VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

10 18. Laikrodis

Alfonsas Kairys

Tik tak, tik tak...sekundės pasitinka tik ką gimusį...

Prideda ir kartu atima. Prideda, lydėdamos gyvenimo keliu ir atimdamos iš gyvenimo gyvenimą.

Tik tak, tik tak.

Susimąstyk ir brangink kiekvieną akimirką, laikrodžio matuojamą. Juk akimirka turi būti skalsi, sodri.

Stenkis šypsotis, stenkis šypsena dalintis su gyvenime sutiktais.

Tik tak, tik tak...

Gyvenimo aprašymas

Gimiau tada, kai mano amžininkai pasaulį išvydo.

Pasveikinau Visatą tuo pačiu šūksniu, kaip ir jie: stebuklingu garsu, kartu įkvėpdamas šio pasaulio gaivų oro gūsį, mano būsimojo gyvenimo palydovą.

Mokiausi iš mamos, pienu maitinusios, tėvo švelnių rankų nešiojusio, močiutės ir dieduko pasakų, išminties. Praslinko, pilni nepriteklių, bet kupini gyvenimo džiaugsmo, pokario metai.

 Aš gyvenau, o gyvenimas, pasak G.de Mopasano, tai „kalnas: kopiame lėtai, žemyn lipame greitai“.

Mano draugai. Kiek daug reiškia pats žodis „draugas“. Sakoma, su kuo patapsi, tuo ir tapsi. Draugų nepasirenkame, jie patys atsiranda. Tikri draugai! Jų buvo daug. Liko tik ištikimieji, kurie nemokėjo ir nemoka meluoti... Ir jiems dėkingas esu, kad toks esu.

Mano praeitis - tai dabarties dalelė... praeitis ir dabartis susiję, nes jos - ateitis.

Motyvacija: gyventi tiek, kiek Aukščiausiojo skirta. Gyventi oriai, kaip dabar daugelis politikų sako. O ir be jų sakymo – gyvenu ir noriu gyventi oriai.

Veidrodiniai akiniai

Žiūri manęs link, o gal ir ne į mane, nes veidrodinių akinių stikliukų atspindy matau tik save.

Gerai tie veidrodiniai.

Tu matai, o tavęs nemato...

Stebi, ką nori: ir į akis gali drąsiai žiūrėti, kai kitą kartą ir negalėtum drąsiai žiūrėti...

Greta

Jie sėdi greta.

Ji – jau laiko panešiota, jam - gal metų dvidešimtpenkeri.

Kaktoje įbrėžtas laikas tai rodo.

Ir nenumaldomai rodys.

Ir jokios operacijos nepadės. O jei padės - tai tik saviapgaulei.

Kas jie

Abu ar abi, susikibę ar susikibusios, eina gatve, abu ar abi įlipa į autobusą. Abu ar abi kelnėti, abu ar abi veidrodiniais akiniais pažymėti.

Važiuodami nesikalba.

Tik išlipant iš balso vienos: „Jau išlipam“ ir atsakymo kitos: „Sakė, kad čia reikia“, supranti, kad jos abi moterys.

Ai, laikai...

Atgal