VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

04 08. Kodėl žmonės negerbia savos valdžios

Vaclovas Volkus

Vieni prie vairo ,,Mersedesų”,

Kiti prie eilių biržose.

Kai visą grožį tą sudėsi

Tai kas tu šiandien, Lietuva.

Š. m. kovo mėn. 31 d. 19.40 val. per vieną televiziją buvo transliuojamas pokalbis, kuriame buvo kalbama apie įsivyravusias privilegijas, lengvatas, taikomas aukštiesiems valstybės pareigūnams, nepagrįstą lėšų švaistymą. Pokalbyje dalyvavo buvę ir esami Seimo nariai, kiti žymūs, principingi eiliniai ir neeiliniai žmonės.

Emociniame, atvirame pokalbyje į dienos šviesą buvo išvilkti tautai nežinomi ir sunkiai suprantami, niekuo nepagrįsti, nepamatuoti, per eilę metų suinteresuotų veikėjų priimti įstatymai, nutarimai legalizuojant privilegijas, įvairias lengvatas, ruošiant ištaigingus būstus, jų remontus po remontų faktus. Visa tai nenutrūko net sunkios krizės, tautos ,,diržų veržimo” laikmečiu.

Tai privertė mane, Kėdainių Sąjūdžio kūrėją, jo sekretorių, pirmųjų nepriklausomos Lietuvos Kėdainių rajono tarybos deputatą – tarybos narį, netylėti, kada iki šių dienų išvargusioje, nepriteklių kamuojamoje Lietuvoje gyvenama buvusios išlaidžios sovietinės nomenklatūros papročiais ir tradicijomis. Įsigalėjusios korupcijos dėka skurdinama tauta.

Mano 2010 metais išleistoje 500 puslapių knygoje ,,Nužėrus laiko dulkes nuo dienoraščio” yra patalpintas 1990 m. sausio 26 d. straipsnis ,,Nereikia naudotis privilegijomis”. Tuo metu kaip ir visoje Lietuvoje, Kėdainių rajone viešpatavo komunistų partija, vadovaujama CK statytinių – pirmojo sekretoriaus V. Povilausko, antrojo V. Mykolaičio su keturiasdešimties patikimųjų komanda, kuri gyveno ir dirbo dviejose ištaigingose rūmuose – žmonių pavadintais ,,Kremliumi” (vienas pastatas buvo tarnybinis, kitas buvo apgyvendintas nomenklatūrininkais). Šie žmonės gyveno to meto ištaiginguose butuose, dirbo erdviuose kabinetuose, važinėjo juodomis ,,Volgomis”: ,,...Dažnai neskirdami tarnybinių ir asmeninių kelionių į poilsio namus, sanatorijas, asmenines pramogas. Visa tai iš biudžeto finansuodavo visuomenė, dažnai atsisakydama svarbių socialinių, švietimo, sveikatos programų”. ,,Ar tai ne prabanga? Per dešimtmečius šis griozdiškas, gausus aparatas, žadėjęs laimę ir džiaugsmą, šiandieną gaunantis didelius pinigus – atlygius ir dar naudojasi išimtine materialine baze ir kitomis privilegijomis. Nieks nenukentėtų jeigu iš šio didelio būrio liktų apie 30 proc.” Teko aiškintis, bet... iš ,,Kremliaus” išėjau pakelta galva. Tikėjau tiesos pergale. Taip rašiau prieš 21 metus. Šventai tikėjau atgimstančios laisvos Lietuvos šviesia ateitimi, ta ateitimi, už ką galvas padėjo ant Tėvynės aukuro tūkstančiai dorų lietuvių – patriotų. Nekilo net mintis, kad saujelė demagogų, be doros ir sąžinės gobšuolių, pasinaudos tautos sūnų ir dukterų pralietu krauju ir kančia, kurs sau gerovę absoliučia tautos daugumos sąskaita.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, turėdama išskirtinę galimybę kompleksiškai susipažinti su ,,tamsiąja” valstybės valdymo puse, specialiame leidinyje ,,Prognozės 2011” su karčia nuostata pasakė: ,,Tapome oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybė”. Netenka abejoti, kad tai turėta galvoje aukštų valstybės vadovų dvasinio nuosmukio išdava. Įsigalėjo kontrabandinė, savivaldybių ir politinė korupcija, kuri užvaldė įvairiapuses šalies gyvenimo sferas. Prezidentė pasiryžusi inicijuoti įstatymus, esamus tobulinti, jų pagalba kovoti su įsišaknijusiomis aukštuose valdžios sluoksniuose negerovėmis, o išvilktiems į dienos šviesą taikyti griežčiausias elgesio normas, griežčiausias Baudžiamojo kodekso sankcijas.

