Siekiant geriau  susipažinti su svarbiausiu mūsų dvasinės kultūros elementu – lietuvių  kalba, jos žodžio  raiška ir grožiu,  Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir TS-LKD bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ Kauno skyriaus iniciatyva buvo surengta švietėjiška vakaronė „Vaižganto mintys apie lietuvių kalbą“.  

Valdovų rūmų muziejaus II maršrute, Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijos erdvėje, pristatytas išskirtinis, apie Lietuvos valdovo gyvenimą pasakojantis paveikslas „Gedimino laidotuvės“. 

Kol mes gyvi, galime mąstyti. Galime apie save ir kitus mąstyti. Ir vertinti galime. Pagal savo supratimą savo nepakartojamą gyvenimą. Tik reikia užfiksuoti fakto autentiškumą, nušviesti įvykį tokį, kokį matome, koks, mūsų giliu įsitikinimu, yra iš tikrųjų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad iki kitų metų 65 metų ir vyresnių žmonių Europoje bus daugiau nei jaunesnių nei 15 metų. 

Ant Seimo stalo gula 2024 metų biudžeto įstatymų paketas. Pirma mintis peržvelgus jo pateikimo skaidres: ar tik jis nėra per geras, kad būtų tikras.

Seimas po pateikimo pritarė nekilnojamojo turto mokesčio pataisoms, kurios itin ženkliai praplečiama NT mokesčio bazė. Liko paskutinis balsavimas ir, labai tikėtina, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos bus priimtos.

Pastaruoju metu Visoje Europoje augantys įmonių pelnai, akcininkams išmokamų dividendų sumos (kas neabejotinai prisidėjo prie infliacijos kilimo) muša rekordus, tuo tarpu darbo užmokestis nekyla taip sparčiai. 

Lietuvos istorikas, publicistas, didaktas, profesionalus šaltinotyros specialistas Simonas  Daukantas (1793-1864) neabejotinai yra viena iš reikšmingiausių asmenybių kultūros metraštyje.

Kultūros ministerija parengė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) pataisas, kuriomis siūlo aiškiau apibrėžti statybos, tvarkybos ir prevencinės priežiūros darbus.

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno mazgas turi būti pastatytas iki 2029-ųjų rugpjūčio, o tam reikės išpirkti daugiau nei 200 beveik privačių žemės sklypų ir daugiau nei 300 pastatų, numato projekto specialusis planas, kurį turės patvirtinti Vyriausybė.

Tūkstantis ir 48-ti metai po Kristaus, graži pavasario, gegužės mėnesio aštuonioliktoji pasauliui padovanojo Omarą Chajamą (pers. عمر خیّام = ʿOmar-e Ḫayyām).

Kalba – gyvas organizmas. Ji ne tik padeda žmonėms bendrauti, bet kartu su tėvais mus padaro tokiais, kokiais esame. Turėtume saugoti savo gimtąją kalbą, bet ne ją varginti. 

Perskaičiau Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą. Ką ten radau? Nieko blogo, nepadoraus ar nepriimtino. Visos temos yra aktualios ir nukreiptos vaikams padėti susiorientuoti šiame painiame pasaulyje.

Ant Mokytojos Angelės Valienės stalo – puokštės gėlių. Tarptautinės mokytojų dienos proga mokiniams ir mokytojams labai svarbu gėlės ir žodžiai, kurie atmintyje lieka visą gyvenimą.

Artėjant 95-ajam gimtadieniui, iš spaudos išėjo Lietuvos esperantininkų judėjimo veterano, žodynininko, kraštotyrininko, muziejininko, istoriko, pedagogo, vertėjo, redaktoriaus, publicisto Petro ČELIAUSKO atsiminimų knyga „Mano gyvenimo kelionė. Nuo Švėkšnos iki Didžiosios Kinų sienos“. 

Prieš 54-erius metus – rugsėjo 22 dieną į Viešpaties namus iškeliavo  pirmasis konstitucinis Lietuvos Respublikos  prezidentas Aleksandras Stulginskis.  Šią datą paminėti prie jo paminklo 

Vienas mano mėgstamiausių ir, mano galva, geriausiai iliustruojančių šiandieninę mūsų valstybės situaciją anekdotų yra apie daržinę ir komunizmą. Gilus sovietmetis.

Kuo labiau mes reikalaujame teisių, tuo mažiau jų turime. Formaliai turime Teisingumo ministeriją. O teisingumą? Tas pat ir su laisve. Apie ją svajojome, už ją kovojome, o išsikovoję praradome net ir tuos trupinius

Džiugina laikas nuo laiko žiniasklaidoje pasirodančios kalbininkų ir kalbininkių publikacijos, skirtos lietuvybei, lietuvių kalbai bei skelbiamos asmenų, neabejingų lietuvybei, mintys.

Vasara. Šilta. Ir švenčių gausu. Liūdnų, verčiančių mąstyti, ir pripildančių širdį džiaugsmo. Išminčiai sako, kad be praeities nebūtų ir ateities. Tauta išsikovojo laisvę.