VISUOMENĖ
03 18. Ateitininkai - tarp praeities ir ateities
90 - čio proga skiriu brangiam kun. Vaclovui Aliuliui
Dainius A. Butautas
Publicistas, ekonomikos analitikas
„Ateitininkai įtakos turi siekti per pavyzdį, per įkvėptą žodį, einantį iš širdies, per gerus darbus visuomenėje“, - mano Julius Šalkauskas. Ištikimoji bendražygė Ritonė Šalkauskienė papildo: „Turi būti autentiškas asmeninis liudijimas“.
Iš tiesų, tarpukario Lietuvoje Ateitininkai turėjo nemenką įtaką visuomenės gyvenime, ugdant jaunimą, kuriant ir įgyvendinant šalies ekonomines, socialines, kultūrines ir politines gaires. Dabar tokia įtaka sunkiai įsivaizduojama. Bet gal įtakos neturėtų būti siekiama vien tik dėl įtakos, o prasmingi ir nuoširdūs darbai patys sulauktų atgarsio žmonių širdyse.
J. Šalkauskas mano, kad ankstesnį ateitininkijos gyvybingumą nulėmė neabejotina mokytojų įtaka, kurie ir patys buvo gerbiama visuomenės dalis. Be to, S. Šalkauskis sukūrė prasmingą teoriją, kurią įgyvendino jo mokiniai. R. Šalkauskienė pratęsia - tuo metu pati Šventoji Dvasia veikė per ateitininkus. Julius pripažįsta, kad Šv. Dvasia veiktų reikia pirmojo žmogaus žingsnio:
- apsisprendimo;
- valingo apsisprendimo vykdymo;
- savęs tobulinimo, kad galėtų būti pavyzdžiu.
Kai šie dalykai sueina žmoguje - išauga tokie, kaip kun. Alfonsas Lipniūnas. Apsisprendus ir Šv. Dvasia gali auginti žmones.
Prieš 20 metų ir ateitininkai, ir skautai labai norėjo atkurti organizacijas, norėjo tęstinumo. Jie gyveno prieškarine ateitininkijos dvasia ir norėjo tą dvasią atkurti ir pratęsti.
Pas Juliją Šalkauskienę rinkdavosi patys pirmieji ateitininkai, sendraugiai, giedodavo himną ir sovietmečiu švęsdavo gimtadienius bei vardadienius, minėjo bendražygius.
Ateitininkijos atsikūrimas savaime brendo. V. Rastenis, J. Šalkauskienė, A. ir J. Damušiai, A. Žygas, kun. V. Aliulis ir daug kitų turėjo daug vidinio entuziazmo, buvimas kartu palaikydavo tą dvasią ir padėjo išgyventi begalinį Ateitininkijos atsikūrimo džiaugsmą.
Pati pradžia. 1988 metų Kūčių vakarą pas Juliją Šalkauskienę atėjo mons. Kazimieras Vasiliauskas su kun. Vaclovu Aliuliu. Atėjo tais metais labai vėlai ir sutarė, kad reikia Ateitininkiją atkurti. Šiame atkūrime labai daug pasidarbavo entuziastingasis - vėliau tapęs kunigu - A. Žygas. Po kelių susitikimų pirmeiviai Ateitininkijos atkūrimo proga sukūrė pranešimą, kurį perskaitė Atkuriamojo suvažiavimo metu.
Ateitininkijos atsikūrimą paskatino keletas reikšmingų įvykių. Visų pirma - tai Nepriklausomybės atkūrimas, Stasio Šalkauskio gimimo 100 - čio minėjimas 1986 metais, 1988-89 metų vidaus ir išorės politinių įvykių paskatintas Nepriklausomybės sugrąžinimas bei pabudusios žmonių sąžinės.
Svarbiausia, kad nuspręsta - jaunimo auklėjimui ir ugdymui reikia ateitininkijos. Šio ugdymo smaigalys - sąmoningos, įsipareigojusios ir apsisprendusios asmenybės ugdymas. Vienintelis tam tinkamas kelias - per ateitininkiją, nes Atkūrėjai patys pažino tą kelią.
„Tuo metu nebuvo jokių sunkumų. Atrodė, kad viskas nesunku, žmonės išgyveno vienybėje - tai buvo realaus Šv. Dvasios išsiliejimas“,- mano R.Šalkauskienė. Visus sunkumus pakilimas kaip cunamis tiesiog nunešė. Užteko tik menko pakvietimo ir į Atkuriamąjį Ateitininkijos Suvažiavimą moksleivių rūmuose atvyko daugybė pačių įvairiausių žmonių, prisipildė pilna salė.
