VISUOMENĖ
05 21. Siekti laisvės savo Tautai
Danielius Gužas
Įvairios religijos, tikėjimas Dievu visais laikais buvo siejamas su šalių politiniu gyvenimu, tų šalių žymiais žmonėmis, prezidentais, pvz., Džonu Kenedžiu, Franklinu Delanu Ruzveltu, Lietuvos Prezidentu Antanu Smetona ir kitais.
Bažnyčios atvirumas pasauliui skatina visuomenę tvirčiau tikėti Dievu, jo siunčiamomis malonėmis. Kunigas V.A.Palubinskas visą tą aplinką akylai stebėjo ir teigiamai vertino, geranoriškai įsijungdavo į visuomeninius judėjimus, buvo smalsus jį supančiai aplinkai.
Sužinojęs mano plačius ryšius su pasaulio mokslininkais mokslo akustikos srityje, jis labai aktyviai rėmė savo paslaugomis. Nors jis nėra buvęs Japonijoje, tačiau puikiai buvo išstudijavęs jos istoriją teoriškai. Ten vykstantys religiniai bei politiniai reiškiniai jam buvo žinomi. Jis pritarė mano užmegztiems ryšiams su Japonijos mokslininkais.
Nors sielos gilumoje turėjome savus skaudulius, kaip tik dėl tų pačių politinių įvykių Lietuvoje ir kitose valstybėse buvome tolerantiški ir gerbėme savo idėjas. Jis rėmė mano idėją parašyti baladę apie Kardą. Japonijos žmonėms žodis „kardas“ susijęs su jų dvasiniu gyvenimu. Tiek istorijoje, tiek ir mitologijoje kardas vaizduojamas kaip gyvybės ir mirties, tyrumo ir garbės, valdžios ir netgi dieviškumo šaltinis. Nors Europos šalyse buvo reiškiama mintis, kad kardą reikia perkaldinti žagrės noragu, tačiau jo gilios prasmės nesumenkino.
Žvelgiant iš istorinės raidos perspektyvos, šis geležinis kardas japonams II-III a. buvo ginklas, leidęs apginti savo žemes nuo užpuolikų. Šių karų pergalių išvadoje kardas iškilo kaip pergalės simbolis. Padavimai sako, jog kardas buvo rastas Yamata no Orochi, gyvatės viduje, kai ji buvo nugalėta Griaustinio dievo. Tuomet kardas tapo viena iš trijų imperatoriškųjų regalijų, galios ir tyrumo simboliu, ir buvo garbinamas Japonijoje du tūkstantmečius. Galima tvirtinti, kad daugelį šalies vertybių suformavo samurajai ir dvasininkai, remdamiesi kardu.
Tokio požiūrio nesusilpnino net samurajų virsmas kitų profesijų atstovais, vykęs daugiau nei prieš šimtmetį. Net šiandien nauji japoniški kardai kaldinami retai, darbas vyksta labai sudvasintoje aplinkoje. Jis pradedamas maldomis atitinkamoms dievybėms pagerbti, taip pat apsivalymo ritualo metu. Viso proceso metu dėvimi ritualiniai drabužiai ir laikomasi ypatingos pagarbos. Tikimasi, jog kardo savininkas pagarbiai elgsis su jam patikėtu turtu. Ir tikrai, vos tik japonas randa ramią akimirką kardui išvynioti, ištraukti iš makščių ir apsaugoti nuo rūdžių – tai ne vien grožio simbolis, tai meditacija.
Ką reiškia žodis „kardas“ lietuviui Lietuvos partizaniniame kare su rusų okupantu? Kun. V.A.Palubinskas okupantus visuomet minėjo tik bloguoju, ir meldėsi už tuos, kurie priešinosi okupaciniam režimui – deklaravo Lietuvos nepriklausomybę. Čia tenka pažymėti, kad visuose Rokiškio rajono Panemunio miestelio paminėjimuose dalyvaudavo ir kun. V.A.Palubinskas. Jis paaukojo 500 JAV dolerių paminklui „Angelas“, skirtam žuvusių partizanų pagerbimui Panemunio miestelyje, kur paminėta ir Vytauto Gužo pavardė. Kun. V.A.Palubinskas labai nuoširdžiai padėjo mano brolio Vytauto Gužo pagerbimo įamžinimui, mes glaudžiai ir nesavanaudiškai bendradarbiavome.
