugoti valstybės lėšas ir Lietuvos finansų sistemos stabilumą, 2019 m. pabaigoje pirmą kartą trims Lietuvos sistemiškai svarbiems bankams – AB SEB, AB Swedbank ir AB Šiaulių bankui – nustatyti privalomi minimalūs nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimai. Jei bankai susidurtų su sunkumais, šie reikalavimai padės pertvarkyti bankus taip, kad jie galėtų patys padengti nuostolius ir toliau tęsti veiklą.

Liko vos savaitė iki 5 savaites trukusio festivalio „Kalėdos sostinėje“ pabaigos ir jau labai greit ateis metas, kai daugelis savo namuose, biuruose nupuoš kalėdines eglutes. Sostinės savivaldybė drauge su miestą tvarkančiomis įmonėmis pasirūpino, kad mieste atsirastų daugiau kaip 80 specialių vietų nupuoštoms eglėms ar jų šakoms palikti. Po švenčių su eglėmis sostinėje bus galima atsisveikinti neteršiant gyvenamosios aplinkos, civilizuotai ir nemokamai. Surinktos eglės vėliau perdirbamos ir virsta ekologišku kuru arba kompostu. Iš specialių surinkimo taškų eglės bus nuolat renkamos nuo sausio 6 iki 31 d.

Tragiškoje pokario partizanų kovų istorijoje yra įdomus ir reikšmingas puslapis: partizanų pastangos užmegzti ryšius su Vakarais. O tie ryšiai, kaip ir dabar, sausumos keliu galimi tik per Lenkiją.

Rašytojas Antanas Žukauskas–Vienuolis knygoje „Astronomas Šmukštaras“ (1962) savo atsiminimuose aukština poetą Antaną Baranauską už „Anykščių šilelis“ parašymą, ją vadina deimantinio lygio, iškelia aukščiau už Adomo Mickievičiaus poemą „Ponas Tadas“... Rašytojas kelia klausimą: „Kodėl gi A. Baranauskas, jaunystėje taip gražiai pradėjęs, taip aukštai iškilęs su savo deimantu „Anykščių šileliu“, į senatvę lenkomanu pavirto“.

Švęsdami Naujus metus dažnai pamirštame, kad naujųjų metų pirmoji diena siejasi ir su Lietuvos vėliavos pagerbimo diena, suteikdama pačiai šventei didesnio prasmingumo svorį. Tad šia proga pasistenkime į savo vėliavą pažvelgti platesniu turiniu. Pažvelkime į jos kūrimo ir raidos istorijos laiptelius.

Nuo sausio 1 dienos vaisiams ir daržovėms, patiekiamiems mažmeninei prekybai vartotojų asmeninėms reikmėms, leidžiama netaikyti specialiųjų prekybos standartų, taip siekiant mažinti maisto švaistymo mastą. Kaip pranešė Žemės ūkio ministerija, tokių vaisių ir daržovių etiketėje turi būti parašyta „perdirbti skirtas produktas“ ar bet kuris kitas lygiavertis įrašas. Be to, specialieji standartai nėra taikomi vaisiams ir daržovėms, kuriuos gamintojas savo ūkyje parduoda vartotojams jų asmeninėms reikmėms, produktams, kurie yra apipjaustyti ar supjaustyti ir maistui skirtiems daigams, kurie išauginti iš augalų, priskiriamų vaisiams ir daržovėms.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis gruodį buvo 1 ir, palyginti su lapkričiu, sumažėjo 2 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Gruodį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino blogiau nei lapkritį: gyventojų, teigiančių, kad jų finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, dalis sumažėjo 3 procentiniais punktais (nuo 24 iki 21 proc.), manančių, kad padėtis pablogėjo – padidėjo nuo 18 iki 22 proc.

Gruodžio 30 d. Vyriausybė pritarė atnaujintam Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKS) 2021-2030 m. planui. Jame numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita. Šis planas bus pateiktas Europos Komisijai, kuri iki 2020 m. birželio turėtų įvertinti nacionalinius planus. NEKS plane numatytos svarbiausios kryptys mažinant poveikį klimatui. Tai priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas ir mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.

n/kryziu - Kryžių kalnas Šiauliuose. Eltos nuotr. Policija sekmadienį ėmėsi tikslinti informaciją dėl socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtų įrašų apie kinų elgesį ant Kryžių kalno Šiauliuose. Kaip žiniasklaidai patvirtino Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, maždaug per 10 dienų bus priimtas sprendimas dėl tyrimo ir kitų veiksmų. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip kiniškai kalbanti moteris tolyn numeta kryžius su užrašu „Parama Honkongui“ ir sako padariusi gerą darbą.

Metų sandūros šventėse, siekiant išvengti galimų nelaimių žmonių susibūrimo vietose, reikėtų nepamiršti kelių svarbių dalykų – iš kišenių bei rankinių išsiimti aštrius daiktus, neryšėti kaklaraiščio, šalikėlio, skarelės, ilgo vėrinio, taip pat avėti patogią, stabilią avalynę, gerai užsirišti batų raištelius arba pasirinkti batus be raištelių, pataria ugniagesiai gelbėtojai. „Viena galimų grėsmių renginiuose, kilus gaisrui, įvykus sprogimui, nuaidėjus šūviui, kilus muštynėms ar kitais atvejais, – dėl kilusios panikos susidarančios žmonių spūstys. Tikėtina, kad renginyje atsipalaidavęs žmogus, pajutęs grėsmę, stichiškai puls su visa minia išėjimo, pro kurį atėjo, link ir pats pateks į spūstį. O ji, kaip rodo skaudžios patirtys užsienio šalyse, gali būti pražūtinga“, - teigia Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Džiuginta Vaitkevičienė.