Tuo metu šalia ateitininko Eminencijos kardinolo V. Sladkevičiaus, A.Žygo, Arkivyskupo S. Tamkevičiaus, J. Borutos ir kitų bendražygių daug atsikūrimui pasidarbavo Vytautas Toleikis. Jis sakė, kad jaunimą reikia užverbuoti kaip kareivį, bet po to visuomet ir visur su juo reikia ištikimai kartu eiti. Kasdieną iškeldavo tikslus (aplankyti kapines ir kt.) ir, kaip ir Šv. Ignacijus Lojola, reikalaudavo atsiskaityti už nuveiktus darbus. Dirbo kartu su vaikais ir važinėjo po visą Lietuvą. Visur jo būdavo pilna.
„Julius pripažįsta, kad vienas iš esminių tautos, valstybės ir organizacijos atkūrimo tikslų - išlaikyti dvasinį pakilimą, o tam reikia vadų ir organizatorių“, - papildo R. Šalkauskienė.
Abiejų garbingų pašnekovų nuomone, Ateitininkijos atsikūrimą paskatino tokie tikslai:
- autentiškų, bendražmogiškų, krikščioniškų vertybių orientacija;
- ta linkme tinkamai ugdyti jaunimą;
- atgaivinti ateitininkiją ir jos struktūras;
- organizuoti vieningą ugdymą;
- po priverstinės ateitizacijos reikėjo užgydyti žiojėjusias gilias dvasines žaizdas.
Šiems tikslams pasiekti neužtenka vien tik kartkartinio stovyklinio auklėjimo. Pašnekovai teigia, kad ir dabar visas viltis sudėjus vien tik į stovyklos, net ir labai svarbios jaunimo ugdymui, įrengimą, galima užmiršti patį žmogų ir šis „Gali!“ net pražūti.
Atsikūrimo veikimo aplinkybės. A. Žygas atsivežė iš užjūrio veiksmingą organizacijos veikimo modelį ir norėjo jį pritaikyti Lietuvoje. Tai nevisiškai pavyko, nes sąlygos šiek tiek skyrėsi. Jaunimas labai mylėjo A.Žygą, tiesiog jį apspisdavo, bet ilgesniam sėkmingam bendradarbiavimui būtina išugdyti pagalbininkus. Vis dėlto jo veikla nenuėjo veltui - vienur kitur uždegė žiburėlius, kurie ligi šiol švyti, parengė veiklos metodikas. Skautiškasis J. Šalkauskas mano, kad didesnė vaikų, jaunimo ir net suaugusių savikontrolė galėtų padėti pasiekti geresnių rezultatų.
Pripažįstant Ateitininkijos tam tikrą uždarumą bei begalinį troškimą atsiverti ir tarnauti Jėzaus ir Marijos pavyzdžiu šalia esančiam Ritonė ir Julius Šalkauskiai siūlo:
- būtina grįžti prie organizacijos kūrimo ištakų: Dovydaičio, Šalkauskio, Damušio gyvenimo principų;
- šiais principais reikia ir gyventi kiekvieną dieną;
- juos būtina įgyvendinti konkrečiais veiksmais kiekvieną dieną: mintimis, žodžiais, malda ir darbais;
- būtina naujai atkurti, atgaivinti, kad veiktų, šviestų, degtų ir augtų - dvasinio, kultūrinio, profesinio ugdymo mokyklą, pradedant - visų pirma - šį procesą nuo savęs.
Julius reikšmingai pastebi, kad pradeda nuo mokslo ir tik išvadose pasako, kad „gamtos dėsniai yra tokie tobuli ir taip tobulai suderinti tarpusavyje, kad tampa akivaizdu, jog buvo sukurti aukštesnio Intelekto nei mūsų“ (A Einšteinas).
Nuoširdaus pokalbio dalyviai prieina prie bendros išvados: Ateitininkija ir Skautija yra ne jaunimo, bet jaunimą ugdančios organizacijos, o tam būtini atsidavę vadovai.
Čia man norisi prisiminti atsakymą jėzuitų kunigo Aldono, koks turėtų būti vadovas: „ Jis turi mylėti vaikus“.
Atgal
.jpg)