Toje laidoje buvo paminėti ir įvairaus rango vadovų piktnaudžiavimo atvejai, lėšų švaistymas, statant ,,Valdonų rūmus”, kurių statybos kaina buvo 10 kartų didesnė už statomų objektų vidurkį, Ignalinos AE iššvaistytos dešimtys tūkstančių litų, Seime – Lietuvos širdyje - Finansų departamento skyriuje išvogta, išskolinta Seimo ir kitiems darbuotojams net 370 tūkstančių litų. ,,Vilniaus vandenyse” vadovų piktnaudžiavimas, Nacionaliniame dramos teatre direktoriaus A. Večerskio padaryta žala valstybei - 200 000 litų. Pokalbyje buvo plačiau apsistota aptariant valdžios vyrams taikomas privilegijas, primenančias sovietines nomenklatūros laikų privilegijas ir lengvatas. Amoralu skurdžioje Lietuvos valstybėje piktnaudžiauti esama ar buvusia tarnybine padėtimi.

Šiandieną valstybėje turime apie 1000 milijonierių, 2 milijardieriai, net 40 dabar esančių Seime parlamentarų milijonieriai.

Pokalbyje užkliuvo Turniškės – buvusių ir esamų aukštų valdžios atstovų ,,rezervatas”, primenantis arabų šeichų aptarnavimą. Pasipiktinimą kėlė buvusių ir esamo Ministro pirmininko rezidencijos 5 milijonų litų remonto darbai (už tokią sumą galima pastatyti 4 tokias rezidencijas). Dabar už Ministro pirmininko išnuomotas gyvenamas patalpas mokesčių mokėtojai moka 10 tūkstančių litų kas mėnesį. Ne kiek mažesnes išlaidas sudaro V. Adamkaus aptarnavimas. Susirinkusių ūžesį sukėlė A.M.Brazausko pomirtinė privilegija – kapavietės papuošimas ir priežiūra. Tam numatyta 128 tūkstančiai litų.

Tiek pokalbyje paminėti, tiek užuominom prisiminti buvę ir esami aukšto rango valstybės vadovai lyg gyventų iš minimalios pensijos ar algos, kad apsiforminę įstatymais ir nutarimais įteisintų ir pateisintų savo prabangų gyvenimą.

Tame valdžios piktnaudžiavimo ir išlaidavimo pokalbio fone, atvykusi iš Panevėžio tvarkingos 5-kių šeimos asmenų atstovė pasiligojusi D.Macionienė, kurios vyras dirba policijoje (kaip supratau, apsauginiu) pravirko. Jos skaudžios nedalios valdžia nesupranta, su ja nesiskaito: ,,Mus, kaip ir daugelį tokių varganų, laiko šiukšlėmis”. Gobšumas, atitrūkimas nuo tautos aptemdė valdžiai akis. Ji nesuvokia socialinio teisingumo, augančios atskirties tarp turto ir skurdo – pertekusių viskuo ir galą su galu nesuduriančių, neturinčių, kur pasiskųsti, kam pasiguosti.

Pokalbiui pasibaigus, kaip ir daugelis – susimąsčiau. Už kokią Lietuvą paguldė savo jaunas galvas lietuviai, lageriuose nuo bado ir šalčio mirę, tremtiniai, vergavę Sibiro platybėse.

Niekuo negalima pateisinti varganą Lietuvos valstybę, jos žmonių skriaudimą. Besiskundžiantieji sunkia dalia nustumti, o vargo ašaromis surinkti litai panaudojami privilegijoms, įvairioms lengvatoms.

Štai kodėl tauta nepasitiki savo valdžia, jos negerbia, nemyli.

Atgal