Tęsiame pasakojimą apie Svylionis (pradžia ,,Lietuvos aidas“, 2013 05 29, Nr.115) iš išlikusių kažkada gyvenusių (jau senokai anapilin iškeliavusių) jame žmonių atsiminimų.

Kasmet vienos už kitą gražesnės ir įspūdingesnės Europos miestų eglės varžosi tarpusavyje ir siekia nustebinti originalumu. Tokiose lenktynėse visuomet laimi smalsuoliai, vykstantys pasidairyti po Kalėdų miestelius ir atrandantys ten įspūdingai išpuoštas, pasaką primenančias muges, renginius, šviesų instaliacijas. Štai 3 kryptys, kurias iš Lietuvos oro uostų galima pasiekti vos per kelias valandas ir paragauti, pajusti bei patirti europietišką Kalėdų dvasią.

Artėjant Kalėdoms - didžiausiai metų šventei krikščioniškajame pasaulyje, atgyja diskusijos apie šios šventės, o taip su ja glaudžiai susijusių Kūčių, papročius, prietarus, burtus, prisimename ir šventinius patiekalus. Šiandien pabandykime pakeliauti laiku. Pažiūrėkime kaip šis šventinis laikotarpis atrodo Lietuvos gastronomijos istorijoje

Poetė Dalia Milukaitė – Buragienė, maksimaliai susikoncentravusi lyrikos baruose, pristato savo credo: „Eilėraštis – mano gyvenimas, ir viskas“ (eil. „Poezija, mano poezija“, p. 244).

Baigiantis dešimtmečiui pažvelkime, kokie didžiausi mokslo atradimai buvo padaryti per šį dešimtmetį apie žmogų, mūsų planetą ir supantį kosmosą. 2015 metais JAV observatorija LIGO aptiko gravitacines bangas, kurias 1916 metais numatė Albertas Einšteinas. Jas sukėlė dviejų juodųjų bedugnių susidūrimas. 2017 metais LIGO ir Europos observatorija Virgo vėl aptiko gravitacines bangas, sukeltas neutroninių žvaigždžių susidūrimo. Mokslininkai giliau suprato, kaip visatoje veikia gravitacija ir susidaro elementai, tokie kaip sidabras ir auksas.

„Senovėje žmonės gyveno pagal gamtos ciklą, t. y. vasarą įtemptai dirbdavo, o žiemą, kai miegodavo gamta, daugiau ilsėdavosi ir švęsdavo. Šiais laikais neturime ramybės, vis lekiame, nes nesame taip priklausomi nuo gamtos, nebesilaikome advento, per darbus nespėjame ramiai pasiruošti šventėms, todėl jos ir atskuba netikėtai“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kultūrų studijų katedros vedėja doc. dr. L. Anglickienė. Etnologės teigimu, gražiausias metų šventes – Kūčias ir Kalėdas – lydi nuo seno gyvuojančios  tradicijos, kuriose persipina ikikrikščioniški ir krikščioniški papročiai. „Kūčios – išskirtinė šventė, kurią švenčia nedaug tautų, tačiau lietuviams ji tampa vis labiau komercinė ar varginanti, nes nuo gruodžio pradžios ne tik persisotinama valgiais, kalėdiniais papuošimais, bet trūksta ir vidinio susikaupimo“, – konstatuoja docentė.

Praėjo jau 30 metų, kai 1989 – aisiais Lietuva po daugelio metų vėl laisvai šventė Kalėdas. Tomis dienomis Lietuva buvo pasaulio dėmesio centre. Pirmą kartą VFR telekompanijos grupė transliavo per Euroviziją Piemenėlių šv. Mišias iš Vilniaus arkikatedros. Kalėdų nakties liturgijos tiesioginę transliaciją matė ne tik Lietuvos, bet ir abiejų Vokietijos valstybių, Austrijos, Šveicarijos, Olandijos, Belgijos, Prancūzijos, JAV bei Japonijos gyventojai. Kiekvienai valstybei liturginis komentaras buvo perduodamas sava kalba. Daugeliui žiūrovų tai buvo tikras stebuklas, kad jie galėjo stebėti šią transliaciją iš legendinės arkikatedros, kuri tik prieš metus buvo grąžinta tikintiesiems. Gerai žinoma pasauliui buvo ir šv. Mišias celebravusio arkivyskupo J. Steponavičiaus pavardė.

Pagerbtas kaip sporto žurnalistas Gruodžio 19 dieną Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) būstinėje tarp kitų jubiliatų buvo pagerbtas ilgametis “Lietuvos aido” darbuotojas ir autorius, valstybės pripažintas meno kūrėjas, rašytojas Vytautas Žeimantas. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė jam įteikė LTOK medalį “Už nuopelnus”.

Netrukus apskritame, iš  žaliuojančių eglės ar pušų  šakų nupintame vainike, simbolizuojančiame amžinumo, ištikimybės bei  vienybės ženklą,  įžiebsime ketvirtąją advento – ramybės ir meilės žvakę. Į mūsų namus ir širdis pasklis kalėdinio džiaugsmo Šviesa. Ne vienam Kalėdų šventės atidaro ir gražių prisiminimų skrynią, ypač Kūčių vakaras, jo paslaptinga šventa didybė – širdžių susijungimo bei tarpusavio meilės bei vienybės vakarienė.

