VISUOMENĖ
08 22. Verta dėmesio ir jų atmintis
Vytautas Paliukaitis
Dėsninga – viena lietuvių karta keičia kitą, vyresnieji turi ko pamokyti valstybės stiprinimo srityje jaunuosius. Kur jau kur, o XX a. Lietuvoje tiek daug permainų būta, kad į devynias jaučio odas nesurašysi.
Pradėsiu viską dėstyti iš eilės. Šiemet vėlavau pasiskiepyti nuo erkių. Kaip išskirsčiau „degančius“ darbus, skaitytojams nėra svarbu, bet pirmosiomis rugpjūčio dienomis ir šį reikalą susitvarkiau. Ačiū Dievui, angelas sargas saugojo, kol dirbau sode ir prie gimtosios triobelės. Turiu teisę nepamiršti ir senesnių, bet mielų ir skambių žodžių...
Ar būčiau kada nors tikėjęsis, kad, kol ilgokai keletas vilniečių sėdėjome Šeškinės poliklinikoj prie daktarės kabineto durų, jog čia sutiksiu neeilinį, analitiškai mąstantį apie Antrąjį pasaulinį karą ir vėlesnius, po jo praslinkusius metus, kariškį. Etika neleidžia man minėti jo vardo ir pavardės. Šiame straipsnyje lai bus Variagas. Būtent jis praskleidė užuolaidą ir šviesa išryškino, padėjo man išsiaiškinti kai kuriuos niuansus. Sudėtingas užduotis sprendžiant pokario sunkumus, kaip sugebėdami vykdė įvairiausių žinybų darbuotojai. Mano pašnekovas jau sulaukė solidaus amžiaus, bet atmintis kaip jauno. Veidas – lyg gero meistro iš ąžuolo sukurta skulptūra. Tarnyboje, kurioje dirbo Variagas, įvyko pasitarimas, kurio metu buvo išrinktas perspektyvus specialistas, siunčiamas į Maskvoje organizuojamus kursus. Tema – kadrų valymo ir kaitos klausimai. „Nutarta pasiųsti mane“, - prisipažįsta pašnekovas. „Kaip priekaištą vis girdėdavau, jog lietuviai labai šiltai susidraugavo su vokiečiais. O jūs, vos įžengę į mūsų žemę, skubėjote kuo daugiau ištremti, argumentuodamas simpatijos atėjūnams stoką“, - atsakydavau jiems. Tie, kurie gaudavo klaidinančią informaciją, teisingų išvadų padaryti negalėjo.
Pakankamai ilgai pasikalbėję išdėstyta tema, abu pasikeitėme nuomonėmis apie Šeškinės poliklinikos personalo veiklą. Jos sutapo – negalime atsidžiaugti, per eilę metų įsitikinome, kad čia darniai dirba, čia sumaniai sutelktos geriausios sostinės specialistų pajėgos. O tos pačios dienos popietę, laukdamas stotelėje Taurakalnio papėdėje, pasikalbėjau su vidutinio amžiaus moterimi apie keblumus, kurie išryškėjo tuomet, kai jos suaugusi, intensyviai dirbanti duktė, pradėjus stipriai skaudėti kojos sąnariams, negali „prisibrauti“ prie savo teritorijoje esančios klinikos (nenurodė, ar tai Karoliniškių, ar kita, dar kuklesnė) medikės. Visos užimtos... Čia paminėjau Karoliniškių, nes daugelis pažįstamų, joje apsilankę, lieka nepatenkinti. Gal priežastis lėšų stygius?
Atgal
.jpg)