Siekdama sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia kvietimus pramonės įmonėms įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“. Tiek pirmuoju labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtu kvietimu, tiek antruoju kvietimu, kuriuo gali pasinaudoti didelės įmonės, numatoma skirti po 1,65 mln. eurų ES investicijų. Iš viso šiais kvietimais pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ numatoma investuoti iki 3,3 mln. eurų ES fondų lėšų.

2020 m. sausio 1-oji Taika kaip vilties kelias: dialogas, susitaikinimas ir ekologinis atsivertimas 1. Taika kaip vilties kelias priešybių ir išbandymų akivaizdoje Taika yra vertingas gėris, mūsų vilties objektas, kurio siekia visa žmonija. Taikos viltis – tai ir egzistencinę įtampą apimanti žmogiškoji nuostata, kuri leidžia pakelti dažnai nelengvą dabartį, „jei ji veda į kokį nors tikslą ir jei esame dėl to tikslo tikri, jei tas tikslas pakankamai didis, kad pateisintų kelionėje dedamas pastangas“ (1). Taigi viltis yra dorybė, kuri mus ragina leistis į kelionę, suteikia mums sparnus eiti pirmyn netgi tuomet, kai kliūtys atrodo neįveikiamos.

Į Vilnių grįžta tik kalėdiniu laikotarpiu rodomas reginys – kalėdinė 3D pasaka ant Vilniaus katedros didžiosios sienos. Šįmet – Hanso Kristiano Anderseno „Sniego karalienė“. Nuo Šv. Kalėdų vakaro iki gruodžio 29-osios pasaka bus rodoma po 4 kartus kas vakarą. Naujoji 3D pasaka – tai galingų vaizdo projektorių ryškių šviesų ir jausmingos muzikos reginys, kuris truks 15 minučių.

Kristaus gimimas yra žmonijos džiaugsmo šaltinis. Dievas taip myli pasaulį, kad atsiunčia savo Sūnų išgelbėti mus iš nuodėmės vergijos ir vesti į džiaugsmo pilnatvę, sakoma Vilniaus vyskupų sveikinime Šv. Kalėdų proga. „Linkime ateinančiais metais iš naujo įsileisti Viešpatį į savo gyvenimą, patirti Dievo artumą ir meilę Jums asmeniškai bei dalytis šiuo džiaugsmu, šia Dievo teikiama ramybe su kitais“. - sveikinime linki Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, vyskupai augziliarai Darius Trijonis ir Arūnas Poniškaitis.

Popiežius Pranciškus savo kalboje Kalėdų proga trečiadienį ragino grąžinti taiką daugelyje neramių pasaulio kampelių, bet šventę temdė Filipinuose siaučiantis taifūnas ir streikai Prancūzijoje. „Tegul Kalėdos atneša šviesą daugeliui vaikų, kenčiančių nuo karų ir konfliktų Vidurio Rytuose į įvairiose šalyse visame pasaulyje“, – sakė 83 metų Šventasis Tėvas. Jis ypač atkreipė dėmesį į krizes Venesueloje ir Libane, taip pat ginkluotus konfliktus daugelyje Afrikos valstybių.

Kaune  Steigiamojo Seimo aikštėje   vyko Didžiosios Menoros uždegimo ceremonija.  Chanukos šventė išreiškia universalią idėją, kad gėris galų gale nugalės blogį, laisvė – prievartą, o šviesa – tamsą. Chanukos simbolis – Menora, simbolizuojanti šviesos pergalę prieš tamsą ir gėrio – prieš blogį. Menoros statomos daugybės šimtų miestų centrinėse aikštėse visame pasaulyje ir atspindi visos žmonijos religinės laisvės idėją.

Žygis į 2019 metų Lietuvos rekordus prasidėjo 2018 m. gruodžio 31 d. Būtent tos dienos vakarą Kaune gyvenantis švėkšniškis Kęstutis Pricevičius pasinėręs į Baltijos jūros bangas maudynes baigė tik sulaukęs Naujųjų metų, t. y. 2019 m. sausio 1 d. Taip K. Pricevičius tapo pirmuoju 2019 metų Lietuvos rekordininku, o kartu ir daugiausia kartų atviruose vandenyse dalyvavusiu Naujametės nakties maudynėse

Su Lietuvos  sporto muziejaus direktoriumi Pranu Majausku daugiau susipažinome dalyvaudami Baltijos kelio 30-mečio minėjime Šilų kaimo apylinkėse, kur ta proga  buvo aukotos šventosios Mišios.

Du bičiuliai - miškininkas Algirdas Gustas bei Maldos ir liaudiško giedojimo grupės „Karunka“ narys Gintautas Strockis per labai trumpą laiką ne tik parinko tinkamą ąžuolą kryžiaus gamybai, bet ir atgabeno į Kęstučio Kauzono kiemą.