Su Lietuvos  sporto muziejaus direktoriumi Pranu Majausku daugiau susipažinome dalyvaudami Baltijos kelio 30-mečio minėjime Šilų kaimo apylinkėse, kur ta proga  buvo aukotos šventosios Mišios. Prie 1989 m. rugpjūčio mėn. pastatyto koplytstulpio, skirto nuo raudonojo ir rudojo teroro žuvusiems sportininkams atminti, pasitikome  ir palydėjome keliu Vilnius – Ryga – Talinas bėgikus.

Nuo neatmenamų laikų kepama ruginė duona Lietuvos kultūroje turi ypatingą vietą – ne tik kaip maistas, bet ir kaip vienas pagrindinių tautos simbolių, ant protėvių Kūčių stalo užimdavęs garbingiausią vietą. Kokiomis stebuklingomis duonos galiomis tikėjo mūsų senoliai ir kaip su šventa duonele elgėsi per didžiąsias žiemos šventes?

Susisiekimo ministerijoje įvyko dėmesio vertas susitikimas su Lietuvos jūrininkų interesus atstovaujančių daugelio organizacijų atstovais. Tai ir jūros veteranų, ir jūrininkų sąjungos, ir ir jūrų kapitonų asociacijos ir daugelio kitų atstovai.

Mokėk pasiimti, kas tau duota... Viešpats sukūrė gamtą, padovanojo ir padėjo ant savo kūrybos stalo gausius lobius, kad jo mylimas Žmogus gyvenų ne tik sočiai, bet ir dėkingai. Kad atmintume  gyvenimo Pamoką – meilės, atlaidumo priešams, gailestingumo pamoką. Ar mes mokame atleisti skriaudas, gyventi be pykčio,  keršto, neapykantos? Nedejuoti, skųstis, bet ištvermingai nešti ant pečių kryželį?

2019 m. Lietuvos valstybinę vėliavą, plevėsuojančią Gedimino pilies bokšte, bus patikėta saugoti Vilniaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijai. Vėliava gimnazijai bus perduota 2020 m. sausio 1 d., Lietuvos vėliavos dieną, Vilniuje, Katedros aikštėje, kur vyks iškilminga senos vėliavos nuleidimo ir naujos pakėlimo Gedimino pilies bokšte ceremonija.

Šiuo metu visoje Lietuvoje galima aptikti daugiau kaip 21 tūkst. vietovardžių – miestų, miestelių, kaimų pavadinimų. Visų jų duomenys saugomi Adresų registre. 2019-uosius paskelbus Vietovardžių metais, šis valstybės turtas gerokai pagausėjo.

Artėjant šventiniam laikotarpiui, dažnas pasineriame į apmąstymus – kuo šiemet nustebinti artimuosius? Kiek tai kainuos? Kada, kur ir kaip dovanas pirkti? Kai kurie ekonomistai skaičiuoja, kad lietuviai prieššventiniu laikotarpiu išleidžia beveik trečdaliu daugiau, nei įprastais mėnesiais. Ar tai stebina? Ne. Daugelyje pasaulio šalių pastebima tendencija, kad metų pabaigoje namų ūkiai išleidžia ženkliai daugiau nei kitais mėnesiais, tad Lietuva nėra išskirtinė. Pavyzdžiui, JAV mažmeninės prekybos apimtys kalėdiniu laikotarpiu per 2018-uosius metus viršijo 1 trilijoną dolerių, o Jungtinėje Karalystėje – apie 2 milijardus svarų. Beje, nustatyta, kad „judriausia“ apsipirkimo diena yra ne „juodasis penktadienis“, bet šeštadienis prieš Kalėdas. Taigi, kalėdinio laikotarpio namų ūkių išlaidos yra svarbios ne tik mažmeninės prekybos sektoriui, bet ir, neabejotinai, visai šalies ekonomikai.

Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir lėtėjantis ekonomikos augimas lėmė užimtų asmenų skaičiaus mažėjimą visose ekonominės veiklos srityse, išskyrus statybos sektorių, skelbia Užimtumo tarnyba leidinyje „2019 m. I–III ketv. darbo rinkos tendencijos“. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. trečiąjį ketvirtį užimti buvo 1378,1 tūkst. šalies gyventojų (tai 26,8 tūkst. gyventojų mažiau, palyginti su 2018 m. trečiuoju ketvirčiu).

Gruodžio 6 d. krikščioniškame  kalendoriuje skiriama Miros vyskupui Šv. Mikalojui. Tai vienas įdomiausių krikščioniškųjų šventųjų tiek savo hagiografija, tiek sąsajomis su liaudiškomis tradicijomis. Visi žinome, kad jis – Kalėdų Senelio pirmtakas.

Artėjant vienoms didžiausių metų švenčių atgyja diskusijos apie ritualinius šventinius patiekalus. Apie vieną jų norėčiau pasidalinti ir su skaitytojais. 

Nors Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politika siekia sumažinti atliekų kiekius, tačiau dėl didėjančio vartojimo šalyse narėse jie auga – įskaitant ir Lietuvą.