VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

03 29. Gal vertinant akademiko Kazimiero Ragulskio nuopelnus mokslui būta ir pavydo?

Doc. dr. Vytautas Venckevičius

Perskaitęs Algirdo Pilvelio straipsnius apie vieną iškiliausių asmenybių mokslo pasaulyje – garbų lietuvį akademiką Kazimierą Ragulskį, paskelbtus valstybės laikraštyje „Lietuvos Aidas“ (2011 03 16 Nr. 58 – 60 ir 2011 03 26 Nr. 67 – 69) prisiminiau vieną momentą, kurio neįstengiau nutylėti.

Maždaug apie 1978 – 1980 metus Lietuvos technikos bibliotekos Panevėžio filialo salėje mes, panevėžiečiai, klausėme paskaitą „Kaip daryti mokslinę disertaciją?“ Ją skaitė LMA narys korespondentas (1976 m.), 10-ies išradimų autorius (iki 1986 m.) ir t. t., žodžiu, taip pat garbus mokslo atstovas, kurio pavardės neminiu ir dėl etinių sumetimų.

Prelegentas daug kalbėjo apie tai, kaip rengti mokslinius straipsnius, pagaliau, kaip padaryti, kad ir technikos mokslų kandidato (dabar – technikos mokslų daktaro) disertaciją. Ypač akcentavo „tarybinio“ mokslo pasiekimus ir jų svarbą. Pasak jo, norint parengti disertaciją, užtenka pasinaudoti tarybinio mokslo pasiekimais disertantą dominančioje srityje. Aišku, disertacijos literatūros sąraše gali būti kokie 8 ar 10 procentų užsienio autorių šaltinių, ir to gana, pridėjo svečias. Iš dalies pateisinu: svečias, kaip ir K. Ragulskis, buvo nepartinis (pagal sovietmečio žinynų duomenis) ir taip reikėjo kalbėti...

Kad sovietmečiu būta tokio tarybinio mokslo, daugelyje sričių ypač pirmaujančių rusų mokslininkų - jokia naujiena... Taip buvo politizuojamas mokslas. Kita vertus, jau tada buvo leidžiami įvairių mokslo krypčių – matematikos, mechanikos ir kt. referatyviniai žurnalai rusų kalba. Juose buvo spausdinamos įvairių valstybių mokslininkų specialiuose žurnaluose paskelbtų straipsnių santrumpos, pvz., anglų, rusų kalbomis. Pagal jų turinį galėjai spręsti apie to darbo svarbumą besidominčiam asmeniui. Net Panevėžyje pagal užsakymą norima medžiaga būdavo gaunama net iš Maskvos, dažnai ir veltui, ir greitai. Žinoma, dabar patogiau – yra internetas, bet... Grįžtu prie to, kuo pradėjau.

Po paskaitos prelegentui buvo pateiktas toks klausimas: kodėl K.Ragulskiui daromos kliūtys tapti LSSR MA nariu – juk jo pasiekimus žino vos ne visas pasaulis? Ir išradimų koks 1000-tis. Ir KTU veikia žinoma „Vibrotechnika“ - ir ir ir... Maskva pripažįsta, o Lietuva... Atrodo, jį ir Lietuvos Edisonu vadina.

Čia svečias lyg ir pasijuto nepatogiai. Gal ir dėl kuklesnių duomenų?.. Pagaliau... paaiškino: mūsiškiai netiki, kad tiek daug išradimų gali padaryti vienas ar keletas žmonių. Tad tuo tas mūsų susitikimas su svečiu iš Kauno ir baigėsi.

Dabar ir galvoju: gal dėlto būta ir taip vadinamo lietuviško pavydo? Juk ne paslaptis – toks bruožas mūsų charakteriui nesvetimas. Žinoma, tuo kaltinti tik sovietmetį – naivu.

P. S. Akademikas K. Ragulskis yra vienas iš garsiausių Pakruojo krašto žmonių (Juodytė Genė. Pakruojo krašto žmonės). Tai ir mums, pakruojiečiams, itin malonu.

Atgal