VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ

08 22.Ar blaivybės aktyvieji ir šalininkai sustabdys tautiečius, skęstančius alkoholio jūroje?

Vytautas Paliukaitis

Eilę metų matau, kartais gaunu amžino poilsio į kapus nukeliavusių pažįstamų pranešimus apie įvairiausiomis aplinkybėmis atsitikusias nelaimes. Radijo bangomis ir spaudoje Blaivybės propaguotojai skelbiasi apie akcijas, organizuotas alkoholio vartojimui mažinti. Pamąsčiau ir nutariau, kad būtina ir kitais būdais ir priemonėmis pristabdyti tuos nepuošiančius didžiųjų miestų reiškinius. Gal ir vienas akmuo, pajudėjęs iš „viršukalnės“, išjudins ir kaimo šviesuolius, kurie savo gyvenamose vietovėse žino, kas „serga“ šia sunkia, bet pagydoma liga.

Ir buvusios iki 1991 m. santvarkos metais vyną ir degtinę kaime jau buvo paragavę dar ir paso neturėdami... Gal, sakysime, įprastas elgesys, pagal inercijos dėsnius, bet kiek jaunų vyrų patekdavo į pataisos namus, paprasčiau tariant kalėjimus. Aiškindavosi tėvams ir kitiems, esą, aptemo protas, net neprisimena kiek su draugais (šis, buvęs anuo metu populiarus žodis (ne „bičiulis“) stebėtinai greitai dingo iš mūsų kalbos), išgėrė...

Siūlau pasielgti taip, kaip jau įgyvendinta, dėkui Dievui, su rūkalų prekyba. Reklama lanksti: iš vienos pusės perkantįjį jaunuolį įspėja, bet pagerina dizainą, platinimą įvairiose prekybos tinklo vietose, pvz., degalinėse ir pan.

Vyno ir degtinės etiketėse kaukolės piešinys, aišku, būtų nepriimtinas, bet psichologų suformuluotas perspėjimas trumpai išreikšta mintimi sulaikytų ne vieną pirkėją; kai tėvai pamatys, kad jų sūnus grįžo iš bendraamžių surengto gero bičiulio gimtadienio visiškai blaivus, jų ir veidai nušvis. Gal net pagirs, kad iš jo užaugsiąs tikras vyras. Be to, atsisakymas svaiginančio jausmo artimųjų ratelyje - jau sektinas pavyzdys.

Kai įveiksime pirmąją „pakopą“, jau lengviau seksis su besaikiais alaus gėrėjais, kurių paliekama viešose vietose tara tikras galvos skausmas skverų, miško parkų tvarkdariams; stiklinę tarą girti vyrukai su malonumu daužo, skardines – ne tik sulanksto, bet ir peiliais skersai supjausto. Kas to nematė, gyvenančius Vilniuje prašau užlipti ant Šeškinės vakarų pusėje esančios kalvos. Čia daugiausia auga pušys, dėl ko, eidamas į minėto gyv. rajono polikliniką, pereinu visus metus žaliuojančią, skleidžiančią ozoną kalvą ir net lengviau tampa kvėpuoti.

Atgal