Visuotiniame Lietuvių enciklopedijos VII tomo 304 psl. apie brolį Vytautą Gužą rašoma: Gužas Vytautas (slap. Kardas, Mindaugas, Valentinas, Zigmas, paskutinis – Galiandra), g.1919 Aukštaitijoje, mirė 1949 06 11 Kavadoniuose (Skaudvilės vlsč.), vienas Lietuvos partizanų vadų. Buhalteris. 1944 – Vietinės rinktinės karys. Išliko vienintelis gyvas iš Lydžio rinktinės 12 partizanų, dalyvavusių 1947 04 06 kautynėse su enkavedistais ir stribais Paparčių kaime (Šimkaičių vlsč.). Nuo 1947 05 Jungtinės Kęstučio apyg. štabo operatyvinio sk., nuo 1948 05 V.Lietuvos sr.štabo viršininkas. Dalyvavo Lietuvos partizanų vadų suvažiavime (Mėnaičių kaimo bunkeryje, Pašušvio vlsč.), kuriame 1949 02 įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis ir 02 16 priimta Deklaracija dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Artimai bendravo su LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku J.Žemaičiu (slap.Vytautas). Žuvo išduotas, kovodamas su sov.baudėjais. 2 laipsnio Laisvės kovos kryžius su kardais (1949; po mirties). Kapitonas (1998; po mirties), Vyčio kryžiaus 2 laipsnio ordinas (1998; po mirties).
Ši trumpa informacija apie kun. V.A.Palubinsko patriotinį nusistatymą nesumenkina krikščioniško požiūrio į partizaninį judėjimą, priešingai, jis tik patvirtina ir buvusių kunigų bendradarbiavimą su partizanais.
Mano brolis žuvo už Tėvynės laisvę, turėjo slap.Kardas. Tai simboliška. „Kardas“ – tai dvasia, tai tyrumo ir gėrio galia, kuri suteikė broliui garbingai siekti laisvės savo tautai. Mąsčiau, kurioje šalyje buvo ginamasi nuo užpuolikų kardais? Taip buvo kovojama Azijoje. Mūsų šalyje buvo atstatyta istorinė nepriklausomybė, nors norinčių okupantams tarnauti ir dabar yra, suskaičiuoti jiems pritrūktų pirštų. Žinau, kad Japonija nėra ta šalis, kurioje būtų mėginama ką nors okupuoti ar grobti. Todėl „kardas“ privalo turėti tą simbolį, kurį įgavo beveik prieš du tūkstančius metų. Šiandieną „kardas“ – tai ne tas, kurį naudojo samurajai prieš 100 metų, šiandiena savo mintyse, savo dvasios viduje meldžiame tikrąjį Dievą, kad atstatytų tiesą. Tautoms reikia apsivalyti nuo minčių, kad patenkinant savo egoizmą galima vogti, turėti piktų kėslų. Tai išmintis, kuri glūdi žodyje „kardas“.
Prisiminimai apie Japonijoje gyvenančius draugus-akustikus
1992-2004 m. Japonijoje viešėjau keturis kartus. Buvo atvejų, kai mokslo reikalais išbūdavau Japonijoje vieną, du ar daugiau mėnesių, todėl Japonija tapo mano antrąja tėvyne. Myliu ir gerbiu japonų tautą ir jos žmonių išpuoštą šalį, lygiai kaip ir savo ežerais apklotą, pušimis ir eglėmis apsodintą, kalnuotą lygumą Lietuvą.
Saulėta Japonija, antroji tėvyne,
Jūros, kalnai ir kloniai,
Miškais apaugę jų viršūnės stovi.
Kur pažvelgsi, akį žavi,
Žmogus šypsosi, jo sieloje jautrią širdį randi.
Širdis didelė ir sultinga,
Stipri ir galinga,
Drąsus gali jaustis. Kalnai gailestingi,
Jie stovi, laukia, tyli ir mąsto,
Ką kaip sutikti taikiai, rūpestingai,
Kam atkirtį duoti,
Nenaudėlį atstumti prasmingai.
Aš didžiuojuos šalimi,
kurioje gimiau iš naujo,
Josios prasmę supratau,
Įsiurbiau širdim į kraują.
Artimiausi man buvę akustikai: prof. Yoshio Yamasaki, dr. Shgeto Takeoto, prof. Yasuhiro Oikawa (Waseda universitete), prof. Yoshio Yamasaki, Japonijos akustikų sąjungos prezidentas, prof. dr. Z.Maekawa, Aplinkosaugos akustikos laboratorijos vadovas Osaka Kobe universitete Osakoje, prof. D.Z.Maekawa mokiniai ir kiti...
Atgal
.jpg)
(1).png)
